1Mi qṛib ad awḍen ɣer temdint n Lquds, zdat n tuddar n Bitfaji akk-d Bitanya ɣer tama n yiɣil n uzemmur, Sidna Ɛisa iceggeɛ sin seg inelmaden-is
1Prisiartinęs prie Jeruzalės pro Betfagę ir Betaniją, ties Alyvų kalnu, Jėzus pasiuntė du savo mokinius,
2yenna-yasen : Ṛuḥet ɣer taddart-nni yellan zdat-wen, m'ara tawḍem aț-țafem aɣyul d amecṭuḥ yeqqen, leɛmeṛ yerkeb fell-as ula d yiwen. Fsit-as-ed cced tawim-t-id.
2liepdamas: “Eikite į priešais esantį kaimą ir, vos įžengę į jį, rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar niekas iš žmonių nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite”.
3Ma yella win i wen-d-yennan : « acimi txeddmem ayagi ? » Innit-as : « yeḥwaǧ-it Ssid-nneɣ, taswiɛt kan a wen-t id-yerr. »
3Jeigu kas nors paklaustų: ‘Ką čia darote?’, atsakykite: ‘Jo reikia Viešpačiui’, ir iš karto jį paleis.
4Ṛuḥen inelmaden-nni ufan aɣyul deg webrid yeqqen ɣer tewwurt n yiwen n wexxam, fsin-as ccedd.
4Nuėję jiedu rado pakelėje asilaitį, pririštą prie vartų, ir atrišo jį.
5Kra seg wid yellan dinna nnan asen : D acu txeddmem akka ? Acuɣer i d-tserḥem i weɣyul-agi ?
5Kai kurie iš ten stovinčių jų paklausė: “Ką darote, kam atrišate asilaitį?”
6Rran-asen akken i sen-d-yenna Sidna Ɛisa, dɣa ǧǧan-ten.
6O jie atsakė taip, kaip Jėzus buvo jiems liepęs, ir tie leido jį vestis.
7Wwin-d aɣyul-nni i Sidna Ɛisa, ssersen fell-as llebsa-nsen iwakken ad yerkeb fell-as.
7Jie atvedė asilaitį pas Jėzų, apdengė jį savo apsiaustais, ir Jėzus užsėdo ant jo.
8Aṭas i s-ițessun llebsa-nsen deg webrid, ma d wiyaḍ țessun-as tiseḍwa i d-ge?men si lexla.
8Daugelis tiesė ant kelio savo drabužius, kiti kirto ir klojo ant kelio medžių šakas.
9Wid yezwaren d wid yettabaɛen țɛeggiḍen : « ?usana, ad yețțubarek win i d-yusan s ɣuṛ Sidi Ṛebbi !
9Iš priekio ir iš paskos einantys šaukė: “Osana! Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu!
10Tețțubarek tgeldit i d-yusan, tageldit n Sidna Dawed baba-tneɣ ! ?usana ( tamanegt ) deg imukan ɛlayen. »
10Palaiminta mūsų tėvo Dovydo karalystė, ateinanti Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!”
11Sidna Ɛisa yewweḍ ɣer temdint n Lquds, yekcem ɣer lǧameɛ iqedsen. Imuqel ayen akk i gdeṛṛun dina, imiren mi geẓra ifut lḥal, iṛuḥ ɣer taddart n Bitanya nețța d tnac inelmaden-is.
11Taip Jėzus įžengė į Jeruzalę ir į šventyklą. Viską apžiūrėjęs, kadangi buvo jau vakaro valanda,Jis su dvylika išėjo į Betaniją.
12Azekka-nni akken ffɣen si taddart n Bitanya, Sidna Ɛisa yelluẓ.
12Rytojaus dieną, jiems keliaujant iš Betanijos, Jėzus išalko.
13Iwala si lbeɛd tameɣṛust yesɛan iferrawen, iṛuḥ ad iqelleb kra ibakuṛen ara yečč. Mi gqeṛṛeb ɣuṛ-es, yufa deg-s anagar iferrawen, axaṭer mačči d lawan n lexṛif.
13Pamatęs iš tolo sulapojusį figmedį, Jis priėjo pažiūrėti, gal ką ant jo ras. Tačiau, atėjęs prie medžio, Jis nerado nieko, tiktai lapus, nes dar nebuvo figų metas.
14Yenṭeq ɣuṛ-es zdat n inelmaden-is, yenna-yas : Ur tețțuɣaleḍ ara a d-tefkeḍ lfakya !
14Atsakydamas Jėzus tarė medžiui: “Tegul per amžius niekas nebevalgys tavo vaisiaus!” Jo mokiniai tai girdėjo.
15Mi wwḍen ɣer temdint n Lquds, Sidna Ɛisa yekcem ɣer lǧameɛ iqedsen, yebda itellif wid yețțaɣen znuzun dinna. Yeqleb ṭṭwabel d ikersiyen n wid ițbeddilen idrimen akk-d wid yeznuzun itbiren.
15Jie atėjo į Jeruzalę. Įėjęs į šventyklą, Jėzus ėmė varyti laukan parduodančius ir perkančius šventykloje. Jis išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolus
16Ur yeǧǧi ula d yiwen ad yawi yid-es lḥaǧa ɣer daxel n lǧameɛ.
16ir neleido nešti prekių per šventyklą.
17Dɣa yesselmed lɣaci s imeslayen-agi : Eɛni ur yețwakteb ara : Axxam-iw ad ițțusemmi d axxam n tẓallit i leǧnas meṛṛa, ma d kunwi terram-t d axxam n imakaren !
17Jis mokė, sakydamas jiems: “Argi neparašyta: ‘Mano namai vadinsis maldos namai visoms tautoms’? O jūs pavertėte juos ‘plėšikų lindyne’ ”.
