¹Syenna, Sidna Ɛisa yezger lebḥeṛ n Jlili ( iwumi qqaṛen daɣen lebḥeṛ n Tiberyas ).

¹Paskui Jėzus nuvyko į kitą pusę Galilėjos, arba Tiberiados, ežero.

²Aṭas n yemdanen i geddan yid-es mi walan yesseḥlay imuḍan.

²Jį lydėjo gausi minia, nes žmonės matė stebuklus, kuriuos Jis darė ligoniams.

³Daymi Sidna Ɛisa yuli ɣer wedrar ad innejmaɛ d inelmaden-is.

³Jėzus užkopė į kalną ir ten atsisėdo su savo mokiniais.

⁴Lɛid n wat Isṛail iwumi qqaṛen Tafaska n izimer n leslak tqeṛb-ed.

⁴Artėjo žydų šventė Pascha.

⁵Akken i gwala lɣaci iteddu-d ɣuṛ-es, Sidna Ɛisa yenṭeq ɣer Filibus yenna-yas : Ansi ara d-naɣ aɣṛum i wannect agi n lɣaci ?

⁵Pakėlęs akis ir pamatęs, kokia didelė minia pas Jį atėjusi, Jėzus paklausė Pilypą: “Kur pirksime duonos jiems pavalgydinti?”

⁶Yesteqsa-t kan iwakken ad i?er d acu ara s-d-yini, axaṭer nețța yeẓra yakan d acu ara yexdem.

⁶Jis klausė, mėgindamas jį, nes pats žinojo, ką darysiąs.

⁷Filibus yerra-yas : A Sidi ur d-keffunt ara mitin alef iwakken mkul yiwen deg-sen a t-id-iṣaḥ ciṭṭuḥ n weɣṛum.

⁷Pilypas Jam atsakė: “Už du šimtus denarų duonos neužteks, kad kiekvienas gautų bent gabalėlį”.

⁸Andriyus gma-s n Semɛun Buṭrus, yellan seg inelmaden, yenṭeq ɣer Sidna Ɛisa yenna-yas :

⁸Vienas iš mokinių, Simono Petro brolis Andriejus, Jam pasakė:

⁹Yella dagi yiwen weqcic yesɛa xemsa n teḥbulin n weɣṛum n tem?in akk-d sin iselman (iḥutiwen), lameɛna d acu ara d-xedmen i wannect-agi n lɣaci ?

⁹“Čia yra vienas berniukas, kuris turi penkis miežinės duonos kepalus ir dvi žuveles. Bet ką tai reiškia tokiai daugybei!”

¹⁰Sidna Ɛisa issendeh-iten ad sɣimen lɣaci. Deg wemkan-nni yeqwa leḥcic, lɣaci yeqqim ɣer lqaɛa, ad ilin azal n xemsa alaf n yergazen.

¹⁰Jėzus tarė: “Susodinkite žmones!” Toje vietoje buvo daug žolės. Taigi jie susėdo, iš viso kokie penki tūkstančiai vyrų.

¹¹Sidna Ɛisa yeddem-ed tiḥbulin-nni n weɣṛum, yeḥmed Ṛebbi icekkeṛ-it, ifṛeq-itent i lɣaci yeqqimen ɣef leḥcic, yefreq-asen daɣen iselman nni, ččan akk armi ṛwan.

¹¹Tada Jėzus paėmė duoną ir padėkojęs išdalino mokiniams, o mokiniai ten sėdintiems; taip pat ir žuvis, kiek kas norėjo.

¹²Mi ččan ṛwan, Sidna Ɛisa iluɛa inelmaden-is yenna-yasen : Jemɛet-ed ayen i d-yeqqimen akken ur ixețțeṛ ula d acemma.

¹²Kai žmonės pasisotino, Jis pasakė savo mokiniams: “Surinkite trupinius, kad niekas nepražūtų”.

¹³Ayen i d-yegran si xemsa n teḥbulin-nni n weɣṛum n temẓin, jemɛen-t-id ččuṛen yis tnac n iḍellaɛen (tiquftin).

¹³Taigi jie surinko ir iš penkių miežinės duonos kepalų pripylė dvylika pintinių trupinių, kurie buvo atlikę nuo valgiusiųjų.

¹⁴Lɣaci-nni mi walan lbeṛhan-agi n Sidna Ɛisa, țɛeggiḍen qqaṛen : Mbla ccekk argaz-agi d nețța i d nnbi-nni ara d-yasen ɣer ddunit.

