¹Sidna Ɛisa isnejmaɛ-ed tnac yinelmaden-is, yefka-yasen tazmert d lḥekma s wacu ara ssufɣen leǧnun, ara sseḥlun imuḍan.

¹Sukvietęs dvylika savo mokinių, Jėzus davė jiems jėgą ir valdžią prieš visus demonus ir gydyti ligoms.

²Iceggeɛ-iten ad beccṛen tageldit n Ṛebbi, yerna ad sseḥlun imuḍan.

²Po to išsiuntė juos skelbti Dievo karalystės ir gydyti ligonių.

³Yenna-yasen : Ur țțawit acemma yid-wen d aɛwin, ur țțawit aɛekkaz neɣ agrab (aqwrab), ur țțawit aɣṛum neɣ idrimen, ur țțawit ara daɣen sin yiqendyaṛ.

³Jis pasakė jiems: “Nieko neimkite kelionei: nei lazdos, nei krepšio, nei duonos, nei pinigų. Neturėkite nė dviejų tunikų.

⁴Kra n win ara yestṛeḥben yis wen, qqimet deg wexxam-is alamma tṛuḥem.

⁴Į kuriuos tik namus įeisite, tenai pasilikite ir iš ten toliau keliaukite.

⁵Ma d anda ur stṛeḥben ara yis-wen, m'ara teffɣem si taddart-nni, zwit ula d aɣebbaṛ-is seg yiḍaṛṛen nwen, iwakken aț-țcehdem fell-asen belli d nutni i kkun-yugin.

⁵O kur žmonės jūsų nepriims, išeidami iš to miesto, nusikratykite nuo kojų dulkes kaip liudijimą prieš juos”.

⁶Ṛuḥen, țeddun si taddart ɣer tayeḍ, țbecciṛen lexbaṛ n lxiṛ, sseḥlayen imuḍan di mkul amkan.

⁶Išėję jie traukė per aplinkinius kaimus, visur skelbdami Evangeliją bei gydydami.

⁷Hiṛudus lḥakem n tmurt n Jlili, yeɛweq mi gesla s wayen yedṛan meṛṛa, axaṭer kra n yemdanen qqaṛen : « d Yeḥya i d-iḥyan si ger lmegtin ! »

⁷Tetrarchas Erodas išgirdo apie visus tuos įvykius ir suglumo, nes vieni sakė, kad Jonas prisikėlęs iš numirusių,

⁸Wiyaḍ qqaṛen : « d Sidna Ilyas i d-yuɣalen ! » Neɣ : « ahat d yiwen si lenbiya n zik i d-iḥyan ! »

⁸kiti­kad pasirodęs Elijas, dar kiti­kad prisikėlęs vienas iš senųjų pranašų.

⁹Lameɛna Hiṛudus yeqqaṛ : « Yeḥya kkseɣ-as aqeṛṛuy ! Anwa-t ihi wagi i ɣef selleɣ annect-agi ? » Dɣa ițqellib ad iẓer Sidna Ɛisa.

⁹Erodas sakė: “Jonui aš nukirsdinau galvą; o kas yra šitas, apie kurį girdžiu pasakojant tokius dalykus?!” Ir jis labai norėjo Jėzų pamatyti.

¹⁰Mi d-uɣalen ṛṛusul n Sidna Ɛisa, bdan ḥekkun-as ayen akk i xedmen. Yewwi-ten yid-es ɣer yiwen wemkan, ɣer tama n taddart n Bitsayda akken ad qqimen weḥḥed-sen.

¹⁰Sugrįžę apaštalai pasakojo Jėzui, ką buvo nuveikę. Pasiėmęs juos, Jis pasitraukė nuošaliai į dykvietę, netoli miesto, vadinamo Betsaida.

¹¹Mi slan anda yella lɣaci tebɛen-t. Nețța yesteṛḥeb yis-sen, yebda iheddeṛ-asen ɣef tgeldit n Ṛebbi, yesseḥla daɣen wid ihelken.