18Mi s-slan, lmuqedmin imeqqranen d lɛulama uggaden-t, imiren țnadin amek ara t-nɣen, axaṭer lɣaci meṛṛa wehmen deg uselmed-ines.
18Tai išgirdę, aukštieji kunigai ir Rašto žinovai tarėsi, kaip Jį pražudyti. Jie mat bijojo Jėzaus, nes visi žmonės buvo didžiai nustebinti Jo mokymo.
19Mi d-yeɣli yiḍ, Sidna Ɛisa d inelmaden-is ffɣen si temdint.
19Atėjus vakarui, Jėzus su mokiniais išėjo iš miesto.
20Azekka-nni ṣṣbeḥ mi d-ɛeddan syenna, inelmaden-is walan tameɣṛust nni teqquṛ armi d iẓuran.
20Rytą eidami pro šalį, jie pamatė, kad figmedis nudžiūvęs iš pat šaknų.
21Buṭrus yemmekta-d ayen iɛeddan, yenna i Sidna Ɛisa : A Sidi, muqel ! Tameɣṛust-nni iwumi tedɛiḍ teqquṛ !
21Prisiminęs Petras tarė Jėzui: “Rabi, žiūrėk! Figmedis, kurį prakeikei, nudžiūvo!”
22Sidna Ɛisa yenṭeq yenna : A wen-d-iniɣ tideț :
22Jėzus, atsakydamas jiems, tarė: “Turėkite tikėjimą Dievu!
23ma yenna walebɛaḍ i wedrar-agi « qleɛ syenna tḍeggṛeḍ iman-ik ɣer lebḥeṛ» ma yumen ur icukket ara, atan a d-yedṛu wayen i d-yenna.
23Iš tiesų sakau jums: kas pasakytų šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą’, ir savo širdyje neabejotų, bet tikėtų, kad įvyks tai, ką sako,jis turės, ką besakytų.
24Daymi i wen-qqaṛeɣ : kra wayen ara tessutrem i Ṛebbi di tẓallit, amnet belli yewweḍ-ikkun-id yerna a wen-d-ițțunefk.
24Todėl sakau jums: ko tik prašote melsdamiesi, tikėkite, kad gaunate, ir jūs turėsite.
25M'ara tekkrem aț-țẓallem yili teṭṭfem cceḥna i walebɛaḍ, semmḥet-as, iwakken baba-twen yellan deg igenwan a wen-isemmeḥ ula i kunwi ddnubat nwen.
25Kai stovite melsdamiesi, atleiskite, jei turite ką nors prieš kitus, kad ir jūsų Tėvas, kuris danguje, galėtų jums atleisti jūsų nusižengimus.
26[ Meɛna ma yella ur tețsemmiḥem ara i wiyaḍ, baba-twen yellan deg igenwan ur wen-ițsemmiḥ ara ddnubat-nwen daɣen i kunwi. ]
26Bet jeigu jūs neatleisite, nė jūsų Tėvas, kuris danguje, neatleis jūsų nusižengimų”.
27Uɣalen ɣer temdint n Lquds. Di teswiɛt-nni, Sidna Ɛisa yella itezzi di Lǧameɛ iqedsen ; lmuqedmin imeqqranen d lɛulama akk-d lecyux, qeṛṛben-d ɣuṛ-es
27Jie vėl sugrįžo į Jeruzalę. Jam vaikščiojant po šventyklą, prie Jo priėjo aukštųjų kunigų, Rašto žinovų bei vyresniųjų
28nnan-as : Ansi i k-d-tekka lḥekma-agi ? Anwa i k-d-yefkan tazmert aț- țxedmeḍ ayagi ?
28ir klausė: “Kokią teisę turi taip daryti? Kas Tau davė valdžią tai daryti?”
29Sidna Ɛisa yerra-yasen : Ula d nekk a kkun-steqsiɣ s yiwen usteqsi kan, ma terram-iyi-d, a wen-d-iniɣ ansi i yi-d-tekka lḥekma s wayes i xeddmeɣ ayagi :
29Jėzus jiems atsakė: “Aš irgi paklausiu jus vieno dalyko, o jūs atsakykite man, tada ir Aš jums pasakysiu, kokia valdžia tai darau.
30Anwa i d-iceggɛen Yeḥya ad isseɣḍes deg waman, d Ṛebbi neɣ d imdanen ? Erret-iyi-d !
30Jono krikštas buvo iš dangaus ar iš žmonių? Atsakykite man!”
31Bdan țemcawaṛen wway gar asen qqaṛen : ma nerra-yas : « d Ṛebbi i t-id iceggɛen», a ɣ-d-yini : « acimi ihi ur tuminem ara s Yeḥya ? »
31Jie samprotavo tarpusavy: “Jei pasakysimeiš dangaus, Jis mums sakys: ‘Tai kodėl juo netikėjote?’
32Ma nenna-d : « d imdanen i t-id iceggɛen... » Uggaden ma nnan-d akken, axaṭer lɣaci umnen akk belli Yeḥya d nnbi.
32O jei pasakysimeiš žmonių...” Jie bijojo minios, nes visi buvo įsitikinę, kad Jonas tikrai buvo pranašas.
33Ihi rran-as i Sidna Ɛisa : Ur neẓri ara ! Sidna Ɛisa yerra-yasen : Ula d nekk ur wen-d-qqaṛeɣ ara ansi i yi-d-tekka lḥekma s wayes xeddmeɣ ayagi.
33Todėl jie atsakė Jėzui: “Mes nežinome”. Tada Jėzus tarė: “Tai ir Aš jums nesakysiu, kokia valdžia tai darau”.