1Mi gekfa awal zdat widak i s-d-ismeḥsisen, yekcem ɣer temdint n Kafernaḥum.
1Baigęs visus savo pamokymus klausytojams, Jėzus sugrįžo į Kafarnaumą.
2Yiwen lqebṭan aṛumani yesɛa aqeddac i gḥemmel aṭas ; aqeddac-agi yuḍen, ițmețțat.
2Vieno šimtininko branginamas tarnas sirgo ir buvo arti mirties.
3Mi gesla s Sidna Ɛisa, iceggeɛ ɣuṛ-es kra seg yimeqqranen n wat Isṛail iwakken a d-yas ad isseḥlu aqeddac-is.
3Išgirdęs apie Jėzų, šimtininkas pasiuntė pas Jį kelis žydų vyresniuosius, prašydamas Jį ateiti ir išgydyti tarną.
4Mi wwḍen ɣer Sidna Ɛisa, ḥellelen-t nnan-as : A Sidi ! Yuklal a s-txedmeḍ lxiṛ agi,
4Atėję pas Jėzų, jie karštai prašė, sakydami: “Jis vertas, kad jam tai padarytum,
5axaṭer iḥemmel agdud nneɣ ; d nețța i gebnan lǧameɛ-nneɣ.
5nes jis myli mūsų tautą ir mums yra pastatęs sinagogą”.
6Sidna Ɛisa yedda yid-sen. Mi qṛib ad yaweḍ ɣer wexxam, lqebṭan-nni iceggeɛ imdukkal-is a s-inin : A Sidi, ur țɛețțib ara iman-ik, ur uklaleɣ ara a d-tkecmeḍ axxam-iw.
6Jėzus nuėjo su jais. Kai Jis buvo netoli namų, šimtininkas atsiuntė savo draugus, kad Jam pasakytų: “Viešpatie, nesivargink! Aš nesu vertas, kad užeitum po mano stogu.
7Nekk s yiman-iw daɣen walaɣ ur uklaleɣ ara a n-aseɣ ɣuṛ-ek ; ini-d kan yiwen wawal, aqeddac-iw ad iḥlu.
7Taip pat savęs nelaikau vertu ateiti pas Tave. Bet tark žodį, ir mano tarnas pasveiks.
8Axaṭer sɛiɣ wid i gṭebbiṛen fell-i, sɛiɣ daɣen lɛeskeṛ seddaw lḥekma-w. Ad iniɣ i yiwen ṛuḥ ad iṛuḥ ; i wayeḍ as-ed, a d-yas ; ad iniɣ i wqeddac-iw xdem ayagi, a t-ixdem.
8Juk ir aš, būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Taigi sakau kuriam iš jų: ‘Eik’, ir jis eina; sakau kitam: ‘Ateik čia’, ir jis ateina; sakau tarnui: ‘Padaryk tai’, ir jis daro”.
9Mi gesla Sidna Ɛisa i yimeslayen-agi, itɛeǧǧeb deg-sen. Yezzi ɣer lɣaci yeddan yid-es, yenna-yasen : A wen-d-iniɣ : di tmurt n wat Isṛail meṛṛa ur ufiɣ ara liman yecban wagi.
9Tai girdėdamas, Jėzus stebėjosi juo ir, atsigręžęs į Jį lydinčią minią, tarė: “Sakau jums—net Izraelyje neradau tokio didelio tikėjimo!”
10Widak-nni i d-ițwaceggɛen, mi uɣalen ɣer wexxam ufan aqeddac-nni yeḥla.
10Sugrįžę į namus, pasiųstieji rado tarną pasveikusį.
11Azekka-nni, Sidna Ɛisa iṛuḥ ɣer yiwet n taddart isem-is Naɛim. Ddan yid-es inelmaden-is d waṭas n lɣaci.
11Po to Jėzus ėjo į miestą, vardu Nainą. Kartu su Juo keliavo daugelis Jo mokinių ir gausi minia.
12Mi gewweḍ ɣer tewwurt n taddart, atnaya lɣaci wwin-d lmegget a t-meḍlen, d mmi-s n yiwet n taǧǧalt, anagar nețța i tesɛa. Aṭas n imezdaɣ n taddart-nni i d-iddan yid-es.
12Kai Jis prisiartino prie miesto vartų, štai nešė numirėlįvienintelį motinos sūnų, o ji buvo našlė. Kartu su ja ėjo didelė miesto minia.
