1Syenna, Sidna Ɛisa yextaṛ-ed tnin usebɛin yinelmaden nniḍen, iceggeɛ-iten sin sin ad ṛuḥen ɣer mkul taddart d mkul amkan anda ilaq ad iṛuḥ ula d nețța.
1Po to Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt mokinių ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma Jo į visus miestus bei vietoves, kur Jis pats ketino vykti.
2Yenna-yasen : Tamegra meqqṛet meɛna drus yixeddamen i gellan. Dɛut ihi ɣer Bab n tmegra iwakken a d-iceggeɛ ixeddamen ɣer yigran-is.
2Jis sakė jiems: “Pjūtis tikrai didelė, o darbininkų maža. Todėl melskite pjūties Viešpatį, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį.
3Atan a kkun-ceggɛeɣ am izamaren ger wuccanen.
3Eikite! Štai Aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų.
4Ur țțawit yid-wen idrimen, ur țțawit aɛwin neɣ tayuga nniḍen n yerkasen. Deg webrid-nwen ur sṛuḥuyet ara lweqt di sslam.
4Nesineškite nei piniginės, nei krepšio, nei sandalų ir nieko kelyje nesveikinkite.
5Kra n wexxam ara tkecmem init : sslam n Ṛebbi fell-awen ay at wexxam !
5Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: ‘Ramybė šiems namams!’
6Ma yella dinna walebɛaḍ d imhenni, sslam-nwen ad yers fell-as, neɣ m'ulac lehna-nwen aț-țeqqim ɣuṛ-wen.
6Ir jei ten bus ramybės sūnus, jūsų ramybė nužengs ant jo, o jei ne,sugrįš pas jus.
7Qqimet deg wexxam-nni, ččet swet ayen ara wen-d-fken, axaṭer axeddam yuklal lexlaṣ-is. Ur țṛuḥut ara seg wexxam ɣer wayeḍ.
7Pasilikite tuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio. Nesikilnokite iš namų į namus.
8Mkul taddart ara tkecmem, ma stṛeḥben yis-wen ččet ayen ara wen-d-ssersen.
8Kai nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta.
9Sseḥlut imuḍan-nsen, init-asen : tageldit n Ṛebbi tewweḍ-ed ɣuṛ-wen.
9Gydykite jame esančius ligonius ir sakykite jiems: ‘Jums prisiartino Dievo karalystė!’
10Lameɛna mkul taddart ara tkecmem m'ur stṛeḥben ara yis-wen, effɣet ɣer yizenqan-nsen init :
10O kai užeisite į tokį miestą, kur jūsų nepriims, išėję į gatves, sakykite:
11« a nezwi ula d aɣebbaṛ n taddart-nwen i d-ineṭḍen deg yiḍaṛṛen nneɣ, meɛna ḥṣut belli tageldit n Ṛebbi tewweḍ-ed ɣuṛ-wen.
11‘Mes nusikratome prieš jus net jūsų miesto dulkes, prilipusias prie mūsų kojų. Tačiau vis tiek žinokite: Dievo karalystė prisiartino prie jūsų!’
12Aql-i nniɣ-awen, ass n lḥisab taddart-agi aț-țețțuɛaqeb akteṛ n temdint n ?udum.
12Sakau jums: aną dieną Sodomai bus lengviau negu tam miestui.
13A nnger-im a tamdint n Kurazim, a nnger-im a Bitsayda ! A lukan lbeṛhanat yețwaxedmen deg kkunt țwaxedmen di temdinin n ?ur akk-d Sidun, tili imezdaɣ-nsent acḥal aya segmi sburren ticekkaṛin n leḥzen, sexnunnsen iman-nsen deg iɣiɣden iwakken a d-beggnen belli ndemmen, uɣalen-d ɣer webrid.
13Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida! Jeigu Tyre ir Sidone būtų padaryta stebuklų, kokie padaryti pas jus, jie seniai būtų atgailavę, sėdėdami su ašutine ir pelenuose.
14?ef wannect-agi, ass n lḥisab a ț-țețțuɛaqbemt akteṛ n temdinin n ?ur d Sidun.
14Todėl Tyrui ir Sidonui teisme bus lengviau negu jums.
15I kemmini a tamdint n Kafernaḥum, tɣileḍ aț-țaliḍ ɣer yigenni ? Xaṭi ! ?er tesraft lqayen n laxeṛt ara tețwaḍeggṛeḍ.
15Ir tu, Kafarnaume, išaukštintas iki dangaus, nugarmėsi iki pragaro!
16Win i wen-ismeḥsisen ismeḥsis-iyi-d i nekk. Win ur kkun-neqbil d nekk ur geqbil ara, win ur iyi-neqbil ara, ur iqbil ara Win i yi-d-iceggɛen.
