1Mi d- yuɣal Sidna Ɛisa seg wasif n Urdun, Ṛṛuḥ iqedsen yewwi-t ɣer unezṛuf.
1Kupinas Šventosios Dvasios Jėzus grįžo nuo Jordano, ir Dvasia Jį nuvedė į dykumą
2Ṛebɛin wussan ur yečči, Cciṭan yețjeṛṛib deg-s. Mi ɛeddan wussan-nni, yuɣal illuẓ.
2keturiasdešimčiai dienų, ir Jis buvo velnio gundomas. Jis nieko nevalgė per tas dienas ir, joms pasibaigus, buvo alkanas.
3Cciṭan yenna-yas : Ma d Mmi-s n Ṛebbi i telliḍ, ini-yas i wedɣaɣ-agi a d-yuɣal d aɣṛum.
3Tada velnias Jam tarė: “Jei Tu Dievo Sūnus, liepk, kad šitas akmuo pavirstų duona”.
4Sidna Ɛisa yerra-yas : Yura di tektabt iqedsen : amdan ur yețɛic ara s weɣṛum kan meɛna s mkul awal i d-ițțasen s ɣuṛ Sidi Ṛebbi.
4Jėzus jam atsakė: “Parašyta: ‘Žmogus gyvens ne viena duona, bet kiekvienu Dievo žodžiu’ ”.
5Yuɣal Cciṭan yewwi-t ɣer yiwen wemkan eɛlayen, deg yiwet n teswiɛt yesken-as-ed akk tigeldiwin n ddunit,
5Tada velnias, užvedęs Jį į aukštą kalną, viena akimirka parodė Jam visas pasaulio karalystes.
6yenna-yas : Ad a k-d-fkeɣ lḥekma d ccan n ddewlat-agi meṛṛa, axaṭer țțunefkent iyi-d. Zemreɣ a tent-fkeɣ i win i yi-ihwan ;
6Velnias Jam tarė: “Duosiu Tau visą jų valdžią ir šlovę; jos man atiduotos, ir kam noriu, tam jas duodu.
7ma tseǧǧdeḍ zdat-i ad uɣalent akk d ayla-k.
7Todėl, jei parpuolęs pagarbinsi mane, visa bus Tavo”.
8Sidna Ɛisa yerra-yas : Yura : Anagar Sidi Ṛebbi Illu-inek ara tɛebdeḍ, i nețța kan iwumi ara tseǧǧdeḍ.
8O Jėzus jam atsakė: “Eik šalin nuo manęs, šėtone! Parašyta: ‘Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir Jam vienam tetarnauk!’ ”
9Cciṭan yewwi-t daɣen ɣer temdint n Lquds, yessers-it ɣef yixef n lǧameɛ iqedsen, yenna-yas : Ma d Mmi-s n Ṛebbi i telliḍ, ḍeggeṛ iman-ik d akessar,
9Velnias nusivedė Jį į Jeruzalę, pastatė ant šventyklos šelmens ir tarė: “Jei Tu Dievo Sūnus, pulk žemyn,
10axaṭer yura : Ad yefk lameṛ i lmalayekkat-is iwakken ad ḥarbent fell-ak,
10nes parašyta: ‘Jis lieps savo angelams saugoti Tave,
11yerna a k-awint ger ifassen-nsent, ad ḥadrent iḍaṛṛen-ik ɣef wedɣaɣ.
11ir jie nešios Tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį’ ”.
12Sidna Ɛisa yerra-yas : Yura daɣen : Ur țjeṛṛib ara Sidi Ṛebbi, Illu-inek.
12Jėzus jam atsakė: “Pasakyta: ‘Negundyk Viešpaties, savo Dievo!’ ”
13Mi i t-ijeṛṛeb s waṭas n tḥila ur s-yufi ara abrid, Iblis yeṭṭaxeṛ fell-as alamma ț-țikkelt nniḍen.
13Baigęs visus gundymus, velnias pasitraukė nuo Jo iki laiko.
14Sidna Ɛisa yuɣal ɣer tmurt n Jlili yeččuṛ ț-țazmert n Ṛṛuḥ iqedsen, slan yis di mkul tama n tmurt-agi.
14Su Dvasios jėga Jėzus grįžo į Galilėją, ir visame krašte pasklido apie Jį garsas.
15Ikeččem ɣer leǧwameɛ n wat Isṛail yesselmad, imdanen meṛṛa țcekkiṛen-t.
15Jis mokė jų sinagogose, visų gerbiamas.
16Iṛuḥ ɣer taddart n Naṣaret anda yețțuṛebba ; akken innum, ikcem ɣer lǧameɛ deg wass n westeɛfu.
16Jis atėjo į Nazaretą, kur buvo užaugęs. Sabato dieną, kaip pratęs, nuėjo į sinagogą ir atsistojo skaityti.