13Mi ț-iwala Sidna Ɛisa, tɣaḍ-it, yenna-yas : Ur țru ara !
13Pamačiusiam motiną Viešpačiui pagailo jos, ir Jis tarė: “Neverk!”
14Iqeṛṛeb ɣer usenduq n lmegget nni, iḍleq afus-is innul-it, dɣa widak i t-irefden ḥebsen. Yenna : Ay aqcic ! Ekker !
14Priėjęs Jis palietė neštuvus. Nešėjai sustojo, ir Jis pasakė: “Jaunuoli, sakau tau: kelkis!”
15Dɣa lmegget-nni ikker-ed, yebda iheddeṛ. Sidna Ɛisa yerra aqcic-nni i yemma-s.
15Numirėlis atsisėdo ir pradėjo kalbėti. Jėzus atidavė jį motinai.
16Ikcem-iten akk lxuf, bdan țḥemmiden Ṛebbi qqaṛen : « Sidi Ṛebbi yerra-d ddehn-is ɣer wegdud is, nnbi ameqqran ikker-ed gar-aneɣ. »
16Visus apėmė baimė, ir jie šlovino Dievą, sakydami: “Didis pranašas iškilo tarp mūsų”, ir: “Dievas aplankė savo tautą”.
17Slan s wannect-agi di tmurt n Yahuda meṛṛa akk ț-țmura i s-d izzin.
17Ta žinia apie Jį pasklido po visą Judėją ir visą apylinkę.
18Inelmaden n Yeḥya xebbṛen-t ɣef wayen akk yedṛan.
18Visa tai pranešė Jonui jo mokiniai.
19Yeḥya iceggeɛ sin seg yinelmaden-is ɣer Sidna Ɛisa iwakken a s-inin ma d nețța i d win akken ara d-yasen, neɣ ilaq ad ṛǧun wayeḍ.
19Tada Jonas, pasišaukęs du savo mokinius, siuntė juos pas Jėzų paklausti: “Ar Tu esi Tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?”
20Ewwḍen ɣer Sidna Ɛisa nnan-as : Iceggeɛ-aɣ-ed ɣuṛ-ek Yeḥya aɣeṭṭas iwakken a k-nesteqsi ma d kečč i d win akken ara d-yasen neɣ ilaq a neṛǧu wayeḍ.
20Atėję pas Jį, tie vyrai tarė: “Jonas Krikštytojas mus siuntė pas Tave, klausdamas: ‘Ar Tu esi Tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?’ ”
21Di teswiɛt-nni ufan Sidna Ɛisa isseḥla aṭas n yemdanen si lehlakat nsen d leɛyubat-nsen, issufeɣ leǧnun seg wid yețwamelken, yerra-d iẓri i waṭas n yiderɣalen.
21Kaip tik tuo metu Jis pagydė daugelį nuo ligų bei negalių ir nuo piktųjų dvasių, daugeliui aklųjų dovanojo regėjimą.
22Sidna Ɛisa yenna i yinelmaden n Yeḥya : Ṛuḥet erret lexbaṛ i Yeḥya ɣef wayen teẓram d wayen teslam : iderɣalen țwalin, wid ikerfen teddun, wid ihelken lbeṛs ṣeffun, iɛeẓẓugen sellen, lmegtin ḥeggun-d, le xbaṛ n lxiṛ ițwabecceṛ i yigellilen .
22Tad atsakydamas, Jis tarė jiems: “Nuėję praneškite Jonui, ką matėte ir girdėjote: aklieji regi, luošieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargšams skelbiama Geroji naujiena.
23D aseɛdi win iwumi ur țțiliɣ ara d ugur.
23Ir palaimintas, kas nepasipiktins manimi”.
24Mi ṛuḥen inelmaden-nni i d-iceggeɛ Yeḥya, Sidna Ɛisa yebda iheddeṛ i lɣaci ɣef Yeḥya yenna : D acu i tṛuḥem a d-teẓrem deg unezṛuf ? D aɣanim yețhuzzu waḍu ?
24Jono pasiuntiniams nuėjus, Jis pradėjo kalbėti minioms apie Joną: “Ko išėjote į dykumą pažiūrėti? Ar vėjo linguojamos nendrės?
25D acu i tṛuḥem a d-teẓrem ? D amdan yelsan llebsa ifazen ? Wid yețlusun llebsa ifazen, yețɛicin di rrbeḥ atnan di lebṛuj n yigelliden !
25Ko išėjote pamatyti? Ar švelniais drabužiais vilkinčio žmogaus? Antai tie, kurie ištaigingai vilki ir prabangiai gyvena, yra karaliaus rūmuose.