¹¹Minios, tai sužinojusios, nusekė paskui Jį. Jis priėmė žmones, kalbėjo jiems apie Dievo karalystę ir išgydė tuos, kuriems reikėjo gydymo.

¹²Akken qṛib ad yeɣli yiṭij, tnac-nni n ṛṛusul usan-d ɣer Sidna Ɛisa nnan-as : Serreḥ i lɣaci ad ṛuḥen ɣer temdinin ț-țudrin iqeṛben iwakken ad afen ayen ara ččen d wanda ara ṭsen, axaṭer aql-aɣ deg wemkan yexlan.

¹²Diena slinko vakarop. Priėję dvylika tarė Jam: “Paleisk žmones, kad jie, nuėję į aplinkinius kaimus bei kiemus, susirastų nakvynę ir maisto. Mes juk esame dykvietėje”.

¹³Sidna Ɛisa yenna-yasen : Fket-asen kunwi s yiman-nwen ayen ara ččen. Erran-as : ?uṛ-nneɣ anagar xemsa teḥbulin n weɣṛum d sin yiselman. Neɣ tebɣiḍ a nṛuḥ nukni a d-naɣ ayen ara ččen lɣaci-agi ?

¹³Bet Jėzus tarė: “Jūs duokite jiems valgyti”. Jie atsakė: “Mes nieko daugiau neturime, tik penkis kepalus duonos ir dvi žuvis. Nebent nueitume ir nupirktume maisto visiems šitiems žmonėms”.

¹⁴Llan dinna azal n xemsa alaf n yergazen. Sidna Ɛisa yenna i yinelmaden-is : Feṛqet lɣaci ț-țirebbaɛ n xemsin xemsin, tesɣimem-ten.

¹⁴O ten buvo apie penkis tūkstančius vyrų. Jėzus įsakė mokiniams: “Susodinkite juos būriais po penkiasdešimt”.

¹⁵Ṛuḥen sɣimen-ten akken i sen-d yenna.

¹⁵Jie taip padarė ir visus susodino.

¹⁶Sidna Ɛisa yerfed allen-is ɣer yigenni, yeḥmed Ṛebbi icekkeṛ-it, yeddem-ed xemsa-nni teḥbulin n weɣṛum d sin-nni iselman yebḍa-ten, yefka-ten i inelmaden-is a ten- feṛqen i lɣaci.

¹⁶Tada, paėmęs penkis kepalus ir dvi žuvis, Jis pažvelgė į dangų, palaimino, laužė ir davė mokiniams, kad padalintų miniai.

¹⁷?čan akk armi ṛwan, yerna ččuṛen tnac yiḍellaɛen s wayen i d-yugran.

¹⁷Visi valgė ir pasisotino. Ir dar buvo surinkta dvylika pintinių trupinių.

¹⁸Yiwen wass Sidna Ɛisa yeqqim weḥd-es yețẓalla. Inelmaden-is qeṛṛben ɣuṛ-es dɣa isteqsa-ten yenna-yasen : D acu-yi ɣer lɣaci ?

¹⁸Kartą, kai Jis nuošaliai meldėsi ir su Juo buvo mokiniai, Jis paklausė juos: “Kuo mane žmonės laiko?”

¹⁹Rran-as : Kra qqaṛen d Yeḥya aɣeṭṭas ; wiyaḍ d Sidna Ilyas i d-yuɣalen ; ma d kra nniḍen qqaṛen d yiwen si lenbiya n zik i d-iḥyan si ger lmegtin.

¹⁹Jie atsakė: “Vieni­Jonu Krikštytoju, kiti­Eliju, dar kiti sako, prisikėlęs vienas iš senųjų pranašų”.

²⁰Yenna-yasen : I kunwi, d acu-yi ɣuṛ-wen ? Yenṭeq Buṭrus yenna-yas : D kečč i d Lmasiḥ n Ṛebbi.