¹⁴Pamatę Jėzaus padarytą stebuklą, žmonės sakė: “Jis tikrai yra Tas pranašas, kuris turi ateiti į pasaulį”.

¹⁵Sidna Ɛisa mi geẓra lɣaci bɣan a t-rren d agellid fell-asen, iḍeṛṛef iman-is, yuli ɣer wedrar.

¹⁵O Jėzus, supratęs, kad jie ruošiasi pasigriebti Jį ir paskelbti karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną.

¹⁶Mi geɣli yiṭij, inelmaden-is uɣalen ṣubben ɣer rrif n lebḥeṛ.

¹⁶Atėjus vakarui, Jo mokiniai nusileido prie ežero,

¹⁷Rekben taflukt ad zegren ɣer ugemmaḍ, ɣer Kafernaḥum. Yeɣli-d yakan ṭṭlam, Sidna Ɛisa urɛad yelḥiq ɣuṛ-sen.

¹⁷sulipo į valtį ir išplaukė į kitą pusę ežero, į Kafarnaumą. Jau sutemo, o Jėzus vis dar nebuvo grįžęs pas juos.

¹⁸Yekker-ed yiwen waḍu iǧehden, lebḥeṛ yerwi.

¹⁸Ežeras bangavo, nes pūtė smarkus vėjas.

¹⁹Inelmaden-is yuɣ-iten lḥal wwḍen ɣer tlemmast n lebḥeṛ. Walan Sidna Ɛisa iteddu-d ɣuṛ-sen, ileḥḥu-d ɣef wuḍar s ufella n waman. Mi d-iqeṛṛeb ɣer teflukt nsen, xelɛen.

¹⁹Nusiyrę apie dvidešimt penkias­trisdešimt stadijų, jie pamatė Jėzų, einantį ežeru ir besiartinantį prie valties. Jie išsigando.

²⁰Sidna Ɛisa yenna yasen : Ur țțaggadet ara, d nekk !

²⁰O Jis jiems tarė: “Tai Aš, nebijokite!”

²¹Bɣan a t-srekben yid-sen di tefluk meɛna ufan-d iman-nsen wwḍen ɣer wemkan anda țeddun.

²¹Jie norėjo Jį paimti į valtį, bet valtis netrukus priartėjo prie kranto, į kurį jie yrėsi.

²²Azekka-nni, lɣaci yeqqimen agummaḍ i lebḥeṛ wwin-d s lexbaṛ belli anagar yiwet n teflukt i gellan dinna, yerna Sidna Ɛisa ur yeddi ara d inelmaden-is mi ṛuḥen di teflukt.

²²Kitą dieną minia, buvusi anoje pusėje, pamatė, kad ten nebuvo kitos valties, tik ta, į kurią įlipo Jo mokiniai. O Jėzus su jais neįlipo, ir šie išplaukė vieni.

²³Dɣa tiflukin nniḍen i d-yusan si temdint n Tiberyas, wwḍent-ed ɣer wemkan-nni anda akken i sen-yebḍa Sidna Ɛisa aɣṛum mi geḥmed Ṛebbi.

²³Iš Tiberiados atplaukė kitų valčių netoli tos vietos, kur žmonės buvo valgę duonos, Viešpačiui padėkojus.

²⁴Mi walan lɣaci ulac dinna Sidna Ɛisa akk-d inelmaden-is, rekben tiflukin, zegren ɣer Kafernaḥum ad qellben fell-as.

²⁴Pamatę, kad čia nėra nei Jėzaus, nei Jo mokinių, žmonės lipo į valtis ir plaukė į Kafarnaumą, ieškodami Jėzaus.

²⁵Mi t-ufan dinna, nnan-as : A Sidi, melmi d-tusiḍ ɣer dagi ?

²⁵Suradę Jį kitoje ežero pusėje, jie klausinėjo: “Rabi, kada čia atvykai?”

²⁶Sidna Ɛisa yerra-yasen : S tideț a wen-d-iniɣ : imi teččam aɣṛum armi teṛwam i tețqellibem fell-i mačči imi tfehmem lbeṛhanat-iw.

²⁶Jėzus, atsakydamas jiems, tarė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs ieškote manęs ne todėl, kad matėte ženklų, bet kad prisivalgėte duonos lig soties.

²⁷Ur țḥebbiṛet ara ɣef yiɛebbaḍ-nwen, ḥebbṛet ɣef tudert yețdumun i dayem. Tudert-agi, d Mmi-s n bunadem ara wen-ț-id-yefken, Baba Ṛebbi yefka-yas tazmert imi i t-iɛellem s ṭṭabeɛ-ines.

