1Yiwen wass deg ussan-nni, Sidna Ɛisa yella yesselmad lɣaci deg wefrag n lǧameɛ iqedsen yețbecciṛ lexbaṛ n lxiṛ ; leḥqen-d lmuqedmin d lɛulama n ccariɛa akk d imeqqranen n wegdud,
1Vieną iš tų dienų Jėzui mokant žmones šventykloje ir skelbiant Evangeliją, atėjo aukštųjų kunigų ir Rašto žinovų su vyresniaisiais
2nnan-as : Di leɛnaya-k ! ansi i k-d-tekka lḥekma s wacu i txeddmeḍ annect agi ? Anwa i k-ț-id-yefkan ?
2ir klausė Jį: “Pasakyk mums, kokią teisę turi taip daryti? Kas Tau davė šitą valdžią?”
3Yerra-yasen : A kkun-steqsiɣ ula d nekkini, init-iyi-d :
3Jis jiems tarė: “Aš irgi paklausiu jus vieno dalyko, ir atsakykite man:
4anwa i d-icegn, d Ṛebbi neɣ d imdanen ?
4ar Jono krikštas buvo iš dangaus, ar iš žmonių?”
5Bdan țemcawaṛen wway gar-asen, qqaṛen : Ma nenna-yas d Ṛebbi, a ɣ-d yini iwacu ihi ur tuminem ara yis ?
5Jie svarstė tarpusavyje: “Jei pasakysimeiš dangaus, Jis mus klaus: ‘Tai kodėl juo netikėjote?’
6Ma nenna-yas d imdanen, lɣaci akk a ɣ-ṛejmen axaṭer umnen meṛṛa belli Yeḥya d nnbi.
6O jei sakysimeiš žmonių, visa minia užmėtys mus akmenimis, nes žmonės įsitikinę, kad Jonas buvo pranašas”.
7Dɣa nnan i Sidna Ɛisa : Atan ur neẓri ara anwa i t-id iceggɛen.
7Ir jie atsakė, kad nežino iš kur.
8Sidna Ɛisa yenna-yasen : Ula d nekk ur awen-d-qqaṛeɣ ara ansi i yi-d-tekka lḥekma s wacu i xeddmeɣ annect-agi.
8Tada Jėzus jiems tarė: “Tai ir Aš jums nesakysiu, kokia valdžia tai darau”.
9Dɣa yewwi-d lemtel-agi i lɣaci : Yiwen wergaz yeẓẓa tafeṛṛant ( iger n tẓurin ) issekra-ț i ixemmasen, iṛuḥ ɣer lɣeṛba, iɛeṭṭel dinna.
9Jis pradėjo pasakoti žmonėms tokį palyginimą: “Vienas žmogus pasodino vynuogyną, išnuomojo jį vynininkams ir ilgesniam laikui iškeliavo svetur.
10Mi d-yewweḍ lweqt n tẓurin, iceggeɛ ɣuṛ-sen aqeddac iwakken a s-d-fken amur-is ; lameɛna ixemmasen-nni wwten-t, rrant-id ifassen d ilmawen.
10Atėjus metui, jis nusiuntė pas vynininkus tarną, kad tie jam duotų vynuogyno derliaus dalį. Tačiau vynininkai sumušė jį ir paleido tuščiomis.
11Iceggeɛ daɣen aqeddac nniḍen, lameɛna ula d nețța ewten-t, regmen-t, rrant-id ifassen d ilmawen.
11Jis vėl nusiuntė kitą tarną, bet ir tą jie sumušė, išjuokė ir paleido jį tuščiomis.
12Iceggeɛ-asen daɣen wis tlata, jerḥen-t rnan qecɛen-t-id syenna.
12Tuomet jis pasiuntė dar trečią, bet jie ir šitą sužeidę išvarė.
13Amɛellem-nni n tfeṛṛant yenna : « d acu ara xedmeɣ tura ? A sen ceggɛeɣ mmi ameɛzuz , ahat nețța a t-qadṛen ! »
13Tada vynuogyno šeimininkas tarė: ‘Ką man daryti? Pasiųsiu savo mylimąjį sūnų, gal pamatę jie gerbs jį?’
14Lameɛna ixemmasen nni mi t-walan, mcawaṛen wway gar asen nnan : « ataya win ara iweṛten ! Kkret a t-nenneɣ iwakken aț-țuɣal tfeṛṛant d ayla-nneɣ. »
14Bet, išvydę sūnų, vynininkai ėmė tartis tarpusavyje: ‘Tai paveldėtojas. Užmuškime jį, kad mums atitektų palikimas’.
15?eggṛen-t beṛṛa n tfeṛṛant, nɣan-t. D acu ara sen-yexdem tura bab n tfeṛṛant-agi ?
15Jie išmetė jį iš vynuogyno ir nužudė. Ką gi su jais darys vynuogyno savininkas?
