1Deffir wayagi, Sidna Ɛisa ikemmel abrid-is iteddu di tmurt n Jlili. Ur yebɣi ara ad iṛuḥ ɣer tmurt n Yahuda, axaṭer imeqqranen n wat Isṛail țqelliben fell-as iwakken a t nɣen.
1Tada Jėzus vaikščiojo po Galilėją. Jis nenorėjo eiti Judėjon, nes žydai ieškojo progos Jį nužudyti.
2Lɛid i deg xeddmen wat Isṛail tiɛecciwin iqeṛṛeb-ed.
2Artėjo žydų Palapinių šventė.
3Dɣa atmaten is nnan-as : Kker aț-țṛuḥeḍ ɣer tmurt n Yahuda akken inelmaden-ik yellan dinna ad ẓren ayen i txeddmeḍ.
3Jo broliai Jam kalbėjo: “Keliauk iš čia į Judėją, kad ir Tavo mokiniai pamatytų, kokius darbus darai.
4Win yebɣan ad yețwassen, ur ilaq ara ad iffer wayen i gxeddem. Imi tzemreḍ i lecɣal imeqqranen, sbeggen-ed iman-ik a k-walin akk yemdanen.
4Juk, norėdamas iškilti viešumon, niekas neveikia slapčiomis. Jei darai tokius darbus, parodyk save pasauliui”.
5Atmaten-is s yiman-nsen ur uminen ara yis.
5(Mat netgi Jo broliai Juo netikėjo.)
6Sidna Ɛisa yenna-yasen : Ma yella ɣuṛ-wen iwweḍ-ed lweqt, nekk ɣuṛ-i mazal.
6Jėzus jiems atsakė: “Mano laikas dar neatėjo, o jums laikas visada tinkamas.
7Medden ur sɛin ara sebba s wayes ara kkun keṛhen, keṛhen-iyi nekk imi d-sbeggneɣ yir lecɣal-nsen.
7Pasaulis negali jūsų nekęsti, o manęs jis nekenčia, nes Aš liudiju, kad jo darbai pikti.
8Kunwi ṛuḥet aț-țɛeggdem, ma d nekk ur tedduɣ ara, imi lweqt-iw urɛad i d-yusi.
8Jūs eikite į iškilmes. Aš į šitą šventę neisiu, nes mano laikas dar neatėjo”.
9Mi sen-d-yenna ayagi, yeǧǧa-ten ṛuḥen, nețța yeqqim di tmurt n Jlili.
9Tai jiems pasakęs, Jis pasiliko Galilėjoje.
10Mi ṛuḥen watmaten-is ad ɛeggden, iṛuḥ ula d nețța mbla ma yesseɛlem yiwen.
10Bet kai Jo broliai iškeliavo į šventę, tada ir Jis išėjo, bet ne viešai, o tarsi slapčiomis.
11Deg ussan n lɛid, imeqqranen n wat Isṛail țnadin fell-as, steqsayen anda yella.
11Tuo tarpu iškilmėse žydai Jo ieškojo, klausinėdami: “O kur Tas?”
12Lɣaci i d-yusan ad ɛeggden, bdan țmeslayen fell-as. Kra deg-sen qqaṛen : D argaz n lxiṛ ! Wiyaḍ qqaṛen : Awah ! Yețkellix kan ɣef lɣaci !
12Apie Jį taip pat ėjo kalbos miniose. Vieni sakė: “Jis geras!” Kiti neigė: “Visai ne. Jis tik klaidina žmones”.
13Yiwen ur d-yehdiṛ fell-as ɛinani axaṭer uggaden imeqqranen n wat Isṛail.
13Tačiau nė vienas apie Jį viešai nekalbėjo, nes bijojo žydų.
14Mi gneṣṣef lɛid n iɛecciwen, Sidna Ɛisa yuli ɣer lǧameɛ iqedsen, yebda yesselmad.
14Šventei įpusėjus, Jėzus atėjo į šventyklą ir ėmė mokyti.
15At Isṛail wehmen, qqaṛen : Ur yeɣṛi ara d lɛulama yerna yessen tira iqedsen, ansi i s-d-tekka tmusni-yagi ?