16Kas jūsų klauso, manęs klauso. Kas jus niekina, mane niekina. O kas niekina mane, niekina Tą, kuris mane siuntė”.
17Tnin usebɛin-nni yinelmaden uɣalen-d ččuṛen d lfeṛḥ, nnan-as : A Sidi, ula d leǧnun țțagaden-aɣ s yisem-ik.
17Septyniasdešimt sugrįžo, su džiaugsmu kalbėdami: “Viešpatie, mums paklūsta net demonai dėl Tavo vardo”.
18Yenna-yasen : Walaɣ Cciṭan yeɣli-d am lebṛaq seg yigenni.
18O Jis jiems sakė: “Mačiau šėtoną, kaip žaibą krintantį iš dangaus.
19Slet-ed i wayen ara wen-iniɣ : ț-țideț fkiɣ-awen tazmert s wayes ara tṛekḍem izerman ț-țɣerdmiwin, aț-țmeḥqem lǧehd n weɛdaw yerna ulac ayen ara wen-izemren ;
19Štai Aš duodu jums valdžią mindžioti gyvates bei skorpionus, aukštesnę už visą priešo jėgą, ir niekas jokiais būdais jums nepakenks.
20lameɛna ur feṛṛḥet ara imi i tḥekkmem ɣef leǧnun, feṛḥet imi ismawen-nwen țwajerden deg igenwan.
20Bet jūs džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje”.
21Imiren kan, Sidna Ɛisa yeččuṛ-it Ṛṛuḥ iqedsen s lfeṛḥ, yenṭeq yenna : Tanemmirt a Baba, kečč yellan d Bab n yigenwan d lqaɛa, imi ayen akk i teffreḍ ɣef lɛuqal d yimusnawen tbeggneḍ-t-id i yimecṭuḥen. Tanemmirt a Baba Ṛebbi aḥnin axaṭer d wagi i d lebɣi-k.
21Tą valandą Jėzus pradžiugo Dvasia ir tarė: “Aš šlovinu Tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes Tau taip patiko.
22Baba yerra kullec ger ifassen-iw. Yiwen ur yeẓri d acu-yi anagar Baba Ṛebbi, yiwen ur issin Baba Ṛebbi anagar Mmi-s akk-d win iwumi yebɣa Mmi-s a t-id-isbeggen.
22Viskas man yra mano Tėvo atiduota. Ir niekas nežino, kas yra Sūnus, tik Tėvas, nei kas yra Tėvas, tik Sūnus ir tas, kam Sūnus nori apreikšti”.
23Dɣa yezzi ɣer yinelmaden-is yenna-yasen : Amarezg n wid iwalan ayen tețwalim !
23Atsigręžęs vien tik į mokinius, Jis tarė: “Palaimintos akys, kurios regi, ką jūs regite.
24Aql-i nniɣ-awen : aṭas n lenbiya d waṭas n yigelliden i gebɣan ad ẓren ayen i tẓerrem ur t-ẓrin, i gebɣan ad slen ayen i tsellem ur t-slin.
24Sakau jums: daugel pranašų ir karalių troško pamatyti, ką jūs matote, bet nepamatė, ir išgirsti, ką jūs girdite, bet neišgirdo”.
25Ikred yiwen umusnaw n ccariɛa yebɣan ad ijeṛṛeb Sidna Ɛisa, yenna yas : A Sidi, d acu ara xedmeɣ iwakken ad sɛuɣ tudert n dayem ?
25Štai atsistojo vienas Įstatymo mokytojas ir, mėgindamas Jį, paklausė: “Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?”
26Sidna Ɛisa yerra-yas : D acu yuran di ccariɛa n Musa ? D acu i tfehmeḍ deg-s mi ț-teɣriḍ ?
26Jis tarė: “O kas parašyta Įstatyme? Kaip skaitai?”
27Yerra-yas-d : Aț-țḥemmleḍ Sidi Ṛebbi s wul-ik d ṛṛuḥ-ik, s wayen yellan di tezmert-ik akk-d lɛeqliya-k. Aț-țḥemmleḍ daɣen wiyaḍ am yiman-ik .
27Tas atsakė: “ ‘Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela, visomis savo jėgomis ir visu savo protu, ir savo artimą kaip save patį’ ”.
28Sidna Ɛisa yenna-yas : Ayen akka i d-tenniḍ ț-țideț, exdem akka aț-țesɛuḍ tudert n dayem !
28Jėzus jam tarė: “Gerai atsakei. Tai daryk, ir gyvensi”.
