1Sidna Ɛisa iɛedda si temdint n Yiriku.
1Atvykęs Jėzus ėjo per Jerichą.
2Yella dinna yiwen umeṛkanti isem-is Zaci, d ameqqran n imekkasen n ddewla.
2Ir štai žmogus, vardu Zachiejus, muitininkų viršininkas ir turtuolis,
3Yebɣa ad iẓer anwa i d Sidna Ɛisa lameɛna ur yezmir ara a t-iwali imi aṭas lɣaci i gellan, yerna nețța d awezlan.
3troško pamatyti Jėzų, kas Jis esąs, bet negalėjo per minią, nes buvo žemo ūgio.
4Yuzzel ɣer zdat, yuli ɣef ttejṛa iwakken a t-iwali m'ara d-iɛeddi syenna.
4Zachiejus užbėgo priekin ir įlipo į šilkmedį, kad galėtų Jį pamatyti, nes Jis turėjo ten praeiti.
5Mi gewweḍ Sidna Ɛisa ɣer wemkan-nni, yerfed allen-is yenna i Zaci : A Zaci, ɣiwel ers-ed syenna, ɣuṛ-ek ara nseɣ ass-agi.
5Kai Jėzus atėjo į tą vietą, pažvelgė aukštyn ir, pamatęs jį, tarė: “Zachiejau, greit lipk žemyn, nes šiandien turiu apsistoti tavo namuose”.
6Zaci yers-ed s lemɣawla ad yesteṛḥeb s Sidna Ɛisa.
6Šis skubiai nulipo ir su džiaugsmu priėmė Jį.
7Lɣaci mi walan ayagi smermugen wway gar asen qqaṛen : « ɣer yiwen umekkas (axeddaɛ) am wagi ara yens ! »
7Tai matydami, visi murmėjo: “Pas nusidėjėlį užėjo į svečius!”
8Zaci iqeṛṛeb-ed ɣer Sidna Ɛisa, yenna-yas : A Sidi, atan ad fkeɣ i igellilen azgen n wayen sɛiɣ, yerna ma ḍelmeɣ yiwen a s-rreɣ ṛebɛa imuren.
8O Zachiejus atsistojęs prabilo į Viešpatį: “Štai, Viešpatie, pusę savo turto atiduodu vargšams ir, jei ką nors nuskriaudžiau, grąžinsiu keturgubai”.
9Sidna Ɛisa yenna-yas : Ass-agi leslak ikcem-ed axxam agi, imi argaz-agi ula d nețța d mmi-s n Ibṛahim.
9Jėzus tarė: “Šiandien į šiuos namus atėjo išgelbėjimas, nes ir jis yra Abraomo sūnus.
10Axaṭer Mmi-s n bunadem yusa-d ad inadi ɣef wid iḍaɛen, a ten-isellek.
10Juk Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę”.
11Sidna Ɛisa yerna-d yiwen n lemtel i wid i s ismeḥsisen, axaṭer qṛib ad awḍen ɣer temdint n Lquds, lɣaci ɣilen imiren kan ara d-tas tgeldit n Sidi Ṛebbi.
11Jiems klausantis, Jis tęsė ir pasakė palyginimą. Mat Jis buvo netoli Jeruzalės, ir žmonės manė, jog tuojau pat turi pasirodyti Dievo karalystė.
12Yenna yasen : Yiwen wergaz imawlan-is muceɛen, ițeddu ad iṛuḥ ɣer yiwet n tmurt ibeɛden iwakken a t-sbedden d agellid ɣef tmurt-is , imiren a d-yuɣal.
12Tad Jis kalbėjo: “Vienas aukštos kilmės žmogus iškeliavo į tolimą šalį, kad gautų karalystę ir sugrįžtų.
13Qbel ad iṛuḥ, yessawel i ɛecṛa seg iqeddacen-is ; yefka tawizeț i mkul yiwen deg-sen, yenna-yasen : « xedmet yis-sent tjaṛa alamma uɣaleɣ-ed ».
13Pasišaukęs dešimt savo tarnų, padalijo jiems dešimt minų ir tarė: ‘Verskitės, kol sugrįšiu’.
14Arraw n tmurt-is i t-ikeṛhen, ceggɛen deffir-es kra n yemdanen ara yinin : « ur nebɣi ara ad yili wergaz agi d agellid fell-aneɣ. »
14Piliečiai nekentė jo ir nusiuntė iš paskos pasiuntinius pareikšti: ‘Mes nenorime, kad šitas mums viešpatautų’.
15Mi t-sbedden d agellid, yuɣal ed ɣer tmurt-is ; yessawel i iqeddacen nni iwumi yefka tiwiztin iwakken ad isteqsi mkul yiwen deg-sen d acu i d-yerbeḥ yis-sent.
15Gavęs karalystę, jis sugrįžo ir liepė pašaukti tarnus, kuriems buvo davęs pinigų, norėdamas sužinoti, kiek kuris uždirbo.
