1Sidna Ɛisa yeṭṭef abrid ɣer tmurt n Yahuda agummaḍ i wasif n Urdun. Nnejmaɛen-d daɣen ɣuṛ-es aṭas n lɣaci. Yebda yesselmad-iten akken yennum.
1Jėzus, iškeliavęs iš ten, atvyksta į Judėją ir Užjordanę. Žmonių būriai vėl susirinko pas Jį, ir Jis vėl mokė, kaip buvo pratęs.
2Ifariziyen qesden-t-id a t-jeṛṛben. Steqsan-t nnan-as : Yeḥlel i wergaz ad yebru i tmeṭṭut-is neɣ ala ?
2Tada atėjo fariziejų, kurie, mėgindami Jį, klausė, ar galima vyrui atleisti žmoną.
3Yerra-yasen : Acu n lameṛ i wen-d-yeǧǧa Musa ?
3Jis jiems atsakė: “O ką jums įsakė Mozė?”
4Nnan-as : Sidna Musa issereḥ-aɣ a nebru i tmeṭṭut-nneɣ ma nefka-yas leɛqed n berru.
4Jie tarė: “Mozė leido parašyti skyrybų raštą ir atleisti”.
5Sidna Ɛisa yerra-yasen : ?ef ddemma n wulawen-nwen yeqquṛen i wen-d-yeǧǧa lameṛ-agi.
5Tuomet Jėzus pasakė: “Dėl jūsų širdies kietumo parašė jums Mozė tokį nuostatą.
6 Lameɛna di tazwara, Sidi Ṛebbi ixleq-ed argaz ț-țmeṭṭut .
6O nuo sutvėrimo pradžios Dievas ‘sukūrė juos, vyrą ir moterį’.
7Daymi : Argaz ad yeǧǧ baba-s akk-d yemma-s,iwakken ad iɛic ț-țmeṭṭut-is.
7‘Todėl vyras paliks savo tėvą ir motiną ir susijungs su savo žmona,
8 Imiren, di sin yid-sen ad uɣalen d yiwet n lǧețța. S wakka, ur llin ara d sin meɛna ad uɣalen d yiwen.
8ir du taps vienu kūnu’. Taigi jie jau nebėra du, o vienas kūnas.
9Ihi, ur feṛqet ara wayen yesdukkel Ṛebbi.
9Todėl ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria”.
10Mi llan deg wexxam, steqsan-t daɣen inelmaden-is ɣef wannect-nni.
10Namie mokiniai vėl klausė Jį apie tai.
11Yerra-yasen : Kra win ara yebrun i tmeṭṭut-is yuɣ tayeḍ, ixdeɛ tameṭṭut tamezwarut, yezna.
11Jis atsakė: “Kas atleidžia savo žmoną ir veda kitą, tas nusikalsta pirmajai svetimavimu.
12Akken daɣen, tameṭṭut ara yebrun i wergaz-is aț-țaɣ wayeḍ, tezna.
12Ir jei moteris palieka savo vyrą ir išteka už kito, ji svetimauja”.
13Kra yemdanen wwin-as-d arrac imecṭuḥen iwakken ad yessers ifassen-is fell-asen, meɛna inelmaden țțaran-ten.
13Jam nešė vaikučius, kad juos palytėtų, bet mokiniai jiems draudė.
14Mi ten-iwala Sidna Ɛisa, yezɛef fell-asen yenna-yasen : Anfet i warrac a d-asen ɣuṛ-i ! Ur ten-țțarrat ara, axaṭer tagelda n Ṛebbi i wid yellan am nutni.
14Tai pamatęs, Jėzus pyktelėjo ir tarė jiems: “Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo karalystė.
15A wen-iniɣ tideț : kra win ur neqbil ara tagelda n Ṛebbi am weqcic amecṭuḥ, ur ț-ikeččem ara.
15Iš tiesų sakau jums: kas nepriims Dievo karalystės kaip mažas vaikas,niekaip neįeis į ją”.
16Imiren issuden-iten, yessers ifassen-is fell-asen, dɣa iburek-iten.
16Ir Jis laimino juos, apkabindamas ir dėdamas ant jų rankas.
17Akken iteddu Sidna Ɛisa ad iṛuḥ, ataya yiwen ilemẓi yeɣli ɣef tgecrar zdat-es, yenna-yas : A ccix yelhan, d acu ilaqen a t-xedmeɣ iwakken ad sɛuɣ tudert n dayem ?