15Žydai stebėjosi ir sakė: “Iš kur Jis žino raštą, visai nesimokęs?”
16Sidna Ɛisa yenna yasen : Ayen i sselmadeɣ mačči s ɣuṛ-i i d-yekka, yekka-d s ɣuṛ win i yi-d iceggɛen.
16Jėzus jiems atsakė: “Mano mokslas ne iš manęs, bet iš To, kuris mane siuntė.
17Win iqesden ad yexdem lebɣi n Ṛebbi ad yeɛqel ma yella wayen i sselmadeɣ yekka-d s ɣuṛ Ṛebbi neɣ d imeslayen-iw kan.
17Kas nori vykdyti Jo valią, supras, ar tas mokymas iš Dievo, ar Aš kalbu iš savęs.
18Win iheddṛen s yisem-is yețqellib ad yawi cciɛa i yiman-is. Ma d win yețqelliben a d-yawi cciɛa i win i t-id iceggɛen yeqqaṛ tideț, ulac deg-s lexdeɛ.
18Kas iš savęs kalba, ieško sau šlovės. O kuris ieško Jo siuntėjo šlovės, Tas teisus, ir nėra Jame neteisybės”.
19Nnbi Musa yeǧǧa-yawen-d ccariɛa, lameɛna ulac gar-awen win i ț-itebɛen ! Acuɣeṛ i tețqellibem a yi tenɣem ?
19“Argi Mozė nedavė jums Įstatymo? Tačiau niekas iš jūsų Įstatymo nesilaiko. Kodėl gi norite mane nužudyti?”
20Lɣaci nnan-as : Anwa akka i gebɣan a k-ineɣ ? Waqila ikcem-ik lǧen !
20Žmonės atsiliepė: “Tu turi demoną! Kas gi nori tave nužudyti?”
21Sidna Ɛisa yenna-yasen : ?ef wayen akka xedmeɣ i twehmem ?
21Jėzus jiems atsakė: “Aš padariau tik vieną darbą, ir jūs visi nustebote.
22Meyzet ɣef wayagi : nnbi Musa yeǧǧa-yawen-d lextana (ṭṭhaṛa), lɛadda-agi mačči s ɣuṛ-es i d-tekka meɛna s ɣuṛ lejdud-is. Atan tqeblem tessextanem deg wass n westeɛfu.
22Mozė jums davė apipjaustymą, nors jis kilęs ne iš Mozės, bet iš protėvių,ir jūs apipjaustote žmogų per sabatą.
23Ma yella tqeblem aț-țesxetnem i weqcic deg ass n westeɛfu, iwakken ur tețxalafem ara ccariɛa n Musa, acuɣeṛ terfam fell-i imi sseḥlaɣ amdan s lekmal-is deg wass n westeɛfu ?
23Jei žmogus apipjaustomas sabato dieną, kad nebūtų sulaužytas Mozės Įstatymas, tai kodėl pykstate ant manęs, kad Aš visą žmogų pagydžiau per sabatą?
24Beṛkat ! Ur ḥekkmet ara s wayen kan i țwalint wallen-nwen, lemdet aț-țḥekmem s lḥeqq.
24Tad neteiskite pagal išorę, bet teiskite teisingai”.
25Kra n imezdaɣ n temdint n Lquds wehmen, qqaṛen : Mačči d win akken i țqelliben a t-nɣen ?
25Kai kurie Jeruzalės gyventojai klausinėjo: “Ar tik ne šitą nori nužudyti?
26Atan iheddeṛ ɛinani zdat lɣaci, yiwen ur s-yenni acemma ! Ɛeqlen-t lɛulama-nneɣ d nețța i d Lmasiḥ ?
26Štai Jis viešai kalba, ir niekas Jam nieko nesako. Gal vyresnybė įsitikino, jog Jis iš tiesų Kristus?
27Argaz-agi neẓra ansi-t, lameɛna Lmasiḥ asm'ara d-yas yiwen ur iẓerr ansi ara d-yekk.
27Tačiau mes žinome, iš kur šis yra. O kai ateis Kristus, niekas nežinos, iš kur Jis”.
