1Yiwen wass, Sidna Ɛisa akk-d inelmaden-is zegren igran n yirden deg wass n westeɛfu. Tekksen d tigedrin, țḥukkun-tent ger ifassen nsen, tețțen-tent.
1Vieną sabatą, Jam einant per javų lauką, mokiniai skabė varpas ir, ištrynę tarp delnų, valgė.
2Kra n ifariziyen nnan-asen : Acuɣeṛ i txeddmem ayen ur neḥlil deg wass n westeɛfu ?
2Kai kurie iš fariziejų jiems tarė: “Kodėl darote, kas per sabatą draudžiama?!”
3Sidna Ɛisa yerra-yasen : Ur teɣṛim ara ayen yexdem ugellid Dawed asmi yelluẓ nețța d imdukkal-is,
3Jėzus jiems atsakė: “Nejaugi neskaitėte, ką darė Dovydas, kai buvo alkanas pats ir jo palydovai?
4d wamek i gekcem ɣer wexxam iqedsen anda keččmen anagar lmuqedmin ! Iddem-ed aɣṛum n lweɛda, yečča yerna yefka i wid yellan yid-es ɣas akken aɣṛum-nni i lmuqedmin kan iwumi yeḥlel !
4Kaip jis įėjo į Dievo namus, ėmė padėtinės duonos, valgė ir davė savo palydai, nors jos niekam neleistina valgyti, tik kunigams!”
5Sidna Ɛisa yerna-yasen-d : Mmi-s n bunadem, d nețța i gḥekkmen ɣef wass n westeɛfu !
5Ir Jis pridūrė: “Žmogaus Sūnus yra ir sabato Viešpats”.
6Ass n westeɛfu nniḍen, Sidna Ɛisa yekcem ɣer lǧameɛ, yebda yesselmad. Yella dinna yiwen wergaz iwumi yekref ufus ayeffus.
6Kitą sabatą Jis nuėjo į sinagogą ir mokė. Ten buvo žmogus, kurio dešinė ranka buvo padžiūvusi.
7Lɛulama n ccariɛa d ifariziyen țɛassan Sidna Ɛisa, ad ẓren ma ad isseḥlu deg wass n westeɛfu iwakken a s-d-afen sebba s wacu ara ccetkin fell-as.
7Rašto žinovai ir fariziejai stebėjo, ar Jis gydys per sabatą, kad rastų kuo Jį apkaltinti.
8Lameɛna Sidna Ɛisa yessnen ixemmimen-nsen, yekker yenna i wergaz-nni iwumi yekref ufus : Ekker tbeddeḍ dagi di tlemmast n lɣaci. Argaz-nni yekker ibedd.
8Bet Jis, žinodamas jų mintis, tarė vyrui su padžiūvusia ranka: “Kelkis ir stok į vidurį”. Tas atsistojo.
9Sidna Ɛisa yenna : A kkun-steqsiɣ : d acu yellan d leḥlal deg wass n westeɛfu, a nexdem lxiṛ neɣ a nexdem cceṛ ? A nsellek amdan neɣ a t-neǧǧ ad immet ?
9Tada Jėzus jiems pasakė: “Aš klausiu jūsų: ar per sabatą leistina gera daryti ar bloga? Gelbėti gyvybę ar pražudyti?”
10Yerfed allen-is ɣer wid akk i s-d-yezzin , dɣa yenna i wergaz nni : Eḍleq afus-ik ! Ukrif-nni yeḍleq afus-is, yeḥla.
10Ir, apžvelgęs visus aplinkui, tarė tam žmogui: “Ištiesk savo ranką!” Tas taip padarė, ir jo ranka tapo sveika kaip ir kita.
11Nutni yenɣa-ten lɣecc, bdan țemcawaṛen wway gar-asen amek ara xedmen i Sidna Ɛisa.
11O jie baisiai įniršo ir tarėsi, ką galėtų Jėzui padaryti.
12Deg ussan-nni, Sidna Ɛisa yuli ɣer wedrar akken ad iẓẓall. Yeqqim iḍ kamel nețța ideɛɛu ɣer Sidi Ṛebbi.
12Tomis dienomis Jis užkopė į kalną melstis ir ten praleido visą naktį, melsdamasis Dievui.