17Jėzui išeinant į kelią, vienas žmogus pribėgęs puolė prieš Jį ant kelių ir klausė: “Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?”
18Sidna Ɛisa yerra-yas : Acuɣeṛ i yi-tsemmaḍ « win yelhan » ? Ulac win yelhan, anagar Ṛebbi weḥd-es.
18Jėzus jam tarė: “Kam vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas.
19Tessneḍ ccariɛa n Musa : Ur tneqqeḍ ara, ur tzennuḍ ara, ur tețțakṛeḍ ara, ur tețcehhiḍeḍ ara s ẓẓur, ur txeddɛeḍ ( tețḍuṛuḍ ) ara, aț-țqadṛeḍ baba-k d yemma-k.
19Žinai įsakymus: ‘Nesvetimauk, nežudyk, nevok, melagingai neliudyk, neapgaudinėk, gerbk savo tėvą ir motiną’ ”.
20Yerra-yas : A Sidi, ayagi akk xedmeɣ-t seg wasmi lliɣ d ameẓyan.
20Tas atsakė: “Mokytojau, aš viso to laikausi nuo savo jaunystės”.
21Sidna Ɛisa imuqel-it s leḥnana yenna-yas : Txuṣṣ-ik kan yiwet n lḥaǧa : ṛuḥ, zzenz akk ayen tesɛiḍ, tseddqeḍ-t i imeɣban iwakken aț-țesɛuḍ agerruj deg igenni ; imiren as-ed tbeɛ-iyi-d.
21Jėzus, pažvelgęs į jį, jį pamilo ir tarė: “Vieno dalyko tau trūksta: eik, parduok visa, ką turi, išdalink vargšams ir turėsi turtą danguje. Tada ateik, paimk kryžių ir sek paskui mane”.
22Mi gesla ilemẓi-nni i imeslayen n Sidna Ɛisa, yennuɣna. Iṛuḥ s leḥzen axaṭer yesɛa aṭas n cci.
22Po šitų žodžių jis nuliūdo ir nusiminęs pasitraukė, nes turėjo daug turto.
23Sidna Ɛisa imuqel wid i s-d-izzin, yenna i inelmaden-is : Acḥal i gewɛeṛ i wid yesɛan cci ad kecmen ɣer tgelda n Sidi Ṛebbi !
23Jėzus apsidairė ir prabilo į mokinius: “Kaip sunkiai turtingi įeis į Dievo karalystę!”
24Inelmaden-is dehcen mi slan imeslayen-agi. Sidna Ɛisa yenna-yasen daɣen : Acḥal i gewɛeṛ unekcum ɣer tgelda n Sidi Ṛebbi a tarwa !
24Mokiniai buvo priblokšti Jo žodžių. Tada Jėzus vėl jiems tarė: “Vaikeliai, kaip sunku tiems, kurie pasitiki turtais, įeiti į Dievo karalystę!
25Ishel-as i welɣem ad iɛeddi di tiṭ n tissegnit wala i umeṛkanti ad ikcem ɣer tgelda n Sidi Ṛebbi.
25Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę”.
26Ayagi issewhem inelmaden akteṛ, qqaṛen wway gar-asen : Ihi, anwa i gzemren ad ițțusellek ?
26Mokiniai dar labiau nustebo ir kalbėjosi: “Kas tada gali būti išgelbėtas?”
27Sidna Ɛisa imuqel-iten, yenna yasen : Ayen yellan d lmuḥal i wemdan yeshel i Sidi Ṛebbi, imi Sidi Ṛebbi yezmer i kullec.
27Jėzus pažvelgė į juos ir tarė: “Žmonėms tai neįmanoma, bet ne Dievui, nes Dievui viskas įmanoma”.
28Buṭrus yenna-yas : Aql-aɣ neǧǧa kullec yerna netbeɛ-ik.
28Tada Petras sakė Jam: “Štai mes viską palikome ir sekame paskui Tave!”