²⁷Darbuokitės ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui! Jį duos jums Žmogaus Sūnus, nes Tėvas­Dievas Jį savo antspaudu yra pažymėjęs”.

²⁸Nnan-as : D acu ara nexdem ihi, d acu i gețṛaǧu Ṛebbi deg-nneɣ ?

²⁸Jie paklausė: “Ką mums daryti, kad vykdytume Dievo darbus?”

²⁹Sidna Ɛisa yenna-yasen : Sidi Ṛebbi yețṛaǧu deg-wen aț-țamnem s win i d-iceggeɛ !

²⁹Jėzus atsakė: “Tai yra Dievo darbas: tikėkite Tą, kurį Jis siuntė”.

³⁰Nutni nnan-as : Ihi acu n lbeṛhan ara ɣ-d-tessekneḍ akken a namen yis-ek ? D acu ara txedmeḍ ?

³⁰Tada jie klausė: “Kokį padarysi ženklą, kad pamatytume ir Tave įtikėtume? Ką nuveiksi?

³¹Lejdud-nneɣ ččan tamanna deg unezṛuf, akken yura di ccariɛa n Musa : Yefka-yasen ččan aɣṛum i d-yekkan seg igenni.

³¹Mūsų tėvai dykumoje valgė maną, kaip parašyta: ‘Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus’ ”.

³²Dɣa Sidna Ɛisa yenna-yasen : S tideț nniɣ-awen, mačči d Musa i wen-d-yefkan aɣṛum i d-yekkan seg igenni, lameɛna d Baba Ṛebbi ! D nețța i wen-d-yețțaken aɣṛum n ṣṣeḥ i d-itekken seg igenni.

³²Tuomet Jėzus jiems tarė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ne Mozė davė jums duonos iš dangaus, bet mano Tėvas duoda jums iš dangaus tikrosios duonos.

³³Axaṭer aɣṛum i d-yekkan s ɣuṛ Ṛebbi, d win i d-iṣubben seg igenni, d nețța i d-yețțaken tudert n ṣṣeḥ i yemdanen.

³³Nes Dievo duona yra Tas, kuris nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę”.

³⁴Nutni nnan-as : A Sidi țțak-aɣ-d mkul ass seg weɣṛum-agi.

³⁴Tada jie tarė Jam: “Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!”

³⁵Sidna Ɛisa yenna-yasen : D Nekk i d aɣṛum yețțaken tudert. Win i d-yusan ɣuṛ-i ur yețțuɣal ara ad illaẓ, win yumnen yis-i ur yețțuɣal ara ad iffad.

³⁵Jėzus atsakė: “Aš esu gyvenimo duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš.

³⁶Nniɣ-awen-t-id yakan : twalam yerna tugim aț-țamnem !

³⁶Bet Aš jums sakiau: jūs mane matėte, ir netikite.

³⁷Wid akk ara yi-d-yefk Baba Ṛebbi a d-asen ɣuṛ-i ; win ara d-yasen ɣuṛ-i ur t-țarraɣ ara ɣef tewwurt.

³⁷Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane Aš neišvarysiu lauk,

³⁸Ur d-ṣubbeɣ ara seg igenni akken ad xedmeɣ lebɣi-w, ṣubbeɣ-d ad xedmeɣ lebɣi nwin i yi-d-iceggɛen.

³⁸nes Aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios To, kuris mane siuntė.

³⁹Win i yi-d iceggɛen ur yebɣi ara ad yeɛṛeq ula d yiwen seg wid i yi-d-yefka, lameɛna a ten-id-sseḥyuɣ si lmut deg wass aneggaru.

³⁹O mane siuntusio Tėvo valia,­ kad nepražudyčiau nė vieno iš tų, kuriuos Jis man davė, bet kad prikelčiau juos paskutiniąją dieną.

⁴⁰D wagi i d lebɣi n Baba Ṛebbi: « kra n win yețmuqulen ɣer Mmi-s, yumen yis, ad yesɛu tudert n dayem yerna a t-id-sseḥyuɣ si lmut ass aneggaru.»

⁴⁰Tokia mano Siuntėjo valia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki Jį, turėtų amžinąjį gyvenimą; ir Aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną”.

⁴¹Lɣaci bdan smermugen gar-asen ɣef Sidna Ɛisa imi d yenna: « d nekk i d aɣṛum i d yekkan seg igenni.»