17Mi gekker a d-iɣeṛ, fkan-as-d taktabt n nnbi Iceɛya, yeldi-ț, yufa amkan anda yura :
17Jam padavė pranašo Izaijo knygos ritinį. Atvyniojęs ritinį, Jis rado vietą, kur parašyta:
18 Ṛṛuḥ n Sidi Ṛebbi yers-ed fell-i, axaṭer yextaṛ-iyi iwakken ad beccṛeɣ lexbaṛ n lxiṛ i yimeɣban, ad beccṛeɣ i yimeḥbas tilelli, iwakken a d-rreɣ iẓri i yiderɣalen , a d kkseɣ lḥif ɣef wid ițwaḍelmen,
18“Viešpaties Dvasia ant manęs, nes Jis patepė mane skelbti Gerąją naujieną vargšams, pasiuntė mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiemsregėjimo, siuntė vaduoti prislėgtųjų
19 ad beccṛeɣ ɣef wuseggas i deg ara d-issers Sidi Ṛebbi ṛṛeḥma ines .
19ir skelbti maloningųjų Viešpaties metų”.
20Ijmeɛ taktabt-nni, yerra-ț i uqeddac, imiren yeqqim. Wid akk yellan di lǧameɛ ččan-t s wallen.
20Suvyniojęs knygos ritinį, Jėzus grąžino jį patarnautojui ir atsisėdo; visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į Jį.
21Dɣa yenna-yasen : Ayen i wen-d-ɣṛiɣ akka, atan yedṛa-d gar-awen ass-agi !
21Ir Jis pradėjo jiems kalbėti: “Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai”.
22Wehmen atas, tɛeǧǧben deg yimeslayen i d-ițeffɣen seg yimi-s, qqaṛen : Amek ? Mačči d mmi-s n Yusef wagi ?
22Visi Jam pritarė ir stebėjosi maloniais žodžiais, sklindančiais iš Jo lūpų. Ir jie sakė: “Argi Jis ne Juozapo sūnus?!”
23Dɣa yenna-yasen : ?riɣ belli a yi-d-tinim lemtel-agi : « A ṭṭbib sseḥlu iman-ik,» neɣ « xdem dagi di tmurt-ik ayen i nesla txedmeḍ-t di temdint n Kafernaḥum.»
23O Jėzus jiems atsakė: “Jūs, be abejo, man priminsite patarlę: ‘Gydytojau, pats pasigydyk’padaryk ir čia, savo tėviškėje, darbų, kokių girdėjome buvus Kafarnaume”.
24Yenna-yasen daɣen : S tideț a wen-iniɣ : ulac nnbi yețwaqeblen di tmurt-is.
24Ir Jis tarė: “Iš tiesų sakau jums: joks pranašas nepriimamas savo tėviškėje.
25A wen-iniɣ tideț : Di zzman n nnbi Ilyas, tlata yiseggasen d wezgen ur d-tewwit lehwa dɣa yeɣli-d laẓ d ameqqran ɣef tmurt meṛṛa. Deg wussan-nni, aṭas n tuǧǧal i gellan di tmurt n wat Isṛail.
25Bet sakau jums tiesą: daug našlių buvo Izraelyje Elijo dienomis, kai dangus buvo uždarytas trejus metus ir šešis mėnesius ir baisus badas ištiko visą kraštą.
26?as akken, Sidi Ṛebbi ur iceggeɛ ara nnbi Ilyas ɣer yiwet deg-sent, anagar ɣ er yiwet n taǧǧalt yellan di taddart n ?urfat di tmurt n Sidun .
26Bet nė pas vieną iš jų nebuvo siųstas Elijas, o tik pas našlę Sidono mieste, Sareptoje.
27Llan daɣen aṭas n wid ihelken lbeṛs di tmurt n wat Isṛail di zzman n nnbi Ilyaceɛ , meɛna ula d yiwen deg-sen ur iḥli anagar Neɛman n tmurt n Surya.
27Taip pat pranašo Eliziejaus laikais daug buvo raupsuotųjų Izraelyje, bet nė vienas iš jų nebuvo išgydytas, tik siras Naamanas”.
28Mi slan imeslayen-agi, lɣaci meṛṛa yellan di lǧameɛ yenɣa-ten lɣecc.
28Visi, kurie buvo sinagogoje, tai išgirdę, labai užsirūstino;
29Kkren ɣuṛ-es, ssufɣen-t si taddart, ssawḍen-t armi d ixef n wedrar i ɣef tebna taddart-nsen iwakken a t-ssegrirben d akessar ;
29pakilę išvarė Jį iš miesto, iki šlaito to kalno, ant kurio pastatytas jų miestas, ir norėjo nustumti Jį žemyn.
30lameɛna nețța iɛedda gar-asen, iṛuḥ.
30Bet Jėzus, praėjęs tarp jų, pasišalino.
31Sidna Ɛisa iṣubb ɣer tamdint n Kafernaḥum, illan n at Jlili, anda yesselmad lɣaci deg wass n westeɛfu.
31Jis nuėjo į Galilėjos miestą Kafarnaumą ir kiekvieną sabatą mokė žmones.