13Mi yuli wass, yessawel i yinelmaden is, yextaṛ seg-sen tnac iwumi isemma « ṛṛusul» yeɛni « imceggɛen.»
13Išaušus rytui, Jis pasišaukė savo mokinius ir iš jų išsirinko dvylika, kuriuos ir pavadino apaštalais:
14Yella Semɛun iwumi isemma Buṭrus akk-d gma-s Andriyus, Yeɛqub, Yuḥenna, Filbas, Bartelmay,
14Simoną, kurį praminė Petru, jo brolį Andriejų, Jokūbą, Joną, Pilypą ir Baltramiejų,
15Matta, ?uma, Yeɛqub mmi-s n ?alfi, Semɛun iwumi qqaṛen awaṭani,
15Matą ir Tomą, Alfiejaus sūnų Jokūbą ir Simoną, vadinamą Uoliuoju,
16Yahuda mmi-s n Yeɛqub d Yudas n taddart n Qeṛyut win yuɣalen d axeddaɛ.
16Jokūbo sūnų Judą ir Judą Iskarijotą, kuris tapo išdaviku.
17Sidna Ɛisa iṣubb-ed yid-sen seg wedrar, ḥebsen di luḍa anda nnejmaɛen aṭas n yinelmaden-is d waṭas n lɣaci i d-yusan si tmurt n Yahuda, si temdint n Lquds, si temdinin n ?ur akk-d Sidun yellan rrif n lebḥeṛ.
17Nusileidęs su jais žemyn, sustojo lygumoje. Ten buvo daugybė Jo mokinių ir didelės minios žmonių iš visos Judėjos ir Jeruzalės, iš Tyro ir Sidono pajūrio. Jie susirinko Jo pasiklausyti ir pagyti nuo savo ligų.
18Usan-d iwakken ad slen i wawal-is yerna a ten-isseḥlu si lehlakat-nsen ; wid akk zedɣen leǧnun, ḥlan.
18Buvo pagydomi kankinamieji netyrųjų dvasių.
19Lɣaci meṛṛa țqelliben a t-nalen ( a t-massen ) axaṭer tețțeffeɣ-ed seg-s tezmert i ten-isseḥlayen akk.
19Visa minia stengėsi Jį paliesti, nes iš Jo ėjo jėga ir visus gydė.
20Sidna Ɛisa yerfed allen-is ɣer inelmaden-is yenna : Amarezg-nwen kunwi yellan d iẓawaliyen, tagelda n Sidi Ṛebbi d ayla-nwen.
20Tada, pakėlęs akis į savo mokinius, Jis prabilo: “Palaiminti jūs, vargšai, nes jūsų yra Dievo karalystė.
21Amarezg-nwen kunwi yelluẓen tura, a d-yas wass i deg ara teṛwum. Amarezg-nwen kunwi yețrun tura, a d-yas wass i deg ara tilim di lfeṛḥ.
21Palaiminti, kurie dabar alkstate, nes būsite pasotinti. Palaiminti, kurie dabar verkiate, nes juoksitės.
22D iseɛdiyen ara tilim m'ara kkun-keṛhen yemdanen, m'ara kkun-qecɛen, m'ara kkun-regmen, ad rren isem-nwen amzun d lɛaṛ ɣef ddemma n Mmi-s n bunadem.
22Palaiminti jūs, kai žmonės jūsų nekęs, kai jus atskirs, šmeiš ir atmes jūsų vardą kaip blogą dėl Žmogaus Sūnaus.
23Ass-nni ilit di lfeṛḥ, friwset s lfeṛḥ axaṭer d ṛṛezq ameqqran i kkun-ițṛaǧun deg igenni ! Imi akka i xedmen lejdud-nsen i lenbiya.
23Džiaukitės tą dieną ir linksminkitės, nes štai jūsų atlygis didelis danguje. Taip jų protėviai darė pranašams.
24Ma d kunwi ay imeṛkantiyen, a tawaɣit-nwen axaṭer rrbeḥ-nwen tesɛam-t tura.
24Bet vargas jums, turtingieji, nes jūs jau atsiėmėte savo paguodą!
25A tawaɣit-nwen kunwi yeṛwan tura, aț-țuɣalem aț-țellaẓem. A tawaɣit-nwen kunwi yețțaḍṣan tura axaṭer aț-țilim di leḥzen d yimeṭṭawen.