⁴¹Tada žydai ėmė murmėti prieš Jį dėl to, kad Jis pasakė: “Aš duona, nužengusi iš dangaus”.

⁴²Qqaṛen : « Mačči d Ɛisa mmi-s n Yusef wagi ? Nessen baba-s nessen yemma-s, amek i gezmer a d-yini tura : ṣubbeɣ-d seg igenni ? »

⁴²Jie sakė: “Argi Jis ne Jėzus, Juozapo sūnus?! Argi nepažįstame Jo tėvo ir motinos? Tad kodėl Jis sako: ‘Aš nužengiau iš dangaus’?”

⁴³Sidna Ɛisa yenna-yasen : Beṛkat asmermeg gar-awen !

⁴³Jėzus jiems atsakė: “Nemurmėkite tarpusavyje!

⁴⁴Ulac win i gzemren a d-yas ɣuṛ-i ma yella mačči d Baba Ṛebbi i s-d yessawlen, yerna nekk a t-id-sseḥyuɣ si lmut ass aneggaru.

⁴⁴Niekas negali ateiti pas mane, jei mane siuntęs Tėvas jo nepatraukia; ir tą Aš prikelsiu paskutiniąją dieną.

⁴⁵Akken yura deg idlisen n lenbiya : « Ad lemden akk s ɣuṛ Ṛebbi. » Kra n win isellen i wawal n Baba Ṛebbi, ilemden s ɣuṛ-es, a d-yas ɣuṛ-i.

⁴⁵Pranašų parašyta: ‘Ir visi bus mokomi Dievo’. Todėl, kas išgirdo iš Tėvo ir pasimokė, ateina pas mane.

⁴⁶Ulac win yeẓran Baba Ṛebbi ala win i d-yusan s ɣuṛ-es, nețța yeẓra Baba Ṛebbi.

⁴⁶Bet tai nereiškia, jog kas nors būtų Tėvą regėjęs; tiktai Tas, kuris iš Dievo yra, Jis matė Tėvą.

⁴⁷S tideț nniɣ-awen : kra n win yumnen, yesɛa tudert n dayem,

⁴⁷Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki mane, tas turi amžinąjį gyvenimą.

⁴⁸axaṭer d nekk i d aɣṛum i d yețțaken tudert.

⁴⁸Aš esu gyvenimo duona.

⁴⁹?as akken lejdud nwen ččan tamanna deg unezṛuf, mmuten.

⁴⁹Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė.

⁵⁰Atan weɣṛum i d-yekkan seg igenni : win ara yeččen seg-s ur yețmețțat ara.

⁵⁰O ši duona yra nužengusi iš dangaus, kad, kas ją valgys, nemirtų.

⁵¹D nekk i d aɣṛum n tudert i d yekkan seg igenni. Kra n win ara yeččen seg weɣṛum-agi ad yidir i dayem. Aɣṛum ara d-fkeɣ d lǧețța w, yis ara tɛic ddunit.

⁵¹Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgo šitos duonos­gyvens per amžius. Duona, kurią Aš duosiu, yra mano kūnas, kurį Aš atiduosiu už pasaulio gyvybę”.

⁵²Mi slan wat Isṛail i wannect-agi bdan țemjadalen qqaṛen wway gar asen : Amek akka i gezmer a ɣ-d-yefk aksum-is a t-nečč ?

⁵²Tada žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: “Kaip Jis gali duoti mums valgyti savo kūną?!”

⁵³Sidna Ɛisa yenna-yasen daɣen : S tideț a wen-d-iniɣ: m'ur teččim ara si lǧețța n Mmi-s n bunadem, m'ur teswim ara seg idammen-is ur tețțili ara deg-wen tudert.

⁵³O Jėzus jiems kalbėjo: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite Jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės!

⁵⁴Win ara yeččen si lǧețța-w, ara yeswen seg idammen-iw ad yesɛu tudert n dayem, yerna a t-id-sseḥyuɣ si lmut ass aneggaru.

⁵⁴Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir Aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną.

⁵⁵Axaṭer lǧețța-w d lqut n ṣṣeḥ, idammen-iw ț-țissit n ṣṣeḥ.

⁵⁵Nes mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas.

⁵⁶Win ara yeččen si lǧețța-w, ara yeswen seg idammen-iw ad yili deg-i nekk ad iliɣ deg-s.

⁵⁶Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir Aš jame.

⁵⁷Baba Ṛebbi i yi-d-iceggɛen deg-s i tella tudert, d nețța i yi ssidiren. Akken daɣen win ara yeččen seg-i ad yidir yis-i.