32Imdanen wehmen aṭas deg wuselmed-ines axaṭer imeslayen-is sɛan tissas.
32Jie labai stebėjosi Jo mokymu, nes Jo žodžiai buvo su valdžia.
33Di lǧameɛ, yella yiwen wergaz izdeɣ-it uṛuḥani, iɛeggeḍ s lǧehd n taɣect-is :
33Sinagogoje buvo žmogus, kuris turėjo netyrą demonišką dvasią. Jis pradėjo garsiai šaukti:
34D acu i tebɣiḍ ɣuṛ-nneɣ a Ɛisa Anaṣari ? Tusiḍ-ed iwakken ad aɣ tesnegreḍ ? ?riɣ d acu-k , kečč d Imqeddes n Ṛebbi !
34“Šalin! Ko Tau iš mūsų reikia, Jėzau iš Nazareto?! Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas Tu: Dievo Šventasis!”
35Sidna Ɛisa yenṭeq ɣuṛ-es yenna-yas : Ssusem ! Effeɣ seg wergaz-agi ! Aṛuḥani iḍeggeṛ argaz-nni ɣer lqaɛa di tlemmast-nsen, dɣa iffeɣ seg-s mbla ma iḍuṛṛ-it.
35Jėzus sudraudė jį: “Nutilk ir išeik iš jo!” Nubloškęs žmogų į vidurį, demonas išėjo, nė kiek jo nesužeidęs.
36Lɣaci ikcem-iten akk lxuf, qqaṛen wway gar-asen : D acu-ten yimeslayen-agi ? Yesɛa tazmert s wayes iḥekkem ula ɣef leǧnun ! Akken kan ara sen-yefk lameṛ ad ffɣen !
36Visi nustėro ir kalbėjosi: “Kas tai per žodis: Jis su valdžia ir jėga įsakinėja netyrosioms dvasioms, ir tos pasitraukia?!”
37Di yal tama n tmurt slan s lexbaṛ n Sidna Ɛisa.
37Garsas apie Jį plito visose aplinkinėse vietovėse.
38Iffeɣ-ed si lǧameɛ, yerra ɣer wexxam n Semɛun. Yuɣ lḥal taḍeggalt n Semɛun tuɣ-iț tawla ț-țameqqrant, ḥellelen Sidna Ɛisa iwakken a ț-yesseḥlu.
38Iš sinagogos Jėzus atėjo į Simono namus. Simono uošvė labai karščiavo, ir jie prašė jai pagalbos.
39Yekna ɣuṛ-es, yumeṛ i tawla aț-țeffeɣ seg-s, dɣa teffeɣ-iț ; imiren kan tekker teqdec-asen-d.
39Atsistojęs prie jos galvūgalio, Jis sudraudė karštligę, ir toji dingo. Ji iškart atsikėlė ir jiems patarnavo.
40Tameddit mi geɣli yiṭij, kra n win yesɛan amuḍin n mkul aṭan, yewwi-yas-t-id. Mkul win i ɣef yessers afus-is yeḥla ! Yesseḥla-ten meṛṛa !
40Saulei leidžiantis, visi, kurie turėjo ligonių, įvairiomis ligomis sergančių, vedė juos prie Jėzaus, o Jis gydė, ant kiekvieno uždėdamas rankas.
41Llan daɣen leǧnun i d-ițeffɣen seg waṭas n yemdanen, țɛeggiḍen qqaṛen : « Kečč d Mmi-s n Ṛebbi ! » Lameɛna Sidna Ɛisa ițɛeggiḍ fell- asen, ur ten-ițțaga ara a d-hedṛen, axaṭer nutni ẓran d nețța i d Lmasiḥ.
41Iš daugelio išeidavo demonai, šaukdami: “Tu Dievo Sūnus!” Bet Jis drausdavo juos, neleisdamas jiems kalbėti, nes jie žinojo Jį esant Kristų.
42Mi guli wass, iffeɣ si temdint, yerra ɣer yiwen wemkan yexlan. Aṭas n lɣaci ṛuḥen țqelliben fell-as. Mi t-ufan, ḥellelen-t iwakken ad yeqqim ɣuṛ-sen, ur ițṛuḥu ara.
42Dienai išaušus, Jis išėjęs pasitraukė į negyvenamą vietą. Minios Jo ieškojo ir, atėjusios pas Jį, bandė sulaikyti Jį, kad jų nepaliktų.
43Lameɛna nețța yenna-yasen : Ilaq-iyi ad ṛuḥeɣ ad beccṛeɣ lexbaṛ n lxiṛ n tgeldit n Ṛebbi i temdinin nniḍen ! ?ef wayagi i d țțuceggɛeɣ !
43Jis jiems tarė: “Ir kitiems miestams turiu skelbti Gerąją naujieną apie Dievo karalystę, nes tam esu siųstas”.
44Imiren iṛuḥ ițbecciṛ di leǧwameɛ n tmurt n Yahuda.
44Ir Jis pamokslavo Galilėjos sinagogose.