29Sidna Ɛisa yenna-yasen : A wen-d-iniɣ tideț : win yeǧǧan axxam-is, ayetma-s, yessetma-s, yemma-s, baba-s, arraw-is, tiferkiwin-is ( akal-is ), ɣef ddemma-w akk-d ddemma n ubecceṛ n lexbaṛ n lxiṛ,
29Jėzus tarė: “Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris paliktų namus ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus dėl manęs ir dėl Evangelijos
30a s-d-yețțunefk meyya iberdan akteṛ di lweqt-agi : ixxamen, atmaten, tiyestmatin, tiyemmatin, dderya akk-d tferkiwin meɛna s waṭas n uqehheṛ ; di lweqt i d-iteddun a s-d-tețțunefk tudert n dayem.
30ir kuris jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų kartu su persekiojimais ir būsimajame amžiujeamžinojo gyvenimo.
31Aṭas seg imezwura ara yuɣalen d ineggura, aṭas seg ineggura ara yuɣalen d imezwura.
31Tačiau daug pirmųjų bus paskutiniai, ir paskutiniaipirmi”.
32Llan leḥḥun iwakken ad alin ɣer temdint n Lquds, Sidna Ɛisa yezwar zdat-nsen. Inelmaden-nni xelɛen, ma d wid i d-itebɛen deffir-sen, ikcem iten lxuf. Sidna Ɛisa yewwi daɣen yid-es tnac-nni n inelmaden, ixebbeṛ- iten s wayen ara yedṛun yid-es.
32Jiems bekeliaujant į Jeruzalę, Jėzus ėjo priekyje, o mokiniai stebėjosi. Sekdami iš paskos, jie nuogąstavo. Vėl pasišaukęs dvylika, pradėjo jiems sakyti, kas Jo laukia:
33Yenna-yasen : Atan a nali ɣer temdint n Lquds, Mmi-s n bunadem ad ițwasellem ger ifassen n lmuqedmin imeqqranen d lɛulama, ad ḥekmen fell-as s lmut, a t-sellmen ger ifassen n ikafriwen.
33“Štai einame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus išduotas aukštiesiems kunigams ir Rašto žinovams. Jie nuteis Jį mirti ir atiduos pagonims,
34Ad ḍsen fell-as, a t-ssusfen, a t-wten s ujelkkaḍ, a t-nɣen, m'ara ɛeddin tlata wussan, a d-iḥyu si ger lmegtin.
34tie tyčiosis iš Jo, apspjaudys, nuplaks ir nužudys, ir trečią dieną Jis prisikels”.
35Yeɛqub d Yuḥenna yellan d arraw n Zabadi qeṛṛben ɣer Sidna Ɛisa nnan-as : A Sidi, nebɣa a ɣ-txedmeḍ ayen akka ara k-d-nessuter.
35Prie Jėzaus priėjo Zebediejaus sūnūs Jokūbas ir Jonas ir kreipėsi: “Mokytojau, mes norime, kad padarytum mums viską, ko tik prašysime”.
36Yenna-yasen : D acu tebɣam a wen-t-xedmeɣ ?
36Jis atsakė: “Ko norite, kad jums padaryčiau?”
37Nnan-as : Efk-aɣ imukan di lɛaḍima-k, wa ɣer tama-k tayeffust, wa ɣer tama-k taẓelmaṭ.
37Jie tarė: “Leisk mums sėdėti vienam Tavo dešinėje, kitamkairėje, Tavo šlovėje!”
38Sidna Ɛisa yenna-yasen : Ur teẓrim ara ayen akka i yi-d tessuturem. Eɛni tzemrem aț-țeswem lkas-agi n lemṛaṛ ara sweɣ ? Neɣ tzemrem a d-tɛeddim seg weɣḍas-agi s wayes ara țwaɣeḍseɣ ?
38Jėzus atsakė: “Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią Aš geriu, ir būti pakrikštyti krikštu, kuriuo Aš krikštijamas?”
39Nnan-as : Ih a Sidi, nezmer. Sidna Ɛisa yenna-yasen : ?-țideț, aț-țeswem lkas-agi n lemṛaṛ ara sweɣ, yernu aț-țɛeddim seg weɣḍas s wayes ara țwaɣeḍseɣ.
39Jie sakė: “Galime”. Jėzus jiems tarė: “Tiesa, taurę, kurią Aš geriu, jūs gersite, ir krikštu, kuriuo Aš krikštijamas, jūs irgi būsite pakrikštyti.
40Ma yella d ayen yeɛnan imukan ɣer uyeffus-iw neɣ ɣer uzelmaḍ-iw, mačči deg ufus-iw i gella, meɛna ad țțunefken i wid iwumi țwaheggan.