25Vargas jums, kurie dabar sotūs, nes būsite alkani! Vargas jums, kurie dabar juokiatės, nes jūs liūdėsite ir verksite!
26A tawaɣit nwen asm'ara kkun-cekkṛen yemdanen, axaṭer akka i xedmen lejdud-nsen i lenbiya n lekdeb.
26Vargas jums, kai visi žmonės jus giria, nes ir jų protėviai taip gyrė netikrus pranašus!”
27Ma d nekk a wen-iniɣ i kunwi i d-ițḥessisen : ḥemmlet iɛdawen-nwen, xedmet lxiṛ i wid i kkun-ikeṛhen.
27“Bet jums, kurie klausotės, sakau: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia.
28Barket wid i kkun-ineɛlen, dɛut s lxiṛ i wid i kkun-iḍelmen.
28Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo skriaudėjus.
29Ma yewwet-ik yiwen ɣer lḥenk, sendi-yas lḥenk nniḍen. Ma yekkes-ak yiwen abeṛnus-ik, anef-as ad yernu ula d aqenduṛ-ik.
29Kas trenkia tau per vieną skruostą, atsuk ir antrąjį; kas atima iš tavęs apsiaustą, atiduok jam ir tuniką.
30Efk-as ayen yuḥwaj i win i k-id-yessutren ; win i k-ikksen kra, ur țṛaǧu ara a k-t-id-yerr.
30Duok kiekvienam, kuris prašo, ir nereikalauk atgal iš to, kuris tavo atėmė.
31Xedmet i wiyaḍ ayen i tebɣam a wen-t xedmen i kunwi.
31Kaip norite, kad jums žmonės darytų, taip ir jūs darykite jiems.
32Ma yella tḥemmlem kan wid i kkun-iḥemmlen, d acu n lxiṛ i txedmem ? Ula d imcumen ḥemmlen wid i ten-iḥemmlen.
32Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai myli juos mylinčius.
33Ma yella txeddmem lxiṛ i wid kan i wen ixeddmen lxiṛ, d acu n lxiṛ i txedmem ? Ula d imcumen xeddmen akka.
33Jei darote gera tiems, kurie jums gera daro, tai koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai taip daro.
34Ma yella tṛeṭṭlem i wid kan i teẓram a wen-d-rren, d acu i trebḥem ɣer Sidi Ṛebbi ? Imcumen daɣen ṛeṭṭlen i imddukal-nsen iwakken ad afen aṛeṭṭal ula d nutni.
34Jei skolinate tik tiems, iš kurių tikitės atgausią, koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai skolina nusidėjėliams, kad atgautų paskolą.
35Lameɛna kunwi : ḥemmlet iɛdawen-nwen, xedmet lxiṛ, ṛeḍlet mbla ṭṭmeɛ, akka ara tesɛum lfayda tameqqrant, ara tilim d arraw n Sidi Ṛebbi ɛlayen. Axaṭer Ṛebbi d aḥnin ula ɣef yemcumen akk-d wid inekkṛen lxiṛ.
35Bet mylėkite savo priešus, darykite gera ir skolinkite, nieko nesitikėdami. Tuomet jūsų atlygis bus didelis, ir jūs būsite Aukščiausiojo vaikai; nes Jis maloningas ir nedėkingiesiems, ir piktiesiems.
36Iḥninet, sɛut ṛṛeḥma akken i ț-isɛa Baba-twen.
36Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas yra gailestingas.
37Ur țḥasabet ara wiyaḍ iwakken Sidi Ṛebbi ur kkun-ițḥasab ara. Ur ḥekkmet ara ɣef wiyaḍ iwakken Sidi Ṛebbi ur iḥekkem ara fell-awen. Semmḥet i wiyaḍ iwakken a wen isameḥ Sidi Ṛebbi.
37Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista.
38Seddqet, a wen d-yuɣal s ɣuṛ Ṛebbi. Ma tseddqem mbla lkil, a wen-d yuɣal s ɣuṛ Ṛebbi mbla lkil ; axaṭer a wen-d-ițwaktal s lkil s wacu tektalem.
38Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu duos jums į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta”.
