¹Sidna Ɛisa yuli s yiɣil uzemmur ;

¹Jėzus nuėjo į Alyvų kalną.

²azekka-nni, ssbeḥ zik yuɣal ɣer lǧameɛ iqedsen. Lɣaci meṛṛa uzzlen-d ɣuṛ-es. Sidna Ɛisa yeqqim gar-asen, yebda yesselmad iten deg ufrag n lǧameɛ.

²Anksti rytą Jis vėl atėjo į šventyklą. Visi žmonės rinkosi prie Jo, ir Jis atsisėdęs juos mokė.

³Atnaya lɛulama n ccariɛa akk-d ifariziyen wwin-as-d yiwet n tmeṭṭut ṭṭfen-ț txeddem zzna. Sbedden-ț ger lɣaci akken a ț iwali Sidna Ɛisa.

³Rašto žinovai ir fariziejai atvedė pas Jį moterį, sugautą svetimaujant. Pastatė ją viduryje

⁴Nnan-as : A Sidi, neṭṭef tameṭṭut-agi mi txeddem zzna.

⁴ir kreipėsi į Jį: “Mokytojau, ši moteris buvo pagauta svetimaujant.

⁵Di ccariɛa, Sidna Musa yumeṛ-aɣ-d a neṛjem s yedɣaɣen tameṭṭut am tagi alamma temmut. I keččini d acu ara d-tiniḍ ?

⁵Mozė Įstatyme mums įsakė tokias užmėtyti akmenimis. O ką Tu pasakysi?”

⁶Steqsan-t iwakken a t-jeṛṛben, țnadin sebba s wacu ara ccetkin fell-as. Sidna Ɛisa yekna, yețțaru s uḍad-is di lqaɛa.

⁶Jie tai sakė, mėgindami Jį, kad turėtų kuo apkaltinti. Bet Jėzus, jų nepaisydamas, pasilenkęs rašė pirštu ant žemės.

⁷Imi t-ḥeṛṣen s usteqsi, yekker yenna-yasen : Win deg-wen werǧin yednib a ț-yeṛjem d amezwaru !

⁷Jiems nesiliaujant klausinėti, Jis atsitiesė ir tarė: “Kas iš jūsų be nuodėmės, tegul pirmas sviedžia į ją akmenį”.

⁸Yekna daɣen yețțaru di lqaɛa.

⁸Ir vėl pasilenkęs rašė ant žemės.

⁹Lɣaci-nni, mi slan annect-agi, bdan tixxiṛen yiwen yiwen, seg umɣaṛ armi d ameẓyan. ?ǧan dinna Sidna Ɛisa weḥd-es di tlemmast n wefrag n lǧameɛ iqedsen, nețța ț-țmeṭṭut-nni.

⁹Tai išgirdę, sąžinės apkaltinti jie vienas po kito ėmė trauktis šalin, pradedant nuo vyresniųjų iki paskutiniojo.

¹⁰Dɣa yerfed allen-is, yenna-yas : A tameṭṭut, anda-ten widak-nni i d-icetkan fell-am ? Ulac win iḥekmen fell-am ?

¹⁰Atsitiesęs ir nebematydamas nė vieno, tik moterį, Jėzus paklausė: “Moterie, kur tie tavo kaltintojai? Niekas tavęs nepasmerkė?”

¹¹Tenna-yas : Ulac a Sidi ! Sidna Ɛisa yenna-yas : Ula d nekk ur ḥekkmeɣ ara fell-am. Ṛuḥ, meɛna sya d asawen xḍu i ddnub.

¹¹Ji atsiliepė: “Niekas, Viešpatie”. Jėzus jai tarė: “Nė Aš tavęs nesmerkiu. Eik ir daugiau nebenusidėk”.

¹²Sidna Ɛisa iheddeṛ i lɣaci yenna yasen : D nekk i ț-țafat n ddunit, win ara yi-tebɛen ur iteddu ara di ṭṭlam, lameɛna ad yesɛu tafat n tudert.

¹²Jėzus vėl prabilo: “Aš­pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą”.

¹³Ifariziyen nnan-as : Tețcehhiḍeḍ ɣef yiman-ik, cchada-inek ur tṣeḥḥa ara.

¹³Tada fariziejai Jam pasakė: “Tu pats apie save liudiji,­tavo liudijimas netikras”.