16A d-yas ad ineɣ ixemmasen-nni, ad yefk tafeṛṛant i wiyaḍ. Lɣaci mi slan annect-agi, nnan : A ɣ-imneɛ Ṛebbi !
16Jis ateis ir išžudys tuos vynininkus, o vynuogyną atiduos kitiems”. Tai girdėjusieji tarė: “Tenebūna šitaip!”
17Lameɛna Sidna Ɛisa imuqel-iten yenna : D acu i d lmeɛna n wawal-agi yuran : adɣaɣ i ḍeggṛen wid ibennun, yuɣal d win yeṭṭfen lebni .
17Bet Jėzus, pažvelgęs į juos, paklausė: “O ką reiškia Rašto posakis: ‘Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu?’
18 Kra n win ara yeɣlin ɣef wedɣaɣ-agi ad yeṛṛez ; ma d win i ɣef ara d-yeɣli, ad ițwanɣed.
18Kas tiktai kris ant šito akmens, suduš, o ant ko tas akmuo užgrius, tą sutriuškins”.
19Lɛulama n ccariɛa d imeqqranen n lmuqedmin țqelliben a t-ṭṭfen imiren kan, axaṭer fehmen fell-asen i d-yenna lemtel-agi, lameɛna uggaden lɣaci.
19Aukštieji kunigai ir Rašto žinovai norėjo dar tą pačią valandą Jį suimti, bet bijojo žmonių. Mat jie suprato, kad šis palyginimas buvo jiems taikomas.
20Bdan țɛassan Sidna Ɛisa iwakken ma yeɣli-d deg wawal a t-ṭṭfen. Fkan tajɛelt i kra n yemdanen yerran iman-nsen d wid iḍuɛen Ṛebbi iwakken a t-zenzen ɣer lḥakem n tmurt.
20Jie patys atidžiai Jėzų stebėjo ir siuntinėjo šnipus, apsimetančius teisuoliais, kad, nutvėrę kokį Jo žodį, galėtų Jį atiduoti valdytojui nuteisti ir nubausti.
21Steqsan-t ihi s imeslayen-agi : A Sidi, neẓra ayen i d-teqqaṛeḍ d wayen i tesselmadeḍ d lḥeqq, yerna ur txeddmeḍ ara lxilaf ger yemdanen, tesselmadeḍ abrid n Ṛebbi s tideț.
21Taigi jie klausė Jį: “Mokytojau, mes žinome, kad Tu kalbi ir mokai teisingai. Tu neatsižvelgi į asmenis, bet mokai Dievo kelio, kaip reikalauja tiesa.
22Ini-yaɣ-d ma d leḥlal a nxelleṣ tabzert i Qayṣer (isteɛmṛen tamurt)?
22Ar reikia mums mokėti ciesoriui mokesčius, ar ne?”
23Sidna Ɛisa ifaqen i tḥila-nsen, yerra-yasen : Seknet-iyi-d aṣurdi.
23Suprasdamas jų klastą, Jis tarė jiems: “Kodėl spendžiate man pinkles?
24Udem-agi d wayen yuran ɣef wuṣuṛdi-agi wi ten-ilan ? Rran-as : D udem n Qayṣer!
24Parodykite man denarą. Kieno atvaizdas ir įrašas jame?” Jie atsakė: “Ciesoriaus”.
25Dɣa yenna-yasen : Ihi erret i Qayṣer ayen yellan n Qayṣer, terrem i Ṛebbi ayen yellan n Ṛebbi.
25Tada Jis jiems tarė: “Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas DievoDievui”.
26Wehmen s wayen i sen-d-yerra dɣa ssusmen irkul, axaṭer ur ufin ara amek ara t-id-sseɣlin deg wawal zdat lɣaci.
26Taip jie nesugebėjo žmonių akivaizdoje sugauti Jo kalboje. Stebėdamiesi Jo atsakymu, jie nutilo.
27Kra n isaduqiyen ur nețțamen ara s ḥeggu n lmegtin, qeṛṛben-d ɣer Sidna Ɛisa, steqsan-t nnan-as :
27Pas Jį atėjo sadukiejų, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir paklausė:
28A Sidi, atah wayen i d-teqqaṛ ccariɛa n Musa : Ma yemmut yiwen wergaz yeǧǧa-d tameṭṭut-is mbla dderya, ilaq gma-s ad yaɣ tameṭṭut-nni, ad yesɛu yid-es dderya iwakken a d-ixlef isem n gma-s yemmuten.
28“Mokytojau, Mozė mums parašė: jei kieno brolis, turėdamas žmoną, mirtų bevaikis, tada jo brolis tegul veda jo žmoną ir pažadina savo broliui palikuonių.
29Ihi llan sebɛa watmaten : amezwaru yezweǧ, yemmut ur d yeǧǧi dderya.
29Taigi buvo septyni broliai. Pirmasis vedė žmoną ir mirė bevaikis.
30Wis sin yuɣ taǧǧalt-nni, yemmut ula d nețța.