16Amezwaru yusa-d, yenna : A Sidi, s twizeț-nni i yi-d-tefkiḍ rebḥeɣ-ed ɛecṛa nniḍen.
16Atėjo pirmasis ir tarė: ‘Valdove, tavo mina pelnė dešimt minų’.
17Agellid yenna-yas : D ayen yelhan ay aqeddac lɛali, imi deg-ek laman ɣef lḥaǧa tamecṭuḥt, a k-fkeɣ aț-țḥekmeḍ ɣef ɛecṛa n tudrin.
17Jis atsakė: ‘Gerai, stropusis tarne! Kadangi pasirodei ištikimas mažuose dalykuose, tu gauni valdyti dešimtį miestų’.
18Aqeddac wis sin yusa-d yenna : A Sidi, rebḥeɣ-ed xemsa n twiztin s twizeț i yi-d-tefkiḍ.
18Atėjo antrasis ir pareiškė: ‘Valdove, tavo mina pelnė penkias minas’.
19Agellid yenna-yas : Ula d kečč a k-sbeddeɣ d lḥakem ɣef xemsa tudrin.
19Ir šitam jis pasakė: ‘Tu valdyk penkis miestus’.
20Yusa-d uqeddac wis tlata yenna : A Sidi, ațah twizeț-inek ! Freɣ-ț deg yiwen uceṭṭiḍ ;
20Atėjo dar vienas ir tarė: ‘Valdove, štai tavo mina, kurią laikiau suvyniotą į skepetą.
21uggadeɣ-k axaṭer tweɛṛeḍ, tețțeddmeḍ ayen ur tesriseḍ, tmeggreḍ ayen ur tezriɛeḍ.
21Aš bijojau tavęs, nes esi griežtas žmogus: imi tai, ko nepadėjai, ir pjauni tai, ko nepasėjai’.
22Agellid yerra-yas : ?ef yimeslayen-ik ara k-ḥasbeɣ ay aqeddac amcum ! Teẓriḍ weɛṛeɣ, țeddmeɣ ayen ur sriseɣ, meggreɣ ayen ur zriɛeɣ ;
22Jis atsiliepė: ‘Tavo paties žodžiais teisiu tave, netikęs tarne. Tu žinojai, kad aš griežtas žmogus: imu, ko nepadėjau, ir pjaunu, ko nesėjau.
23acuɣeṛ ihi ur tefkiḍ ara idrimen-iw i wid ara ten-isxedmen, iwakken m'ara d-uɣaleɣ a ten-id jebdeɣ s lfayda ?
23Tai kodėl neleidai mano pinigų apyvarton, kad sugrįžęs išreikalaučiau su palūkanomis?’
24Dɣa yenna i widak yellan dinna : Kkset-as tawizeț-nni, rnut-as-ț i win yesɛan ɛecṛa.
24Šalia stovėjusiems jis tarė: ‘Atimkite iš jo miną ir atiduokite tam, kuris turi dešimt minų’.
25Nnan-as : A Sidi, yesɛa yakan ɛecṛa !
25Tie atsakė: ‘Valdove, bet anas jau turi dešimt minų!’
26Yerra-yasen : Nniɣ-awen : win yesɛan a s nernu, ma d win ur nesɛi ara a s nekkes ula d ayen i gɣil yesɛa-t.
26Jis tarė: ‘Aš sakau jums: kiekvienam, kas turi, bus duota, o iš neturinčio bus atimta net ir tai, ką turi.
27Ma d iɛdawen-nni-inu ur neqbil ara ad iliɣ d agellid fell-asen, awit-țen-id ɣer dagi tezlum-ten zdat-i.
27O tuos mano priešus, nenorėjusius, kad jiems viešpataučiau, atveskite čia ir nužudykite mano akyse!’ ”
28Mi gekfa ameslay, Sidna Ɛisa yezwar ɣer zdat lɣaci iwakken ad yali ɣer temdint n Lquds.
28Tai pasakęs, Jėzus visų priešakyje nukreipė žingsnius į Jeruzalę.
29Mi qṛib ad yaweḍ ɣer tuddar n Bitfaji akk-d Bitani, ɣer tama n yiwen yiɣil ițțusemman « Iɣil Uzemmur, » Sidna Ɛisa iceggeɛ sin seg inelmaden-is,
29Prisiartinęs prie Betfagės ir Betanijos, prie vadinamojo Alyvų kalno, Jis pasiuntė du mokinius,
30yenna-yasen : Ṛuḥet ɣer taddart ihin i ɣ-d iqublen, aț-țafem ajḥiḥ yeqqen, leɛmeṛ ur yerkib fell-as yiwen ; brut-as-ed, tawim-t-id.
30sakydamas jiems: “Eikite į priešais esantį kaimą ir įėję rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar joks žmogus nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite.
31Ma yella win i wen-d yennan : « acuɣeṛ i s-d-tebram ? » Init-as : yeḥwaǧ-it Ssid-nneɣ.
31O jeigu kas klaustų: ‘Kodėl jį atrišate?’, atsakykite: ‘Jo reikia Viešpačiui’ ”.
