1Sidna Ɛisa yebda ițmeslay-asen s lemtul : Yiwen wergaz yeẓẓa tafeṛṛant, izeṛṛeb-iț, yeɣza amkan i tɛeṣṣart n tẓurin yerna yebna taxxamt n tɛessast. Issekra-ț i ixemmasen n tfeṛṛant imiren iṛuḥ ad yinig.
1Jėzus pradėjo kalbėti jiems palyginimais: “Vienas žmogus pasodino vynuogyną, aptvėrė jį tvora, įrengė spaustuvą, pastatė bokštą, išnuomojo vynininkams ir iškeliavo į tolimą šalį.
2Mi d-yewweḍ lweqt n tẓurin, iceggeɛ aqeddac-is ɣer ixemmasen-nni iwakken a s-d-fken amur-is.
2Atėjus metui, jis nusiuntė pas vynininkus tarną atsiimti iš vynininkų savo vaisių.
3Meɛna ṭṭfen aqeddac-nni, wwten-t, qecɛen-t ifassen-is d ilmawen.
3Tie pačiupo jį, sumušė ir paleido tuščiomis.
4Iceggeɛ-asen aqeddac wis sin , reggmen-t yerna wwten-t ula d nețța ɣer uqeṛṛuy.
4Tada jis vėl nusiuntė pas juos kitą tarną, o tie, apmėtę akmenimis, sužeidė jį į galvą ir išniekinę paleido.
5Iceggeɛ-asen aqeddac wis tlata, wagi nɣan-t. Iceggeɛ-asen aṭas iqeddacen nniḍen, kra nɣan-ten kra wten-ten .
5Jis pasiuntė dar vieną, bet tą jie nužudė; ir dar daugelį kitų tarnų, kurių vienus jie primušė, kitus nužudė.
6Yeqqim-as-d anagar mmi-s ameɛzuz. Iceggeɛ-it d aneggaru ɣuṛ-sen, yenna : « ahat a t-qadṛen imi d mmi. »
6Dar vieną turėjomylimąjį sūnų. Jį nusiuntė pas juos paskutinį, sakydamas sau: ‘Jie gerbs mano sūnų’.
7Meɛna ixemmasen-agi nnan wway gar-asen : « atan win ara iweṛten ! Ekkret a t-nenneɣ iwakken lweṛt nni ad yuɣal d ayla-nneɣ !»
7Bet vynininkai tarėsi: ‘Tai paveldėtojas. Eikime, užmuškime jį, ir jo palikimas bus mūsų’.
8?ṭfen-t-id wwten-t armi yemmut, imiren ḍeggṛen-t ɣer beṛṛa n tfeṛṛant.
8Nutvėrę nužudė jį ir išmetė laukan iš vynuogyno.
9D acu ara yexdem tura bab n tfeṛṛant ? A d-yas nețța s yiman-is, ad ineɣ ixemmasen-nni ad yernu ad iwekkel tafeṛṛant-nni i wiyaḍ.
9Ką tada darys vynuogyno šeimininkas? Jis ateis, nužudys vynininkus ir atiduos vynuogyną kitiems.
10Eɛni ur teɣṛim ara awal-agi n tira iqedsen ? Adɣaɣ i ḍeggṛen wid ibennun, d nețța i guɣalen d azṛu alemmas yeṭṭfen lebni.
10Ar neskaitėte, kas parašyta Raštuose: ‘Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu.
11 Ayagi yekka-d s ɣuṛ Sidi Ṛebbi, yerna ɣer ɣuṛ-nneɣ d ayen i gessewhamen !
11Tai Viešpaties padaryta ir nuostabu mūsų akyse’?”
12Faqen belli fell-asen i d-yewwi lemtel-agi. Bɣan a t-ṭṭfen imiren, lameɛna uggaden lɣaci ; dɣa ǧǧan-t, ṛuḥen.
12Anie norėjo Jį suimti, tačiau bijojo minios. Mat suprato, kad palyginimas buvo jiems taikomas. Tad, palikę Jį, pasitraukė.