¹⁴Sidna Ɛisa yenna-yasen : ?-țideț, țcehhideɣ ɣef yiman-iw, lameɛna cchada-inu tṣeḥḥa, axaṭer ?riɣ ansi d-kkiɣ, ẓriɣ daɣen ɣer wanda tedduɣ. Ma d kunwi ur te?rim ansi d-kkiɣ ur teẓrim anda tedduɣ.

¹⁴Jėzus jiems atsakė: “Nors Aš ir liudiju pats apie save, mano liudijimas yra tikras, nes Aš žinau, iš kur atėjau ir kur einu. O jūs nežinote, nei iš kur Aš atėjau, nei kur einu.

¹⁵Kunwi tḥekkmem ɣef wiyaḍ s lɛeqliya n wemdan, ma d nekk ur ḥekkmeɣ ɣef yiwen.

¹⁵Jūs teisiate pagal kūną, Aš neteisiu nė vieno.

¹⁶Ma yella yewwi-d lḥal ad ḥekmeɣ, ad ḥekkmeɣ s lḥeqq axaṭer ur lliɣ ara weḥd-i, Baba Ṛebbi i yi-d-iceggɛen yella yid-i.

¹⁶O jeigu Aš ir teisiu­mano teismas teisingas, nes Aš ne vienas, bet esu Aš ir mane siuntęs Tėvas.

¹⁷Yura di ccariɛa-nwen belli ma ddukklen sin inigan ɣef yiwet n cchada, cchada-nsen tețwaqbel.

¹⁷Ir jūsų Įstatyme parašyta, kad dviejų asmenų liudijimas tikras.

¹⁸Atan nekk cehdeɣ-ed ɣef yiman-iw, Baba i yi-d-iceggɛen d inigi fell-i.

¹⁸Aš liudiju pats apie save, ir apie mane liudija mane siuntęs Tėvas”.

¹⁹Nutni nnan-as : Anda yella Baba-k ? Yerra-yasen : Ur iyi-tessinem, ur tessinem Baba. Lemmer i yi-tessinem, tili tesnem Baba.

¹⁹Jie paklausė: “Kur yra Tavo Tėvas?” Jėzus atsakė: “Jūs nepažįstate nei manęs, nei mano Tėvo. Jei pažintumėte mane, pažintumėte ir mano Tėvą”.

²⁰Sidna Ɛisa yenna-d annect-agi mi gesselmad deg wefrag n lǧameɛ iqedsen, zdat wemkan anda srusun lweɛdat. Ula d yiwen ur yesris afus-is fell-as axaṭer urɛad d-yewwiḍ wass-is.

²⁰Šiuos žodžius Jėzus pasakė, mokydamas šventyklos iždinėje. Ir niekas Jo nesuėmė, nes dar nebuvo atėjusi Jo valanda.

²¹Sidna Ɛisa yerna yenna-yasen : Atan ad ṛuḥeɣ, aț-țqellbem fell-i lameɛna aț-țemtem di ddnub-nwen, ur tezmirem ara a d-tasem ɣer wanda ara ṛuḥeɣ.

²¹Jėzus vėl jiems kalbėjo: “Aš išeinu, ir jūs ieškosite manęs ir mirsite savo nuodėmėse. Kur Aš einu, jūs negalite nueiti”.

²²At Isṛail qqaṛen wway gar-asen : Ahat yebɣa ad ineɣ iman-is imi ɣ-d-yenna ur tezmirem ara a d-tasem ɣer wanda ara ṛuḥeɣ ?

²²Tada žydai ėmė kalbėti: “Nejaugi Jis nusižudys, kad sako: ‘Kur Aš einu, jūs negalite nueiti’?”

²³Sidna Ɛisa yerra-yasen : Kunwi n lqaɛa nekk n igenwan ; kunwi n ddunit-agi nekk mačči-yines.

²³Jis atsakė: “Jūs esate iš pažemių, o Aš esu iš aukštybės. Jūs­iš šio pasaulio, o Aš­ne iš šio pasaulio.

²⁴Daymi i wen-d-nniɣ aț-țemtem di ddnub-nwen. Atan m'ur tuminem ara belli nekk « d Win yellan, » aț-țemtem di ddnub-nwen.