²⁰Tada Jis paklausė: “O jūs kuo mane laikote?” Petras atsakė: “Dievo Pateptuoju”.

²¹Sidna Ɛisa iweṣṣa-ten ur qqaṛen i yiwen belli d nețța i d Lmasiḥ.

²¹Jis griežtai įspėjo juos, įsakė niekam to nepasakoti

²²Yenna-yasen daɣen : Ilaq Mmi-s n bunadem ad yeɛteb aṭas. A t-nekkṛen lecyux d lmuqedmin imeqqranen akk-d lɛulama n ccariɛa yerna a t-nɣen, lameɛna ass wis tlata a d-iḥyu si ger lmegtin.

²²ir pasakė: “Žmogaus Sūnus turės daug iškentėti. Jis bus vyresniųjų, aukštųjų kunigų bei Rašto žinovų atmestas, nužudytas ir trečią dieną prisikels”.

²³Yenna daɣen i lɣaci : Win yebɣan ad iddu yid-i ur ilaq ara ad ixemmem ɣef tudert-is ; ilaq ad iqbel ad yenɛețțab yal ass ɣef ddemma n yisem-iw yerna ad yetbeɛ abrid-iw.

²³O visiems Jis kalbėjo: “Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teneša kasdien savo kryžių ir teseka manimi.

²⁴Axaṭer win yebɣan ad isellek tudert-is a s-tṛuḥ. Ma d win iwumi ara tṛuḥ ɣef ddemma-w ad yuɣal a ț-yaf.

²⁴Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas praras savo gyvybę dėl manęs, tas ją išgelbės.

²⁵D acu i d lfayda n wemdan ara irebḥen ddunit meṛṛa ma yesṛuḥ tudert-is neɣ issenger iman-is ?

²⁵Kokia būtų nauda, jei žmogus laimėtų visą pasaulį, o save pražudytų ar sau pakenktų?

²⁶Atan win issetḥan yis-i neɣ s yimeslayen iw, ad issetḥi yis Mmi-s n bunadem m'ara d-yas di tmanegt-is ț-țmanegt n Baba Ṛebbi akk-d lmalayekkat iqedsen.

²⁶Jei kas gėdysis manęs ir mano žodžių, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, kai ateis su savąja, Tėvo ir šventųjų angelų šlove.

²⁷A wen-d-iniɣ tideț, llan gar-awen wid ur nețmețțat ara alamma walan Tageldit n Ṛebbi.

²⁷Iš tiesų sakau jums: kai kurie iš čia stovinčiųjų neragaus mirties, kol išvys Dievo karalystę”.

²⁸Ɛeddan azal n tmanya wussan segmi i d-yenna imeslayen-agi. Sidna Ɛisa yewwi yid-es Buṭrus, Yuḥenna d Yeɛqub, yuli ɣer wedrar ad iẓẓall.

²⁸Praslinkus maždaug aštuonioms dienoms po šitų žodžių, Jis pasiėmė Petrą, Joną bei Jokūbą ir užkopė į kalną melstis.

²⁹Mi gella ideɛɛu yenbeddal wudem-is, llebsa-s tuɣal ț-țamellalt tețfeǧǧiǧ am yiṭij.

²⁹Jam besimeldžiant, Jo veido išvaizda pasikeitė, o drabužiai pasidarė balti ir spindintys.

³⁰Taswiɛt kan bedden-d ɣuṛ-es sin yergazen heddṛen yid-es : d Sidna Musa akk-d Sidna Ilyas.

³⁰Ir štai du vyrai kalbėjosi su Juo. Tai buvo Mozė ir Elijas,

³¹Banen-ed di tafat tameqqrant, țmeslayen yid-es ɣef lmut-is ara yedṛun di temdint n Lquds.

³¹kurie, pasirodę šlovėje, kalbėjo apie Jo gyvenimo pabaigą, būsiančią Jeruzalėje.

