1Sidna Ɛisa yenna daɣen i inelmaden-is : -- Yiwen wergaz d ameṛkanti yesɛa lewkil ; lewkil-agi ccetkan fell-as ɣer umɛellem-is nnan-as : « lewkil-ik ițḍeggiɛ ayla-k ».
1Jėzus kalbėjo ir savo mokiniams: “Buvo vienas turtingas žmogus ir turėjo ūkvedį. Tas buvo jam apskųstas, esą eikvojąs jo turtą.
2Amɛellem-is issawel-as yenna yas : « d acu-ten imeslayen-agi i sliɣ fell-ak ? Efk-iyi-d leḥsab ɣef wayen akk i d-teskecmeḍ d wayen i tessufɣeḍ, axaṭer sya d asawen ur tețțiliḍ ara d lewkil-iw ».
2Tuomet, pasišaukęs jį, šeimininkas pasakė: ‘Ką aš girdžiu apie tave šnekant? Duok savo ūkvedžiavimo apyskaitą, nes daugiau nebegalėsi būti ūkvedžiu’.
3Lewkil-agi ixemmem deg iman-is yenna : d acu ara xedmeɣ imi amɛellem-iw ad iyi ikkes amkan-iw ? Ad xedmeɣ akal... Ur zmireɣ ara ! Ad țreɣ.... ssetḥaɣ !
3O ūkvedys tarė sau: ‘Ką veiksiu, kad šeimininkas atima iš manęs ūkvedžiavimą? Kasti neįstengiu, o elgetautigėda.
4?riɣ d acu ara xedmeɣ, iwakken m'ara yi-istixxeṛ umɛellem-iw, ad afeɣ wid ara yi-iɛiwnen !
4Žinau, ką daryti, kad žmonės mane priimtų į savo namus, kai būsiu atleistas iš tarnybos’.
5Yessawel-asen yiwen yiwen i wid akk yesɛan ṭṭlaba ɣer umɛellem-is. Yenna i umezwaru : « Acḥal i k-ițalas umɛellem-iw ? »
5Jis pasikvietė po vieną savo šeimininko skolininkus ir klausė pirmąjį: ‘Kiek esi skolingas mano šeimininkui?’
6Argaz-nni yerra-yas-d : « Meyya yecbuyla n zzit uzemmur. » Yenna-yas : « sellek awi-d leḥsab ik, qqim taruḍ xemsin ».
6Šis atsakė: ‘Šimtą statinių aliejaus’. Tada jis tarė: ‘Imk savo skolos raštą, sėsk ir tuoj pat rašyk: penkiasdešimt’.
7Yenna daɣen i wayeḍ : « i keččini, acḥal i k-ițalas ? » Yenna-yas-d : « meyya tcekkaṛin n yirden. » Yenna-yas : « awi-d leḥsab-ik, qqim taruḍ tmanyin».
7Paskui klausė kitą: ‘O kiek tu skolingas?’ Anas atsakė: ‘Šimtą saikų kviečių’. Jis tarė: ‘Imk skolos raštą ir rašyk: aštuoniasdešimt’.
8Amɛellem n lewkil-nni axeddaɛ icekkeṛ-it ɣef tiḥeṛci-ines axaṭer arraw n ddunit-agi ḥeṛcen di lecɣal wway gar-asen akteṛ n warraw n tafat.
8Šeimininkas pagyrė neteisųjį ūkvedį, kad jis gudriai pasielgė. Šio pasaulio vaikai sumanesni tarp savųjų negu šviesos vaikai”.
9Ma d nekk atan a wen-d iniɣ: sxedmet adrim n ddunit-agi iwakken aț-țesɛum imdukkal, s wakka asm'ara yefnu cci n ddunit, aț-țețțuqeblem di tmezduɣin n dayem.
9“Ir Aš jums sakau: darykitės bičiulių neteisiosios Mamonos dėka, kad, jūsų galui atėjus, jie priimtų jus į amžinuosius namus.