²⁴Dėl to Aš jums sakiau, kad mirsite savo nuodėmėse. Jeigu netikėsite, kad Aš Esu,­mirsite savo nuodėmėse”.

²⁵Nnan-as : Anwa-k keččini ? Sidna Ɛisa yerra-yasen : D win akken i wen-d-qqaṛeɣ si tazwara.

²⁵Tada jie klausė: “Kas Tu esi?” Jėzus atsakė: “Tas, ką nuo pradžios jums sakiau.

²⁶?ef wayen i kkun-yeɛnan sɛiɣ aṭas ara d-iniɣ, aṭas ara ḥasbeɣ ; win i yi-d-iceggɛen d Bab n tideț, d ayen i sliɣ ɣuṛ-es i d-țɛawadeɣ di ddunit.

²⁶Daug turiu ką apie jus kalbėti ir teisti, bet teisingas yra mano Siuntėjas, ir Aš skelbiu pasauliui, ką iš Jo girdėjau”.

²⁷Imi ur fhimen ara belli ɣef Baba Ṛebbi i sen-d-iheddeṛ,

²⁷Jie nesuprato, kad Jis kalbėjo jiems apie Tėvą.

²⁸yenna-yasen daɣen : Asm'ara tessaɛlim Mmi-s n bunadem, imiren aț-țfiqem belli nekk « d Win yellan !» Aț-țɛeqlem belli ur xeddmeɣ acemma s yiman-iw, lameɛna qqaṛeɣ-ed ayen i yi-iselmed Baba Ṛebbi.

²⁸O Jėzus tęsė: “Kai Žmogaus Sūnų būsite aukštyn iškėlę, tuomet suprasite, kad Aš Esu ir kad nieko nedarau iš savęs, bet skelbiu tai, ko mane Tėvas išmokė.

²⁹Win i yi-d-iceggɛen yella yid-i, ur yi-țțaǧa ara weḥd-i imi dayem xeddmeɣ lebɣi-s.

²⁹Mano Siuntėjas yra su manimi; Tėvas nepaliko manęs vieno, nes visuomet darau, kas Jam patinka”.

³⁰Mi d-yenna imeslayen-agi, aṭas i gumnen yis.

³⁰Jam tai kalbant, daugelis įtikėjo Jį.

³¹Sidna Ɛisa yenna i wat Isṛail i gumnen yis : Ma teṭṭfem s tideț deg awal-iw aț-țilim d inelmaden-iw n ṣṣeḥ.

³¹Jėzus kalbėjo įtikėjusiems Jį žydams: “Jei jūs pasiliekate mano žodyje, iš tiesų esate mano mokiniai;

³²Aț-țissinem tideț, tideț ara kkun isuffɣen ɣer tlelli.

³²ir jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus”.

³³Nnan-as : Nukni ț-țarwa n Sidna Ibṛahim. Di leɛmeṛ ur nelli d aklan n walebɛaḍ ; amek i tzemreḍ a d-tiniḍ : « Aț-țesɛum tilelli »?

³³Jie Jam atsakė: “Mes esame Abraomo palikuonys ir niekada niekam nevergavome. Kaipgi Tu sakai: ‘Tapsite laisvi’?”

³⁴Sidna Ɛisa yerra-yasen : S tideț qqaṛeɣ-awen : kra n win ixeddmen ddnub d akli n ddnub.

³⁴Jėzus jiems tarė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kiekvienas, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas.

³⁵Aklan ur țwaḥsaben ara n at wexxam ma d mmi-s n wexxam yețwaḥseb dayem n at wexxam.

³⁵Bet vergas nepasilieka namuose amžinai, o Sūnus pasilieka amžinai.

³⁶Ma yella d Mmi-s i wen-d-yefkan tilelli, aț-țilim s tideț di tlelli.

³⁶Jei tad Sūnus jus išlaisvins, iš tiesų būsite laisvi.

³⁷?riɣ belli kunwi ț-țarwa n Ibṛahim, lameɛna tețnadim a yi tenɣem axaṭer awal-iw ur ikeččem ara ulawen-nwen.

³⁷Aš žinau, kad jūs Abraomo palikuonys. Bet jūs norite mane nužudyti, nes mano žodžiui nėra jumyse vietos.