³²Buṭrus d yimdukkal-is yewwi ten yiḍes. Mi d-endekwalen, walan tamanegt n Sidna Ɛisa akk-d wid yellan yid-es.

³²O Petrą ir jo draugus buvo apėmęs miegas. Pabudę jie pamatė Jo šlovę ir stovinčius šalia Jo du vyrus.

³³Mi kkren ad ṛuḥen sin-nni yergazen, yenṭeq Buṭrus ɣer Sidna Ɛisa yenna : A Sidi, acḥal yelha m'akka nella dagi ! Ma tebɣiḍ a nesbedd tlata yiqiḍunen, yiwen i kečč, yiwen i Sidna Musa wayeḍ i Sidna Ilyas. Yenna-d akka, axaṭer ur yeẓri d acu i d-iqqaṛ !

³³Tiems tolstant, Petras kreipėsi į Jėzų: “Mokytojau, gera mums čia būti! Pastatykime tris palapines: vieną Tau, kitą Mozei ir trečią Elijui”. Jis nežinojo, ką kalbąs.

³⁴Mazal-it iheddeṛ mi ten-id-tɣumm yiwet n tagut. Buṭrus d imdukkal-is ikcem-iten lxuf d ameqqran.

³⁴Jam tai besakant, užėjo debesis ir uždengė juos. Jie nusigando, kai paniro į debesį.

³⁵Iffeɣ-ed yiwen n ṣṣut si tagut-nni yenna-d : Wagi d Mmi, d nețța i xtaṛeɣ, smeḥsiset-as.

³⁵O iš debesies pasigirdo balsas: “Šitas yra mano mylimasis Sūnus, Jo klausykite!”

³⁶Mi geḥbes ṣṣut-nni, walan anagar Sidna Ɛisa. Deg ussan-nni, inelmaden ur ḥkin i yiwen ayen ẓran.

³⁶Balsui nuskambėjus, Jėzus liko vienas. O jie tylėjo ir tomis dienomis niekam nieko nesakė apie tai, ką buvo matę.

³⁷Azekka-nni mi d-ṣubben seg wedrar, aṭas n lɣaci i d-immugren Sidna Ɛisa.

³⁷Kitą dieną, jiems nusileidus nuo kalno, Jėzų pasitiko didelė minia.

³⁸Atah yiwen wergaz iɛeggeḍ-ed si ger lɣaci yenna : A Sidi, di leɛnaya-k muqel-ed ɣer mmi, ala nețța i sɛiɣ !

³⁸Ir štai vienas vyras iš minios ėmė šaukti: “Mokytojau, meldžiu, pažvelk į mano sūnų, jis mano vienturtis.

³⁹Ikcem-it uṛuḥani, tiswiɛin m'ara t-ițhuccu, yețɛeggiḍ alamma ffɣent-ed tkufta seg imi-s, ur as-ițserriḥ ara alamma yerẓa-t akk.

³⁹Kai dvasia jį pačiumpa, jis staiga pradeda rėkti, o dvasia tąso jį, jog tas net putoja. Ji tik vargais negalais atstoja, smarkiai jį apdaužiusi.

⁴⁰?elleleɣ inelmaden-ik a t-ssufɣen seg-s, lameɛna ur zmiren ara.

⁴⁰Aš prašiau Tavo mokinius išvaryti ją, bet jie nepajėgė”.

⁴¹Sidna Ɛisa yenṭeq yenna : A lǧil ijehlen iɛewjen, ar melmi ara yiliɣ yid-wen, ara wen-sebṛeɣ ? Awi-d mmi-k ɣer dagi !

⁴¹Jėzus atsakydamas tarė: “O netikinti ir iškrypusi karta! Kaip ilgai man reikės su jumis pasilikti ir jus kęsti? Atvesk čia savo sūnų”.