10Ma nesɛa laman deg yiwen ɣef tɣawsiwin timecṭuḥin, a nețkel fell-as ula ɣef tmeqqranin ; win yellan d axeddaɛ di tɣawsiwin timecṭuḥin, ad yili d axeddaɛ ula di tmeqqranin.
10Kas ištikimas mažame dalyke, tas ištikimas ir dideliame, o kas neteisingas mažame, tas neteisingas ir dideliame.
11Ma yella tețḍeggiɛem leṛẓaq n ddunit-agi, anwa ara kkun-iwekklen ɣef leṛẓaq n tideț ?
11Jei nebuvote ištikimi, tvarkydami neteisiąją Mamoną, tai kas jums patikės tikruosius turtus?
12Ma yella ulac daɣen laman deg-wen ɣef wayen i wen-iwekkel walebɛaḍ, amek ara wen-d-yefk Sidi Ṛebbi ayen i wen-ihegga i kunwi ?
12Ir jeigu nebuvote ištikimi su svetimu daiktu, tai kas jums duos tai, kas jūsų?
13Ulac aqeddac ara iqedcen ɣef sin yemɛellmen : ma iḥemmel yiwen ad ikṛeh wayeḍ neɣ ma yeṭṭef deg yiwen ur yețțak ara lqima i wayeḍ. Ur tezmirem ara aț-țqedcem ɣef Ṛebbi ma yella tettabaɛem leṛẓaq n ddunit agi.
13Joks tarnas negali tarnauti dviem šeimininkams, nes jis arba vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno prisiriš, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai”.
14Ifariziyen i gesmeḥsisen i wayen i d-iqqaṛ Sidna Ɛisa, stehzayen fell-as axaṭer nutni ḥemmlen idrimen ;
14Visa tai girdėjo mėgstantys pinigus fariziejai ir šaipėsi iš Jėzaus.
15ma d nețța yenna-yasen : Tesbegginem-d iman-nwen d iḥeqqiyen zdat medden, meɛna Sidi Ṛebbi yessen ulawen-nwen ; ayen yesɛan ccan ɣer yemdanen di ddunit-agi, d ayen yețwakeṛhen ɣer Sidi Ṛebbi.
15O Jis jiems pasakė: “Jūs žmonių akyse dedatės teisūs, bet Dievas mato jūsų širdis. Nes tai, kas žmonėse aukštinama, Dievo akyse bjauru”.
16Uqbel lweqt n Yeḥya aɣeṭṭas, kullec iteddu s ccariɛa n Musa d wayen i d-xebbṛen lenbiya. Tura, lexbaṛ n lxiṛ yeɛnan tgelda n Ṛebbi ițțubecceṛ ; mkul yiwen yekkat amek ara ț-ikcem s ddreɛ.
16“Įstatymas ir pranašaiiki Jono; nuo tada skelbiama Dievo karalystė, ir kiekvienas į ją veržiasi.
17Yeshel i igenni d lqaɛa ad fnun, ma d ccariɛa n Sidi Ṛebbi ur ițțanqas seg-s ula d yiwen n usekkil.
17Greičiau dangus ir žemė praeis, negu iš Įstatymo iškris bent vienas brūkšnelis.
18Kra n win ara yebrun i tmeṭṭut-is iɛawed zzwaǧ, yezna ; kra n win ara yaɣen tameṭṭut yennebran, yezna daɣen.
18Kiekvienas, kuris atleidžia žmoną ir veda kitąsvetimauja. Ir kas veda vyro atleistąją, taip pat svetimauja”.
19Yiwen wergaz d ameṛkanti, ițlusu anagar llebsa ifazen n leḥrir aṛqaq ; mkul ass ixeddem tameɣṛa, ițɛici di zzhu d lfeṛḥ.
19“Gyveno vienas turtuolis. Jis vilkėjo purpuru bei ploniausia drobe ir kasdien ištaigingai linksminosi.
20Yiwen igellil isem-is Laɛẓar, iččuṛ d ideddiyen, ițɣimi ɣer tewwurt n umeṛkanti-nni,
20O prie jo vartų gulėjo votimis aptekęs elgeta, vardu Lozorius.