⁵⁷Kaip mane siuntė gyvasis Tėvas ir Aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane.

⁵⁸D wagi i d aɣṛum i d-yekkan seg igenni. Mačči am weɣṛum-nni i ččan lejdud-nwen ; nutni mmuten, ma d win ara yeččen aɣṛum-agi ad yidir i dayem.

⁵⁸Štai duona, nužengusi iš dangaus,­ne taip, kaip jūsų tėvai valgė maną ir mirė. Kas valgo šią duoną­gyvens per amžius”.

⁵⁹D imeslayen-agi i d-yenna Sidna Ɛisa asmi i gesselmed di lǧameɛ n wat Isṛail di temdint n Kafernaḥum.

⁵⁹Visa tai Jis paskelbė, mokydamas sinagogoje, Kafarnaume.

⁶⁰Mi s-slan inelmaden-is, aṭas deg-sen nnan : Imeslayen-agi weɛṛen, anwa i gzemren a ten-yeqbel ?

⁶⁰Tai išgirdę, daugelis Jo mokinių sakė: “Kieti šie žodžiai, kas gali jų klausytis!”

⁶¹Sidna Ɛisa, mi geẓra inelmaden is sgermuden wway gar-asen ɣef wayen i d-yenna, yenna-yasen : Iqṛeḥ-ikkun lḥal ?

⁶¹Jėzus, žinodamas, kad mokiniai dėl to murma, paklausė: “Jus tai piktina?

⁶²D acu ara tinim ihi m'ara teẓrem Mmi-s n bunadem yuɣal ɣer wanda yella di tazwara ?

⁶²O kas būtų, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų, pakylantį ten, kur Jis buvo pirmiau?!

⁶³D Ṛṛuḥ i d-yețțaken tudert amdan ur yețțaweḍ ɣer wacemma ma yețkel ɣef yiman-is. Imeslayen-agi i wen-d-nniɣ, d wigi i d Ṛṛuḥ, d wigi i ț-țudert.

⁶³Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbu, yra dvasia ir gyvenimas.

⁶⁴Lexsaṛa : llan kra gar awen ur numin ara ! Si tazwara Sidna Ɛisa yeẓra anwi deg-sen ur numin ara, yeẓra daɣen anwa ara t-ixedɛen.

⁶⁴Bet kai kurie iš jūsų netiki”. Jėzus iš pat pradžių žinojo, kas netiki ir kas Jį išduos.

⁶⁵Yenna-yasen daɣen : Daymi i wen-d-nniɣ : ulac win i gzemren a d-yas ɣuṛ-i ma yella mačči d Baba Ṛebbi i s-d-issawlen. »

⁶⁵Ir Jis sakė: “Štai kodėl Aš jums sakiau: niekas negali ateiti pas mane, jeigu jam nėra duota mano Tėvo”.

⁶⁶Seg imiren, aṭas i t-yeǧǧan seg inelmaden-is , rewlen fell-as.

⁶⁶Nuo to laiko daug Jo mokinių pasitraukė ir daugiau su Juo nebevaikščiojo.

⁶⁷Sidna Ɛisa yezzi ɣer tnac inelmaden-is, yenna-yasen : Ur tebɣim ara aț-țṛuḥem ula d kunwi ?

⁶⁷Tada Jėzus paklausė dvylika: “Gal ir jūs norite pasitraukti?”

⁶⁸Semɛun Buṭrus yerra-yas : A Sidi, anwa i ɣer ara nṛuḥ ? ?uṛ-ek i gella wawal n tudert.

⁶⁸Simonas Petras atsakė: “Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.

⁶⁹Nukni nesɛa laman deg-k, yerna neẓra belli d kečč i d Imqeddes i d-iceggeɛ Sidi Ṛebbi.

⁶⁹Mes įtikėjome ir pažinome, kad Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus”.

⁷⁰Sidna Ɛisa yenna-yasen : Mačči d nekk i kkun-ixtaṛen di tnac yid-wen ? ?as akken yiwen gar awen d Cciṭan .

⁷⁰Jėzus jiems atsakė: “Argi Aš neišsirinkau jūsų, dvylikos? Tačiau tarp jūsų vienas yra velnias”.

⁷¹Yenna-d annect-agi ɣef Yudas, mmi-s n Semɛun n taddart n Qeṛyut, yiwen ger tnac inelmaden-is ara t-ixedɛen.

⁷¹Jis kalbėjo apie Judą, Simono Iskarijoto sūnų. Šis, vienas iš dvylikos, turėjo Jį išduoti.