⁴²Akken i d-iqeṛṛeb weqcic-nni, aṛuḥani isseglallez-it di lqaɛa armi i d-țeffɣent tkufta seg yimi-s. Sidna Ɛisa yefka lameṛ i uṛuḥani-nni iwakken a t-iffeɣ. Aqcic-nni yeḥla, Sidna Ɛisa yerra-t i baba-s.

⁴²Dar jam besiartinant, demonas parbloškė jį ant žemės ir ėmė tąsyti. Jėzus sudraudė netyrąją dvasią, išgydė berniuką ir atidavė jį tėvui.

⁴³Lɣaci meṛṛa wehmen di tezmert n Sidi Ṛebbi. Imi tɛeǧǧben akk s wayen i gxeddem, Sidna Ɛisa yenṭeq ɣer yinelmaden-is yenna :

⁴³Ir visi buvo pritrenkti Dievo didybės. Visiems stebintis tuo, ką Jėzus darė, Jis prabilo į mokinius:

⁴⁴?esset-ed mliḥ i wayen ara wen-d-iniɣ tura : « Mmi-s n bunadem ad ițțusellem ger ifassen n yemdanen. »

⁴⁴“Gerai įsidėmėkite šituos žodžius: Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas”.

⁴⁵Inelmaden-is ur fhimen ara imeslayen-agi, lmeɛna-ines tețwaffer fell-asen iwakken ur t-fehmen ara yerna kukran a t-steqsin.

⁴⁵Bet jie nesuprato šitų žodžių; tai liko jiems paslėpta ir jie nesuvokė jų. O jie bijojo klausti Jėzų apie tuos žodžius.

⁴⁶Inelmaden țmeslayen wway gar-asen, țmesteqsayen anwa i d ameqqran deg-sen.

⁴⁶Tarp mokinių kilo ginčas, kuris iš jų didžiausias.

⁴⁷Sidna Ɛisa yeẓran ayen țxemmimen deg ulawen-nsen, ikker yeddem-ed yiwen weqcic isbedd-it zdat-es,

⁴⁷Suprasdamas jų širdies mintis, Jėzus pasišaukė vaiką, pasistatė šalia savęs

⁴⁸yenna-yasen : Win iqeblen aqcic am wagi ɣef ddemma n yisem-iw d nekk i geqbel, win i yi-qeblen, yeqbel win i yi-d iceggɛen. Win yessimẓiyen iman-is gar-awen d nețța i d ameqqran.

⁴⁸ir tarė jiems: “Kas priima šį vaiką mano vardu, mane priima, o kas mane priima, priima Tą, kuris mane siuntė. Kas tarp jūsų mažiausias, tas bus didžiausias”.

⁴⁹Yuḥenna yenna i Sidna Ɛisa : A Sidi, neẓra yiwen wergaz yessuffuɣ leǧnun s yisem-ik, nebɣa a s-neqḍeɛ imi ur k-itbiɛ ara am nukni.

⁴⁹Tada atsiliepė Jonas: “Mokytojau, mes matėme vieną, Tavo vardu išvarantį demonus. Mes jam draudėme tai daryti, nes jis nevaikščioja kartu su mumis”.

⁵⁰Sidna Ɛisa yerra-yas : Ur s-țțagit ara ! Win ur wen-d neffiɣ ara d aɛdaw, yid-wen i gella !

⁵⁰Jėzus atsakė: “Nedrauskite! Kas ne prieš mus, tas už mus!”

⁵¹Mi qṛib a d-awḍen wussan i deg ara yețwarfed ɣer igenwan, Sidna Ɛisa yeqsed ad iṛuḥ ɣer temdint n Lquds.

⁵¹Artėjant metui, kai Jėzus turėjo būti paimtas aukštyn, Jis ryžtingai nukreipė savo žingsnius į Jeruzalę.