30Ją vedė antrasis ir taip pat mirė bevaikis.
31Yuɣ-iț daɣen wis tlata, akken armi d wis sebɛa ; mmuten meṛṛa, yiwen ur d-yeǧǧi yid-es dderya.
31Paskui ją vedė trečiasis ir paeiliui visi septyni, ir jie mirė, nepalikdami vaikų.
32?er taggara temmut tmeṭṭut-nni ula d nețțat.
32Po jų visų numirė ir ta moteris.
33Ass n ḥeggu n lmegtin, anwa ara ț-yesɛun ț-țameṭṭut-is imi ț-uɣen yiwen yiwen di sebɛa yid-sen ?
33Kurio gi žmona ji bus prisikėlime? Juk ji buvo visų septynių žmona!”
34Sidna Ɛisa yerra-yasen : Irgazen akk-d tilawin n ddunit agi țemyezwaǧen wway gar-asen.
34Jėzus jiems atsakė: “Šio pasaulio vaikai veda ir teka,
35Lameɛna wid ara yuklalen a d-ḥyun si lmut ɣer tudert n dayem, ur țemyezwaǧen ara,
35o kurie pasirodys verti pasiekti aną pasaulį ir mirusiųjų prisikėlimą, tie neves ir netekės.
36axaṭer ur țțuɣalen ara ad mmten, ad ilin am lmalayekkat ; Sidi Ṛebbi a ten-yerr d arraw-is imi i d-ḥyan si ger lmegtin.
36Jie taip pat nebegalės ir mirti, nes, būdami prisikėlimo vaikai, bus lygūs angelams ir bus Dievo vaikai.
37?ef wayen yeɛnan ḥeggu n lmegtin ula d nnbi Musa ihḍeṛ-ed fell-as mi gessawel i Sidi Ṛebbi zdat udarnu iṛeqqen : a Ṛebbi, Illu n Ibṛahim, Illu n Isḥaq, Illu n Yeɛqub.
37O kad mirusieji prisikels, nurodė ir Mozė pasakojime apie krūmą, kur jis Viešpatį vadina ‘Abraomo Dievu, Izaoko Dievu ir Jokūbo Dievu’.
38Ṛebbi mačči d Ṛebbi n wid yemmuten meɛna d Ṛebbi n wid yeddren imi ɣuṛ-es ddren irkulli ɣas akken mmuten.
38Taigi Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi Jam gyvena”.
39Kra n imusnawen n ccariɛa neṭqen-d nnan-as : A Sidi, d awal n lɛali i d-tenniḍ.
39Tada kai kurie Rašto žinovai atsiliepė: “Mokytojau, Tu gerai pasakei!”
40Kukran a s-rnun ula d yiwen usteqsi.
40Ir daugiau jie nedrįso nieko Jo klausti.
41Sidna Ɛisa yenna-yasen : Amek armi qqaṛen Lmasiḥ d mmi-s n Dawed ?
41Jis paklausė jų: “Kodėl sakoma, jog Kristus esąs Dovydo Sūnus?
42Dawed s yiman-is yenna-d di tektabt n ?abur : Sidi Ṛebbi yenna i Ssid-iw : qqim aț-țḥekmeḍ ɣer tama- w tayeffust
42Juk pats Dovydas Psalmių knygoje sako: ‘Viešpats tarė mano Viešpačiui: sėskis mano dešinėje,
43 alamma rriɣ iɛdawen-ik seddaw iḍaṛṛen-ik.
43kol patiesiu Tavo priešus tarsi pakojį po Tavo kojų’.
44Ma yella Dawed isemma i Lmasiḥ « Sidi », amek i gezmer ad yili d mmi-s ?
44Taigi Dovydas vadina Jį Viešpačiu,kaip tada Jis gali būti jo Sūnus?”
45Lɣaci meṛṛa llan smeḥsisen, Sidna Ɛisa yenna i inelmaden-is :
45Visiems žmonėms girdint, Jėzus tarė savo mokiniams:
46?adret iman-nwen ɣef lɛulama n ccariɛa i gḥemmlen ad țḥewwisen s ijellaben iɣezfanen, ḥemmlen ad țsellimen fell-asen yemdanen di leswaq, ad ṭṭfen imukan imezwura di leǧwameɛ d imukan lɛali di tmeɣṛa.
46“Saugokitės Rašto žinovų, kurie mėgsta vaikščioti ilgais drabužiais, būti sveikinami aikštėse, užimti pirmuosius krėslus sinagogose bei garbės vietas pokyliuose.
47Tețțen ayla n tuǧǧal, ssiɣzifen taẓallit iwakken a ten-id-walin wiyaḍ. ?ef wannect-agi, Sidi Ṛebbi ihegga-yasen-d lɛiqab d ameqqran.
47Jie suryja našlių namus ir dedasi kalbą ilgas maldas. Jie gaus dar didesnį pasmerkimą”.