21iṭṭamaɛ deg-s ad yečč ɣas d ayen i gɣellin ɣer lqaɛa ; ula d iqjan țțasen-d ad mecḥen ideddiyen-is.
21Jis troško numarinti alkį bent trupiniais nuo turtuolio stalo, bet tik šunys atbėgę laižydavo jo votis.
22Asmi yemmut uẓawali-nni, ddment-eț lmalayekkat wwint-eț ɣer igenni ɣer wanda yella Ibṛahim. Ameṛkanti-nni yemmut ula d nețța, meḍlen-t.
22Ir štai elgeta mirė ir buvo angelų nuneštas į Abraomo prieglobstį. Mirė ir turtuolis ir buvo palaidotas.
23Di laxeṛt yenɛețțab aṭas, yerfed allen-is, iwala mebɛid Ibṛahim akk-d Laɛẓar ɣer tama-s.
23Kentėdamas pragare, jis pakėlė akis ir iš tolo pamatė Abraomą ir jo prieglobstyje Lozorių.
24Iɛeggeḍ yenna-yas : « A baba Ibṛahim, ḥunn fell-i ceggeɛ-ed Laɛẓar ad iger ulamma d ixef n uḍad-is deg waman ad issismeḍ iles-iw, aql-i nneɛtabeɣ aṭas deg uḥǧaǧu-yagi n tmes. »
24Jis ėmė šaukti: ‘Tėve Abraomai, pasigailėk manęs! Atsiųsk Lozorių, kad, suvilgęs vandenyje piršto galą, atvėsintų man liežuvį, nes baisiai kenčiu šioje liepsnoje’.
25Ibṛahim yerra-yas : A mmi, mmekti-d belli tewwiḍ amur-ik di ddunit ; ma d Laɛẓar yeṛwa lehmum. Tura nețța yețțuṣebbeṛ yufa dagi lfeṛḥ, kečč iṣaḥ-ik-id lqeṛḥ.
25Bet Abraomas atsakė: ‘Atsimink, sūnau, kad tu gyvendamas atsiėmei savo gėrybes, o Lozoriustik nelaimes. Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti.
26Yerna yella gar-aneɣ yiwen yeɣzeṛ annect ila-t, wid yebɣan ad zegren sya ɣuṛ-wen, ur zmiren ara ; kunwi daɣen ur tezmirem ara a d-zegrem ɣuṛ-nneɣ.
26Be to, mus nuo jūsų skiria milžiniška praraja, ir niekas iš čia panorėjęs negali nueiti pas jus, nei iš ten persikelti pas mus’.
27Ameṛkanti-nni yenna-yas : Ihi a baba Ibṛahim di leɛnaya-k ceggeɛ Laɛẓar ɣer wexxam n baba ;
27Tas vėl tarė: ‘Tai meldžiu tave, tėve, nusiųsk jį bent į mano tėvo namus,
28ad iɛeggen i xemsa-nni wayetma, iwakken ur d-țțasen ara ula d nutni ɣer wemkan-agi n leɛtab.
28nes aš turiu penkis brolius. Teįspėja juos, kad ir jie nepatektų į šią kančių vietą’.
29Ibṛahim yerra-yas : Atmaten-ik ɣuṛ-sen ccariɛa n Musa d lenbiya, a ten-tebɛen !
29Abraomas atsiliepė: ‘Jie turi Mozę bei pranašus, tegul jų klauso!’
30Ameṛkanti-nni yenna-yas-d : A baba Ibṛahim, ur țḥessisen ara i ccariɛa d lenbiya lameɛna ma yuɣal ɣuṛ-sen yiwen syagi, ad beddlen tikli.
30O anas atsakė: ‘Ne, tėve Abraomai! Bet jei kas iš mirusiųjų nueitų pas juos, jie atgailautų!’
31Ibṛahim yerra-yas : M'ur semḥessen ara i ccariɛa n Musa d lenbiya, atan ɣas ma yuɣal yiwen si lmegtin ur as-smeḥsisen ara.
31Tačiau Abraomas tarė: ‘Jeigu jie neklauso Mozės ir pranašų, tai nepatikės, jei kas ir iš numirusių prisikeltų’ ”.