28Sidna Ɛisa yenṭeq s ṣṣut ɛlayen, slan-as-d akk deg wefrag n Lǧameɛ iqedsen, yenna : Tessnem-iyi yerna teẓram ansi i d-kkiɣ ! Ur d-usiɣ ara s lebɣi-w, lameɛna d Bab n lḥeqq i yi-d iceggɛen; kunwi ur t-tessinem ara.
28Tuomet Jėzus, mokydamas šventykloje, šaukė: “Jūs pažįstate mane ir žinote, iš kur Aš. Ne pats nuo savęs Aš atėjau, bet teisingas yra Tas, kuris mane siuntė, o jūs Jo nepažįstate.
29Nekkini ssneɣ-t axaṭer s ɣuṛ-es i d-usiɣ yerna d nețța i yi-d-iceggɛen.
29Aš Jį pažįstu, nes Aš esu iš Jo, ir Jis mane pasiuntė”.
30Bɣan a t-ṭṭfen imiren, meɛna yiwen ur yesris afus-is fell-as imi ass-is urɛad d-yewwiḍ.
30Tada jie norėjo Jėzų suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš Jį rankos, nes dar nebuvo atėjusi Jo valanda.
31Aṭas n lɣaci si terbaɛt-nni i gumnen yis, qqaṛen : M'ara d-yas Lmasiḥ, eɛni ad ixdem lbeṛhanat yugaren wigi ?
31Bet daugelis iš minios įtikėjo Jį ir kalbėjo: “Argi atėjęs Kristus padarytų daugiau ženklų, kaip kad šis yra padaręs?”
32Ifariziyen wwin-d s lexbaṛ s wayen heddṛen lɣaci ɣef Sidna Ɛisa, dɣa lmuqedmin imeqqranen akk-d ifariziyen ceggɛen iɛessasen a t-id ṭṭfen.
32Fariziejai išgirdo žmones šitaip kalbant apie Jį, ir aukštieji kunigai bei fariziejai pasiuntė sargybinius Jį suimti.
33Sidna Ɛisa yenna i lɣaci : Mazal-iyi kra n lweqt yid-wen, syin akkin ad uɣaleɣ ɣer win i yi-d iceggɛen.
33Tuomet Jėzus jiems pasakė: “Dar trumpą laiką būsiu su jumis. Paskui iškeliausiu pas Tą, kuris mane siuntė.
34Aț-țqellbem fell-i ur iyi-tețțafem ara imi ur tezmirem ara a d-tasem ɣer wanda ara yiliɣ.
34Jūs manęs ieškosite ir nerasite; ir ten, kur Aš būsiu, jūs negalėsite nueiti”.
35At Isṛail qqaṛen wway gar-asen : Anda akka ara iṛuḥ armi ur nețțizmir ara a t-naf ? Eɛni ad iṛuḥ ɣer wat Isṛail ițwazerɛen ger leǧnas ? Neɣ ibɣa ad isselmed leǧnas nniḍen ?
35Tuomet žydai ėmė kalbėtis tarp savęs: “Kurgi Jis žada keliauti, kad mes negalėsime Jo rasti? Gal Jis rengiasi išvykti pas išsisklaidžiusius tarp graikų ir mokyti graikus?
36D acu i gebɣa a d-yini mi d-iqqaṛ : « aț-țqellbem fell-i, ur iyi-tețțafem ara axaṭer ur tezmirem ara a d-tasem ɣer wanda ara yiliɣ.»
36Ką reiškia tie Jo žodžiai: ‘Jūs manęs ieškosite ir nerasite; ir ten, kur Aš būsiu, jūs negalėsite nueiti’?”
37Ass aneggaru n lɛid, yellan d ass yesɛan aṭas n lqima ; Sidna Ɛisa ibedden ger lɣaci iɛeggeḍ, yenna : Win iffuden a d-yas ɣuṛ-i ad isew ; win yumnen yis-i a d-yas ad isew.
37Paskutinę, didžiąją šventės dieną Jėzus stovėjo ir šaukė: “Jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegeria!
38Akken yura di lkutub : D isaffen n waman ara d-ițfeggiḍen seg-s.
38Kas mane tiki, kaip Raštas sako, iš jo vidaus plūs gyvojo vandens upės”.