³⁸Nekk qqaṛeɣ-ed ayen ẓriɣ ɣer Baba, ma d kunwi txeddmem ayen i tlemdem s ɣuṛ Baba-twen !

³⁸Aš kalbu, ką esu matęs pas savo Tėvą. O jūs darote, ką matėte pas savo tėvą”.

³⁹At Isṛail rran-as : Baba-tneɣ nukkni, d Sidna Ibṛahim. Sidna Ɛisa yenna-yasen : Lemmer ț-țideț d arraw n Ibṛahim i tellam , tili txeddmem lecɣal i gxeddem Ibṛahim ;

³⁹Jie atsiliepė: “Mūsų tėvas Abraomas!” Jėzus jiems tarė: “Jei jūs būtumėte Abraomo vaikai, darytumėte Abraomo darbus.

⁴⁰kunwi tețqellibem a yi-tenɣem, acuɣeṛ ? Axaṭer qqaṛeɣ-awen-d tideț akken i ț-sliɣ ɣer Baba Ṛebbi. Ibṛahim di leɛmeṛ ur yexdim am kunwi !

⁴⁰Bet dabar jūs norite nužudyti mane­žmogų, kuris kalbėjo jums tiesą, girdėtą iš Dievo. Šitaip Abraomas nedarė!

⁴¹Kunwi txeddmem akken i gxeddem Baba twen ! Nutni rran-as : Ur nelli ara d arraw n leḥṛam ; nesɛa yiwen n Baba-tneɣ kan : d Ṛebbi !

⁴¹Jūs darote savo tėvo darbus”. Jie atsakė: “Mes nesame pavainikiai ir turime vieną Tėvą­Dievą”.

⁴²Sidna Ɛisa yenna-yasen : Lemmer ț-țideț d Ṛebbi i d Baba twen tili tḥemmlem-iyi axaṭer s ɣuṛ-es i d-kkiɣ, s ɣuṛ-es i d-usiɣ ɣuṛ-wen. Ur d-usiɣ ara s yiman-iw lameɛna d nețța i yi-d-iceggɛen.

⁴²Jėzus kalbėjo jiems toliau: “Jei Dievas būtų jūsų Tėvas, jūs mylėtumėte mane, nes Aš iš Dievo išėjau ir čia atėjau. Aš ne pats nuo savęs atėjau, bet Jis mane siuntė.

⁴³Acuɣeṛ ur tfehhmem ara ayen i wen-d-qqaṛeɣ ? Axaṭer ur tezmirem ara aț-țqeblem imeslayen-iw.

⁴³Kodėl gi nesuprantate, ką jums sakau? Todėl, kad negalite mano žodžių klausyti.

⁴⁴Baba-twen d Cciṭan yerna tebɣam aț-țxedmem lebɣi-s. Nețța d bu-tmegṛaḍ si tazwara, ur yeṭṭif ara di tideț axaṭer ulac deg-s tideț. M'ara yeskiddib, yețmeslay-ed seg ul-is imi d ameskaddab i gella ; d nețța i d bab n lekdeb.

⁴⁴Jūsų tėvas­velnias, ir jūs norite vykdyti savo tėvo troškimus. Jis nuo pat pradžios buvo žmogžudys ir nesilaikė tiesos, nes jame nėra tiesos. Kalbėdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas.

⁴⁵Lameɛna nekk qqaṛeɣ-d tideț, daymi ur iyi-tețțamnem ara.

⁴⁵O kadangi Aš kalbu tiesą, jūs netikite manimi.

⁴⁶Anwa deg-wen ara yi-d-issuksen ula yiwet n lɣelṭa ? Ma nniɣ-ed tideț, iwacu ur iyi-tețțamnem ara ?

⁴⁶Kas iš jūsų apkaltins mane nuodėme? Jeigu tad tiesą sakau, kodėl netikite manimi?

⁴⁷Win yellan n Ṛebbi yesmeḥsis i wawal n Ṛebbi. Kunwi ur tellim ara n Ṛebbi, daymi ur tesmeḥsisem ara i wawal-is.

⁴⁷Kas iš Dievo yra, tas Dievo žodžių klauso. Jūs neklausote todėl, kad nesate iš Dievo”.

⁴⁸At Isṛail nnan-as : Nesɛa lḥeqq mi d-nenna kečč d asamari, yerna izdeɣ-ik uṛuḥani !