29Lɛalem-nni n ccariɛa yebɣan ad yefk lḥeqq i yiman-is, yenna i Sidna Ɛisa : Anwa-ten wiyaḍ-agi ?
29Norėdamas pateisinti save, anas paklausė Jėzų: “O kas gi mano artimas?”
30Sidna Ɛisa yerra-yas : Yiwen wergaz iṣubb-ed si temdint n Lquds ɣer temdint n Yiriku ; sqaṭɛen-as yimakaren ɛerran-t rnan wten-t, ṛuḥen ǧǧan-t ur yemmut ur iddir.
30Jėzus atsakydamas tarė: “Vienas žmogus keliavo iš Jeruzalės į Jerichą ir pakliuvo į plėšikų rankas. Tie išrengė jį, sumušė ir nuėjo sau, palikdami pusgyvį.
31Iɛedda-d syenna yiwen lmuqeddem n ccariɛa ; mi t-iwala iwwet iɛedda si tama nniḍen.
31Atsitiktinai tuo pačiu keliu ėjo vienas kunigas ir, pamatęs jį, praėjo kita kelio puse.
32Iɛedda-d daɣen seg webrid-nni yiwen wemṛabeḍ n at Lewwi, iwala-t, ikemmel abrid-is iṛuḥ.
32Taip pat ir levitas, pro tą vietą eidamas, jį pamatė ir praėjo kita kelio puse.
33Ataya yiwen wubeṛṛani n tmurt n Samarya, iwweḍ-ed ɣuṛ-es, mi t-iwala iɣaḍ-it.
33O vienas samarietis keliaudamas užtiko jį ir pasigailėjo.
34Iqeṛṛeb ɣuṛ-es, idhen leǧruḥ-is s zzit d ccṛab, icudd iten ; isserkeb-it ɣef zzayla-s, yewwi-t ɣer yiwen wexxam n yemsafren, ilha-d yid-es.
34Priėjęs jis aprišo jo žaizdas, užpildamas aliejaus ir vyno, užkėlė ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį.
35Azekka-nni yefka sin yiṣurdiyen i bab n wexxam-nni, yenna-yas : « Bedd ɣuṛ-es, ayen ara tṣeṛṛfeḍ n zzyada fell-as, a k-t-id-kemmleɣ asm'ara d-uɣaleɣ. »
35Kitą dieną iškeliaudamas jis išsiėmė du denarus, padavė užeigos šeimininkui ir tarė: ‘Slaugyk jį, o jeigu ką išleisi viršaus, sugrįžęs atsilyginsiu’.
36Di tlata-agi, anwa i gḥemmlen am yiman-is argaz-agi yețțuɛerran ?
36Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas?”
37Amusnaw n ccariɛa yerra-yas : D win akken iḥunnen fell-as, i s ixedmen lxiṛ. Sidna Ɛisa yenna-yas : Ṛuḥ ula d kečč exdem akken.
37Jis atsakė: “Tas, kuris jo pasigailėjo”. Jėzus jam tarė: “Eik ir tu taip daryk!”
38Deg webrid-nsen ɣer temdint n Lquds, Sidna Ɛisa yekcem ɣer yiwet n taddart. Yiwet n tmeṭṭut isem is Marṭa teɛṛeḍ-it ɣer wexxam-nsen.
38Jiems keliaujant toliau, Jėzus užsuko į vieną kaimą. Ten viena moteris, vardu Morta, pakvietė Jį į savo namus.
39Tesɛa weltma-s isem-is Meryem, teqqim-ed ɣer iḍaṛṛen n Sidna Ɛisa, tesmeḥsis i wawal-is.
39Ji turėjo seserį, vardu Marija. Ši, atsisėdusi prie Viešpaties kojų, klausėsi Jo žodžių.
40Marṭa tqeddec yečča-ț ccɣel, tusa-d ɣer Sidna Ɛisa tenna-yas : A Sidi, ur ak-tewqiɛ ara lmeɛna imi iyi-teǧǧa weltma ad qedceɣ weḥd-i ? Ini-yas aț-țekker a yi-tɛiwen.
40O Morta rūpinosi visokiu patarnavimu ir stabtelėjusi pasiskundė: “Viešpatie, Tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Pasakyk jai, kad man padėtų”.
41Sidna Ɛisa yerra-yas : A Maṛta, tețḥebbiṛeḍ tețqelliqeḍ iman-im ɣef waṭas n tɣawsiwin ;
41Tačiau Viešpats atsakė: “Morta, Morta, tu rūpiniesi ir nerimauji dėl daugelio dalykų,
42lameɛna yiwet kan i gṣeḥḥan ! Meryem textaṛ ayen ilaqen yerna yiwen ur as-t-ițekkes.
42o tereikia vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta”.