26Anwa i tṛuḥem a t-id-teẓrem ihi ? D nnbi ? A wen-d-iniɣ ... yugar nnbi !
26Tai ko gi išėjote pamatyti? Ar pranašo? Taip, sakau jums, ir daug daugiau negu pranašo.
27Yeḥya d win i ɣef yura di tira iqedsen : Atan ad zzewreɣ amceggeɛ-inu zdat-ek iwakken a k-iheggi abrid.
27Jis yra tas, apie kurį parašyta: ‘Štai Aš siunčiu pirma Tavęs savo pasiuntinį, kuris nuties Tau kelią’.
28Nniɣ-awen, ulac di ddunit amdan yugaren Yeḥya aɣeṭṭas. Lameɛna amecṭuḥ maḍi di tgelda n Sidi Ṛebbi, d ameqqran fell-as.
28Sakau jums: tarp gimusių iš moters nebuvo didesnio pranašo už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias Dievo karalystėje didesnis už jį.
29Lɣaci meṛṛa mi slan i Yeḥya, setɛeṛfen s lḥeqq n Sidi Ṛebbi, qeblen ad țwaɣeḍsen deg waman, llan gar-asen ula d imekkasen n tebzert ( n leɣṛama ).
29Jį išgirdusi, visa tauta, taip pat ir muitininkai, pripažino Dievo teisingumą, nes leidosi krikštijami Jono krikštu.
30Ma d ifariziyen d lɛulama n ccariɛa, ur qbilen ara ayen i sen yebɣa Sidi Ṛebbi, ugin a ten yesseɣḍes Yeḥya.
30Tik fariziejai ir Įstatymo mokytojai atstūmė, ką Dievas jiems buvo sumanęs, nesiduodami Jono krikštijami”.
31?er wacu ara metleɣ imdanen n lǧil-agi ? ?er wuɣuṛ i țemcabin ?
31“Su kuo galėčiau palyginti šios kartos žmones? Į ką jie panašūs?
32?emcabin ɣer warrac yeqqimen di tejmaɛt, țemsawalen wway gar-asen qqaṛen : Newwet-awen-d ajewwaq ur tecḍiḥem ara, nerna newwi-yawen-d acewwiq n leḥzen ur trum ara.
32Jie panašūs į vaikus, kurie, susėdę turgavietėje, vieni kitiems šaukia: ‘Mes jums grojome, o jūs nešokote; mes giedojome raudas, o jūs neverkėte’.
33Yeḥya aɣeṭṭas yusa-d ur itețț aɣṛum ur itess ccṛab, teqqaṛem ițwamlek.
33Buvo atėjęs Jonas Krikštytojas. Jis nevalgė duonos ir negėrė vyno, tai jūs sakėte: ‘Jis demono apsėstas’.
34Mmi-s n bunadem yusa-d itețț itess, teqqaṛem : ițxemmim kan ad yečč ad isew, d amdakkul n yimekkasen akk-d yemcumen.
34Atėjo Žmogaus Sūnus; Jis valgo ir geria, tai jūs vėl sakote: ‘Štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis’.
35Lameɛna lḥeqq n Sidi Ṛebbi ɛeqlen-t warraw-is, nutni qeblen-t.
35Bet išmintį pateisina visi jos vaikai”.
36Yiwen ufarizi yusa-d ad iɛṛrḍ Sidna Ɛisa ad yečč ɣuṛ-es. Idda yid-es, ikcem ɣer wexxam-is, yeqqim ad yečč.
36Vienas fariziejus pakvietė Jėzų kartu valgyti. Atėjęs į fariziejaus namus, Jis sėdo prie stalo.
37Di taddart-nni tella yiwet n tmeṭṭut yellan d yir tameṭṭut ; mi tesla s Sidna Ɛisa yella deg wexxam n wufarizi-nni, tekcem tewwi yid-es tabuqalt n leɛṭer.
37Ir štai moteris, kuri buvo žinoma mieste nusidėjėlė, sužinojusi, kad Jis fariziejaus namuose, atsinešė alebastrinį indą kvapaus tepalo
38Tekka-d deffir Sidna Ɛisa, teɣli ɣer idaṛṛen-is tețru. Tessebzeg (tesselxes) iḍaṛṛen n Sidna Ɛisa s yimeṭṭawen-is, tesfeḍ-iten s ucebbub-is, tessudun-iten yerna tdehhin-iten s leɛṭeṛ-nni.