⁵²Yessezwer imceggɛen zdat-es iwakken a s-heggin ayen ilaqen. Kecmen ɣer yiwet n taddart n yisamariyen,

⁵²Jis išsiuntė pirma savęs pasiuntinius. Tie užėjo į vieną samariečių kaimą, kad paruoštų vietą Jam apsistoti.

⁵³lameɛna ugin ad stṛeḥben yis imi slan ɣer temdint n Lquds i gteddu.

⁵³Bet tie nesutiko Jo priimti, nes Jis keliavo Jeruzalės link.

⁵⁴Yeɛqub d Yuḥenna mi ẓran ayagi, nnan : A Sidi, tebɣiḍ a nefk lameṛ i tmes n yigenni a d-teɣli fell-asen a ten tessenger ?

⁵⁴Tai girdėdami, mokiniai Jokūbas ir Jonas sušuko: “Viešpatie, ar nori, mes liepsime ugniai kristi iš dangaus ir juos sunaikinti, kaip ir Elijas padarė?”

⁵⁵Sidna Ɛisa yezzi ɣuṛ-sen, iɛeggeḍ fell-asen yenna : Acuɣeṛ i tețxemmimem akka ?

⁵⁵Bet Jis atsigręžęs sudraudė juos: “Nežinote, kokios dvasios esate.

⁵⁶Mmi-s n bunadem ur d-yusi ara ad issenger imdanen lameɛna yusa-d a ten-isellek. Dɣa ṛuḥen ɣer taddart nniḍen.

⁵⁶Juk Žmogaus Sūnus atėjo ne pražudyti žmonių gyvybių, bet išgelbėti”. Ir jie pasuko į kitą kaimą.

⁵⁷Mi teddun deg webrid, yiwen wergaz yenna i Sidna Ɛisa : A Sidi, anda teddiḍ ad dduɣ !

⁵⁷Jiems einant keliu, vienas žmogus Jam pasakė: “Aš seksiu paskui Tave, kur tik Tu eisi, Viešpatie!”

⁵⁸Sidna Ɛisa yerra-yas : Uccanen ɣuṛ-sen lɣiṛan, ifṛax n yigenni sɛan leɛcuc, ma d Mmi-s n bunadem ur yesɛi ara anda ara yessers aqeṛṛuy-is.

⁵⁸Jėzus jam atsakė: “Lapės turi urvus, padangių paukščiai­lizdus, o Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti”.

⁵⁹Dɣa yenna i yiwen nniḍen : Eyya-d aț-țedduḍ yid-i. Yerra-yas : A Sidi, serreḥ-iyi uqbel ad ṛuḥeɣ ad meḍleɣ baba.

⁵⁹Kitam Jis tarė: “Sek paskui mane!” Tas prašė: “Viešpatie, leisk man pirmiau pareiti tėvo palaidoti”.

⁶⁰Sidna Ɛisa yenna-yas : Eǧǧ wid yemmuten ad meḍlen lmegtin-nsen, ma d kečč eyya-d aț-țbecṛeḍ tageldit n Ṛebbi.

⁶⁰Jėzus jam atsakė: “Palik mirusiems laidoti savo numirėlius, o tu eik ir skelbk Dievo karalystę!”

⁶¹Wayeḍ yenṭeq yenna-yas : Ad dduɣ yid-ek a Sidi, lameɛna eǧǧ-iyi ad ṛuḥeɣ ad sellmeɣ ɣef wat wexxam-iw.

⁶¹Dar vienas tarė: “Aš seksiu paskui Tave, Viešpatie, bet leisk man pirmiau atsisveikinti su savo namiškiais”.

⁶²Sidna Ɛisa yerra-yas : Kra n win yeṭṭfen lmaɛun, yețmuqul ɣer deffir, ur yenfiɛ ara i tgelda n Ṛebbi.

⁶²Jėzus tam atsakė: “Nė vienas, kuris uždeda ranką ant arklo ir žvalgosi atgal, netinka Dievo karalystei”.