39Yewwi-yasen-d lemtel nniḍen, yenna-yasen : Aderɣal ur izmir ara ad iṭṭef afus i uderɣal nniḍen, neɣ m'ulac ad grirben i sin ɣer yeɣzeṛ ;
39Jis pasakė jiems palyginimą: “Ar gali aklas vesti aklą? Argi ne abu įkris į duobę?!
40anelmad werǧin yugar ccix-is, lameɛna anelmad ara yawḍen am ccix-is di tmusni, ad yili am nețța.
40Mokinys nėra viršesnis už savo mokytoją: kiekvienas mokinys, jei gerai išlavintas, bus kaip jo mokytojas.
41Acuɣeṛ tețwaliḍ axeclaw yellan di tiṭ n gma-k ur tețwaliḍ ara tigejdit yellan di tiṭ-ik ?
41Kodėl matai krislą brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?
42Amek ara tiniḍ i gma-k : eǧǧ-iyi ad kkseɣ axeclaw yellan di tiṭ-ik kečč ur neẓri tigejdit yellan di tiṭ-ik ? A bu sin wudmawen, ekkes uqbel tigejdit yellan di tiṭ-ik, imiren aț-țwaliḍ amek ara tekkseḍ axeclaw yellan di tiṭ n gma-k.
42Ir kaip gali sakyti broliui: ‘Broli, leisk, išimsiu krislą iš tavo akies’,pats nematydamas savo akyje rąsto?! Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o tada matysi, kaip iš brolio akies išimti krislelį.
43Ulac ttejṛa lɛali i d-ițțaken lfakya n diri. Ulac daɣen ttejṛa n diri i d-ițțaken lfakya lɛali.
43Nėra gero medžio, kuris duotų blogus vaisius, ir nėra blogo, kuris duotų gerus vaisius.
44Ihi mkul ttejṛa, tețwaɛqal s lfakya-ines. Ur d-ntekkes ara lexṛif seg isennanen, ur d-ntekkes ara daɣen tiẓurin seg inijel.
44Kiekvienas medis pažįstamas iš jo vaisių. Nuo erškėčių niekas nerenka figų, o nuo gervuogių krūmo neskina vynuogių.
45Argaz yelhan issufuɣ-ed ayen yelhan seg wugerruj yellan deg wul-is, ma d amcum d ayen n diri yellan deg ul-is i d-issufuɣ. Axaṭer d ayen yellan deg wul n wemdan i d-ițeffɣen seg imi-s.
45Geras žmogus iš gero savo širdies lobyno iškelia gera, o blogas iš blogo savo širdies lobyno iškelia bloga. Jo lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis”.
46Acuɣer i yi-d-tessawalem « A Sidi, a Sidi », ur txeddmem ara ayen i wen-d-qqaṛeɣ ?
46“Kodėl vadinate mane: ‘Viešpatie, Viešpatie’, o nedarote, ką sakau?
47A wen-d-iniɣ ar wuɣuṛ ițemcabi wemdan i d-ițțasen ɣuṛ-i, isellen i wawal-iw yerna yeṭṭafaṛ-it :
47Kiekvienas, kuris ateina pas mane, klausosi mano žodžių ir juos vykdo,Aš parodysiu jums, į ką jis panašus.
48ițemcabi ɣer yiwen n wemdan yebnan axxam. Yeɣza, yeɣza deg wakal iwakken ad issers lsas-is ɣef wezṛu ; iḥmel-ed wasif, infel-ed ɣef wexxam-nni, meɛna ur t-issenhezz ara imi lsas-is yerṣa, yebna ɣef wezṛu akken ilaq.
48Jis panašus į namą statantį žmogų, kuris giliai iškasė žemę ir padėjo pamatus ant uolos. Užėjus potvyniui, srovė atsimušė į tą namą, bet neįstengė jo pajudinti, nes buvo pastatytas ant uolos.
49Ma d win isellen i wawal-iw ur netbiɛ ara ayen i d-nniɣ, ițemcabi ɣer wemdan yebnan axxam ɣef ṛṛmel mbla lsas : iḥmel-ed wasif, infel-ed ɣef wexxam-nni, imiren kan yeɣli , lexsaṛa-s ț-țameqqrant !
49O kas klausosi, bet nevykdo, panašus į žmogų, pasistačiusį namą be pamato, ant žemės. Vos tik srovė į jį atsimušė, jis kaipmat sugriuvo, ir to namo griuvimas buvo smarkus”.