38ir, verkdama priėjusi iš užpakalio prie Jo kojų, ėmė laistyti jas ašaromis, šluostyti savo galvos plaukais, bučiavo Jo kojas ir tepė jas tepalu.
39Afarizi-nni mi gwala annect-nni, ixemmem deg iman-is yenna : Lemmer argaz-agi d nnbi i gella, yili yeɛqel belli tameṭṭut-agi i t-ițnalen d yir tameṭṭut i tella.
39Tai matydamas, fariziejus, kuris Jėzų pasikvietė, samprotavo: “Jeigu šitas būtų pranašas, Jis žinotų, kas tokia ši moteris, kuri Jį liečia, nes jinusidėjėlė!”
40Sidna Ɛisa yenna i ufarizi-nni : A Semɛun ! Bɣiɣ a k-d-iniɣ yiwen wawal ! Afarizi yerra-yas-d : Ini-d a Sidi !
40O Jėzus tarė: “Simonai, turiu tau ką pasakyti”. Tas atsiliepė: “Sakyk, Mokytojau!”
41Sidna Ɛisa yenna-yas : Illa yiwen umeṛkanti issekray idrimen. Ițțalas i sin yergazen, yiwen yețțalas-as xemsmeyyat alef, wayeḍ xemsin.
41“Skolintojas turėjo du skolininkus. Vienas buvo skolingas penkis šimtus denarų, o kitaspenkiasdešimt.
42Imi ur sɛin ara i sin s wacu ara xelṣen, isemmeḥ-asen. Anwa deg-sen ara t-iḥemmlen akteṛ ?
42Jiems neturint iš ko atiduoti, jis dovanojo abiem. Kuris labiau jį mylės?”
43Semɛun afarizi yerra-yas : Ahat d win iwumi i gsumeḥ ṭṭlaba tameqqrant. Sidna Ɛisa yenna-yas : Tesɛiḍ lḥeqq !
43Simonas atsakė: “Manau, jog tas, kuriam daugiau dovanota”. Jėzus tarė: “Teisingai nusprendei”.
44Dɣa iwehha ɣer tmeṭṭut-nni, yenna i Semɛun : Twalaḍ tameṭṭut-agi ? Kecmeɣ-d ɣer wexxam-ik, ur iyi-d-tefkiḍ ara aman ad ssirdeɣ iḍaṛṛen-iw, nețțat tessared-iten s yimeṭṭawen-is terna tesfeḍ-iten s ucebbub-is.
44Ir, atsisukęs į moterį, Jis tarė Simonui: “Matai šitą moterį? Aš atėjau į tavo namus, tu nedavei man vandens kojoms nusimazgoti, o ji laistė jas ašaromis ir šluostė savo plaukais.
45Kečč ur d-tselmeḍ ara fell-i, nețțat segmi i d-tekcem tessudun deg iḍaṛṛen-iw.
45Tu manęs nepabučiavai, o ji, vos man atėjus, nesiliauja bučiavusi mano kojų.
46Kečč ur tedhineḍ ara aqeṛṛuy-iw ula s zzit, ma d nețțat tesmar-ed leɛṭeṛ ɣef yiḍaṛṛen-iw.
46Tu aliejumi man galvos nepatepei, o ji tepalu patepė man kojas.
47A k-iniɣ : ddnubat-is meṛṛa țwaɛfan as daymi i d-tbeggen leḥmala tameqqrant. Ma d win iwumi yețwaɛfa ciṭuḥ, leḥmala-ines ț-țamecṭuḥt.
47Todėl sakau tau: jos gausios nuodėmės jai atleidžiamos, nes ji labai pamilo. Kam mažai atleista, tas menkai myli”.
48Sidna Ɛisa yenna i tmeṭṭut-nni : Atan țwaɛeffan-am ddnubat-im !
48Jis tarė jai: “Tavo nuodėmės atleistos”.
49Inebgawen nniḍen bdan qqaṛen deg yiman-nsen : « d acu-t wergaz-agi i gessawḍen iman-is ad yeɛfu ula d ddnubat ? »
49Esantieji kartu su Juo už stalo ėmė svarstyti: “Kas gi Jis toks, kad net ir nuodėmes atleidžia?!”
50Sidna Ɛisa yenna i tmeṭṭut-nni : Imi tumneḍ yis-i tețțusellkeḍ, ṛuḥ di lehna.
50O Jis tarė moteriai: “Tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Eik rami”.