32Imceggɛen-nni ṛuḥen, ufan kullec akken i sen-d-yenna Sidna Ɛisa.
32Pasiųstieji nuėjo ir rado, kaip jiems buvo pasakyta.
33Mi s-d-bran i wejḥiḥ-nni, bab-is yenna-yasen : I wacu i s-d-tebram ?
33Atrišant asilaitį, savininkai klausė: “Kodėl atrišate asilaitį?”
34Rran-as : Yeḥwaǧ-it Ssid-nneɣ.
34Tie atsakė: “Jo reikia Viešpačiui”.
35Wwin-d ajḥiḥ-nni, ssersen fell-as ibeṛnyas-nsen, srekben Sidna Ɛisa.
35Jie atvedė asilaitį pas Jėzų, apdengė savo apsiaustais ir užsodino Jėzų ant viršaus.
36Akken i gteddu, lɣaci tessun-as-d ibeṛnyas-nsen deg webrid.
36Jam jojant, žmonės tiesė ant kelio savo drabužius.
37Mi qṛib ad awḍen ɣer temdint n Lquds, di tkessart-nni n yiɣil n uzemmur, inelmaden-is d lɣaci meṛṛa ččuṛen d lfeṛḥ, țḥemmiden Sidi Ṛebbi s ṣṣut eɛlayen ɣef lbeṛhanat akk i walan.
37Besiartinant prie Alyvų kalno šlaito, visas mokinių būrys pradėjo džiaugsmingai ir garsiai šlovinti Dievą už visus stebuklus, kuriuos jie buvo regėję.
38Qqaṛen : Yețțubarek ugellid i d-yusan s yisem n Sidi Ṛebbi ! Lehna deg igenwan, tamanegt i Sidi Ṛebbi deg imukan ɛlayen.
38Jie šaukė: “ ‘Palaimintas karalius, kuris ateina Viešpaties vardu!’ Ramybė danguje, šlovė aukštybėse!”
39Kra ifariziyen di tlemmast lɣaci nnan i Sidna Ɛisa : A Sidi, ini-yasen i inelmaden-ik ad ssusmen.
39Kai kurie fariziejai iš minios Jam sakė: “Mokytojau, sudrausk savo mokinius!”
40Yenna-yasen : A wen-iniɣ : ma ssusmen nutni, d idɣaɣen ara d-iɛeggḍen.
40Jis jiems atsakė: “Sakau jums, jei šie tylėsakmenys šauks!”
41Mi qṛib ad yaweḍ ɣer temdint n Lquds, akken i ț-iwala, Sidna Ɛisa yețru fell-as,
41Prisiartinęs prie Jeruzalės ir išvydęs miestą, Jėzus verkė dėl jo ir sakė:
42yenna : A tamdint n Lquds ! Lemmer teẓriḍ ass-agi ayen ara m-d-ifken lehna ! Lameɛna tura ayagi yeffer ɣef wallen-im !
42“O kad tu nors šiandien suprastum, kas tau atneša ramybę! Deja, tai paslėpta nuo tavo akių.
43A d-asen wussan anda ara d-zeḍmen fell-am yeɛdawen-im, a d-kecmen a m-d-zzin si mkul tama, a kem-ḥeṛsen ;
43Tu sulauksi dienų, kai tavo priešai apjuos tave pylimu, apguls iš visų pusių ir suspaus tave;
44a kem-snegren kemm d warraw-im, ur țțaǧan deg-m azṛu ɣef wayeḍ ; axaṭer ur teɛqileḍ ara usan i deg i d-yusa leslak n Sidi Ṛebbi ɣuṛ-em.
44jie parblokš ant žemės tave ir tavo vaikus ir nepaliks tavyje akmens ant akmens, nes tu nepažinai savo aplankymo meto”.
45Sidna Ɛisa yekcem ɣer wefrag n lǧameɛ iqedsen, yebda ițqecciɛ wid yeznuzun,
45Įėjęs į šventyklą, Jis pradėjo varyti laukan parduodančius ir perkančius.
46yeqqaṛ-asen : Yura di tira iqedsen : Axxam-iw ad yili d axxam n tẓallit, kunwi terram-t d axxam n imakaren.
46Jis sakė jiems: “Parašyta: ‘Mano namai yra maldos namai’, o jūs pavertėte juos ‘plėšikų lindyne’ ”.
47Sidna Ɛisa yesselmad mkul ass di lǧameɛ iqedsen. Lmuqedmin imeqqranen, lɛulama d imeqqranen n wegdud țnadin a t-nɣen,
47Ir Jis kasdien mokė šventykloje. O aukštieji kunigai ir Rašto žinovai bei tautos vyresnieji troško Jį pražudyti,
48lameɛna ur s-ufin ara abrid axaṭer lɣaci meṛṛa smeḥsisen-as, yerna tɛeǧǧben deg yimeslayen-is.
48tačiau neišmanė, ką galėtų padaryti, nes visi žmonės apgulę Jį klausėsi.