40Bet vietą savo dešinėje ar kairėje ne Aš duodu,tai bus tiems, kuriems paskirta”.
41Mi slan i waya, ɛecṛa n inelmaden nniḍen rfan ɣef Yeɛqub akk-d Yuḥenna.
41Tai išgirdę, kiti dešimt labai supyko ant Jokūbo ir Jono.
42Sidna Ɛisa yessawel asen yenna-yasen : Twalam ayen iḍeṛṛun di ddunit : wid nețwali d igelliden akk-d d imeqqranen n yegduden țqehhiṛen lɣaci-nsen yerna ḥekkmen fell-asen s ẓẓur !
42O Jėzus, pasikvietęs juos, tarė: “Jūs žinote, kad tie, kurie laikomi pagonių valdovais, viešpatauja jiems, ir jų didieji juos valdo.
43Ur ilaq ara ad yili wannect-a gar-awen. Meɛna win yebɣan ad yili d ameqqran gar-awen ilaq ad yuɣal d aqeddac-nwen.
43Bet tarp jūsų taip neturi būti. Kas iš jūsų nori būti didžiausias, bus jūsų tarnas,
44Win yebɣan daɣen amkan amezwaru, ilaq ad yili d aqeddac-nwen meṛṛa.
44ir kas nori tarp jūsų būti pirmas, bus visų vergas.
45Axaṭer Mmi-s n bunadem ur d-yusi ara iwakken ad qedcen fell-as wiyaḍ, meɛna d nețța ara iqedcen fell-asen, yerna ad yefk tudert-is d asfel ɣef waṭas n yemdanen.
45Juk ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį”.
46Sidna Ɛisa akk-d inelmaden-is wḍen ɣer temdint n Yiriku. Mi d-ffɣen si temdint, ddan-d yid-sen aṭas n lɣaci. Ataya yiwen uderɣal isem-is Baṛtimay mmi-s n Timay, yeqqim ṭṭerf n webrid yessutur tin n Ṛebbi.
46Jie atėjo į Jerichą. O iškeliaujant Jam su mokiniais ir gausia minia iš Jericho, neregys Bartimiejus, Timiejaus sūnus, sėdėjo šalikelėje elgetaudamas.
47Mi gesla belli d Ɛisa anaṣari i d-iɛeddan, yebda yețɛeggiḍ yeqqaṛ : A Ɛisa, a Mmi-s n Sidna Dawed, ḥunn fell-i !
47Išgirdęs, jog čia Jėzus iš Nazareto, jis pradėjo garsiai šaukti: “Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!”
48Aṭas i gețɛeggiḍen fell-as iwakken ad issusem, meɛna nețța yețsuɣu akteṛ yeqqaṛ : A mmi-s n Sidna Dawed, ḥunn fell-i !
48Daugelis jį draudė, kad nutiltų, bet jis dar garsiau šaukė: “Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!”
49Sidna Ɛisa iḥbes yenna : Siwlet-as. Ssawlen-as, nnan-as : Ur țțaggad ara, kker fell-ak, atan yessawel-ak-ed.
49Jėzus sustojo ir tarė: “Pašaukite jį”. Žmonės pašaukė neregį, sakydami: “Pasitikėk! Kelkis, Jis tave šaukia”.
50Aderɣal-nni iḍeggeṛ abeṛnus-is, ijelleb-ed, yusa-d ɣer Sidna Ɛisa.
50Tas, nusimetęs apsiaustą, pašoko ir atėjo prie Jėzaus.
51Sidna Ɛisa yenṭeq ɣuṛ-es yenna-yas : D acu tebɣiḍ a k-t-xedmeɣ ? Aderɣal-nni yenna-yas : A Sidi, bɣiɣ a yi-d-yuɣal yeẓri.
51Jėzus jo paklausė: “Ko nori, kad tau padaryčiau?” Neregys atsakė: “Rabuni, kad praregėčiau!”
52Dɣa Sidna Ɛisa yenna-yas : Ṛuḥ, liman-ik isellek-ik. Imiren kan, yuɣal-it-id yeẓri, yetḍfer Sidna Ɛisa deg webrid.
52Tada Jėzus jam tarė: “Eik, tavo tikėjimas išgydė tave”. Jis tuoj pat praregėjo ir nusekė paskui Jėzų keliu.