⁴⁸Tuomet žydai atsiliepė: “Argi mes ne teisingai sakome, kad Tu samarietis ir Tavyje demonas?”

⁴⁹Sidna Ɛisa yerra-yasen : Ur iyi-izdiɣ ara uṛuḥani. Nekk țɛuzzuɣ Baba Ṛebbi, kunwi tḥeqṛem-iyi.

⁴⁹Jėzus jiems atsakė: “Nėra manyje demono. Aš gerbiu savo Tėvą, o jūs negerbiate manęs.

⁵⁰Ur țqellibeɣ ara ccan i yiman-iw, yella win yețḥebbiṛen fell-i, d nețța ara yi-d-yefken lḥeqq.

⁵⁰Aš neieškau sau šlovės: yra, kas ieško ir teisia.

⁵¹A wen-iniɣ tideț : win iḥerzen awal-iw ur yețmețțat ara maḍi.

⁵¹Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas laikysis mano žodžio, nematys mirties per amžius”.

⁵²At Isṛail nnan-as : Atan tura iban izdeɣ-ik uṛuḥani ! Sidna Ibṛahim yemmut, lenbiya mmuten, kečč teqqaṛeḍ : win iḥerzen awal-iw ur yețmețțat ara maḍi !

⁵²Žydai Jam pasakė: “Dabar mes žinome, kad Tu demono apsėstas! Juk mirė Abraomas ir pranašai, o Tu sakai: ‘Kas laikysis mano žodžio, tas neragaus mirties per amžius’.

⁵³Tugareḍ baba-tneɣ Ibṛahim neɣ lenbiya meṛṛa i gemmuten ? D acu i tḥesbeḍ iman-ik ?

⁵³Argi Tu didesnis už mūsų tėvą Abraomą, kuris mirė? Pranašai irgi mirė. Kuo Tu dediesi?”

⁵⁴Sidna Ɛisa yerra-yasen : Ma fkiɣ ccan i yiman-iw, ccan-iw ur yesɛi ara azal. Win i yi-d-yețțaken ccan d Baba, win akken i teqqaṛem « d Ṛebbi-nneɣ.»

⁵⁴Jėzus atsakė: “Jei Aš save šlovinčiau, mano šlovė būtų niekai. Mane šlovina mano Tėvas, apie kurį jūs sakote: ‘Jis yra mūsų Dievas’.

⁵⁵Kunwi ur t-tessinem ara, nekkini ssneɣ-t. Ma nniɣ-ed ur t-ssineɣ ara ad uɣaleɣ d akeddab am kunwi. Lameɛna ssneɣ-t yerna xeddmeɣ lebɣi-s.

⁵⁵Ir jūs Jo nepažįstate, o Aš Jį pažįstu. Jei sakyčiau, kad Jo nepažįstu, būčiau toks kaip jūs­melagis. Bet Aš Jį pažįstu ir laikausi Jo žodžio.

⁵⁶Baba-twen Ibṛahim yefṛeḥ mi geẓra iteddu-d wass-iw, tura mi t-yeẓra yefṛeḥ aṭas.

⁵⁶Jūsų tėvas Abraomas džiūgavo, kad matysiąs manąją dieną; jis ją išvydo ir džiaugėsi”.

⁵⁷At Isṛail nnan-as : Amek, urɛad tesɛiḍ xemsin iseggasen teqqaṛeḍ walaɣ Ibṛahim ?

⁵⁷Tada žydai Jam sakė: “Dar neturi nė penkiasdešimt metų ir esi matęs Abraomą?!”

⁵⁸Sidna Ɛisa yenna-yasen : Uqbel a d-ilal Ibṛahim, lliɣ !

⁵⁸Jėzus jiems tarė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: pirmiau, negu buvo Abraomas, Aš Esu!”

⁵⁹?ef wannect-agi i d-ddmen wat Isṛail iblaḍen iwakken a t-ṛeǧmen. Sidna Ɛisa yekcem ger lɣaci, yeffeɣ seg wefrag n lǧameɛ iqedsen.

⁵⁹Tada jie griebėsi akmenų, norėdami mesti į Jį, bet Jėzus pasislėpė ir, praeidamas pro juos, išėjo iš šventyklos ir nuėjo tolyn.