39Sidna Ɛisa yenna-d ayagi ɣef Ṛṛuḥ iqedsen ara yeččaṛen ulawen n wid yumnen yis. Di lweqt-nni, Ṛṛuḥ iqedsen mazal ur d-ițțunefk ara axaṭer Sidna Ɛisa werɛad yekcim tamanegt-is.
39Jis kalbėjo apie Dvasią, kurią turės gauti Jį įtikėjusieji. Mat Šventoji Dvasia dar nebuvo nužengusi, nes Jėzus dar nebuvo pašlovintas.
40Ger lɣaci i s-d-yeslan, llan wid yeqqaṛen : Argaz-agi mbla ccekk d nețța i d nnbi-nni ara d-yasen !
40Išgirdę tuos žodžius, daugelis iš minios sakė: “Jis iš tiesų pranašas!”
41Wiyaḍ qqaṛen : D nețța i d Lmasiḥ ! Ma d kra nniḍen qqaṛen : Yezmer Lmasiḥ a d-iffeɣ si tmurt n Jlili ?
41Kiti tvirtino: “Jis Kristus!” Dar kiti prieštaravo: “Nejaugi Kristus ateitų iš Galilėjos?
42Ur yuri ara di tira iqedsen : Lmasiḥ a d-yeffeɣ si dderya n Sidna Dawed, si taddart n Bitlḥem ?
42Argi Raštas nesako, jog Kristus ateis iš Dovydo palikuonių, iš Betliejaus miestelio, iš kur kilo Dovydas?”
43S wakka i gebda yețțimɣuṛ lxilaf ger lɣaci ɣef Sidna Ɛisa.
43Taigi minioje dėl Jo kilo nesutarimas.
44Kra deg-sen bɣan a t-ḥebsen lameɛna yiwen ur yesris afus-is fell-as.
44Kai kurie norėjo Jį suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš Jį rankos.
45Mi yuɣalen iɛessasen i d-yețwaceggɛen a t-ṭṭfen, lmuqedmin imeqqranen d ifariziyen nnan-asen : Iwacu ur t-id-tewwim ara ?
45Sargybiniai sugrįžo pas aukštuosius kunigus bei fariziejus, o tie klausė: “Kodėl Jo neatvedėte?”
46Nutni rran-asen : Di leɛmeṛ ur nesli i yiwen iheddeṛ am nețța.
46Sargybiniai atsakė: “Niekados žmogus nėra taip kalbėjęs, kaip šis!”
47Ifariziyen nnan-asen : Iseḥḥer-ikkun ula d kunwi ?
47Fariziejai atsakė: “Gal ir jūs jau suvedžioti?
48Teẓram yiwen si lecyux-nneɣ, neɣ seg ifariziyen i gumnen yis ?
48Ar tiki Jį bent vienas iš vyresnybės ar fariziejų?
49Anagar lɣaci-agi ur nessin ara ccariɛa... a ten-inɛel Ṛebbi !
49O ta minia, nežinanti Įstatymo,prakeikta”.
50Nikudem yellan d yiwen seg-sen, win akken i gṛuḥen deg iḍ ɣer Sidna Ɛisa, yenna-yasen :
50Tada prabilo vienas iš jų, Nikodemas, kuris buvo aplankęs Jėzų nakčia:
51Tserreḥ-aɣ ccariɛa-nneɣ a neḥkem ɣef yiwen uqbel a s-nsel neɣ uqbel a nẓer d acu n cceṛ i gexdem ?
51“Argi mūsų Įstatymas teisia žmogų, jeigu jis pirmiau neišklausytas ir nežinoma, ką jis padaręs?”
52Nutni rran-as : Ula d kečč d ajlili ? Qelleb mliḥ di tira iqedsen aț-țafeḍ : « Ulac nnbi ara d-yekken si tmurt n Jlili.»
52Jie jam tarė: “Gal ir tu iš Galilėjos? Patyrinėk, ir pamatysi, kad joks pranašas nėra kilęs iš Galilėjos”.
53Imiren, mkul yiwen yuɣal ɣer wexxam-is.
53Ir taip išsiskirstė kiekvienas po namus.