13Kra ifariziyen akk-d kra seg wid yellan si terbaɛt n Hiṛudus, ceggɛen ɣer Sidna Ɛisa iwakken a t-id-sseɣlin deg wawal akken a t-ṭṭfen s imeslayen-is.
13Tada jie siunčia pas Jėzų fariziejų ir erodininkų sugauti Jo kalboje.
14Usan-d nnan-as : A Sidi, neẓra belli theddṛeḍ ṣṣeḥ, ur txeddmeḍ ara lxilaf ger yemdanen, tesselmadeḍ abrid n Ṛebbi s tideț. Ini-yaɣ-d : d leḥlal neɣ d leḥṛam fell-aɣ ma nxelleṣ tabzert i wugellid Qayṣer (yesṭeɛmeṛen tamurt-nneɣ) ?
14Šitie atėję sako Jam: “Mokytojau, žinome, jog Tu esi tiesus ir niekam nepataikauji. Tu neatsižvelgi į asmenis ir mokai Dievo kelio, kaip reikalauja tiesa. Ar reikia mokėti ciesoriui mokesčius, ar ne?
15Sidna Ɛisa ifaq i tḥila-nsen, yenna-yasen : Acuɣer i yi-d-tneddim tifxeț ? Awit-iyi-d aṣurdi iwakken a t-ẓreɣ.
15Mokėti ar nemokėti?” Žinodamas jų veidmainystę, Jis tarė: “Kam spendžiate man pinkles? Atneškite man pažiūrėti denarą”.
16Fkan-as-d aṣurdi dɣa yenna yasen : Udem-agi d wayen yuran fell-as wi ten-ilan ? Nnan-as : N Qayṣer. Imiren Sidna Ɛisa yenna-yasen :
16Jie padavė. Jis jų klausia: “Kieno čia atvaizdas ir įrašas?” Jie atsakė: “Ciesoriaus”.
17Erret ihi i Qayṣer ayen yellan n Qayṣeṛ, terrem i Ṛebbi ayen yellan n Ṛebbi. Qqimen wehmen deg-s.
17Tuomet Jėzus jiems tarė: “Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas DievoDievui”. Ir jie labai Juo stebėjosi.
18Isaduqiyen yellan d wid ur nețțamen ara s ḥeggu n lmegtin, usan-d ɣer Sidna Ɛisa steqsan-t :
18Pas Jėzų ateina sadukiejų, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir klausia:
19A Sidi, atan wayen i ɣ-d yeǧǧa Sidna Musa di ccariɛa : Ma yella yemmut wergaz yeǧǧa-d tameṭṭut-is, m'ur yesɛi ara dderya, ilaq gma-s ad yerr tameṭṭut-nni iwakken a d-yesɛu dderya i gma-s yemmuten.
19“Mokytojau, Mozė mums parašė: ‘Jei kieno brolis mirtų ir paliktų žmoną, o nepaliktų vaikų, tuomet jo brolis tegul veda našlę ir pažadina savo broliui palikuonių’.
20Llan ihi sebɛa watmaten : amezwaru yezweǧ yuɣal yemmut ur d-yeǧǧi ara dderya.
20Ir štai buvo septyni broliai. Pirmasis vedė žmoną ir mirdamas nepaliko vaikų.
21Wis sin yuɣ taǧǧalt-nni, yemmut ula d nețța mbla ma yeǧǧa-d dderya. Akken daɣen i tedṛa d wis tlata,
21Vedė ją antrasis, bet ir šis mirė bevaikis. Taip atsitiko ir su trečiuoju,
22ula d yiwen si sebɛa-nni i gzewǧen yid-es ur d-yeǧǧi dderya. ?er taggara, ula ț-țameṭṭut-nni temmut.
22ir visi septyni nepaliko vaikų. Po jų visų numirė ir ta moteris.
23Asmi ara d-ḥyun lmegtin, anwa si sebɛa watmaten-nni ara ț-yesɛun ț-țameṭṭut-is imi i ț-uɣen di sebɛa yid-sen ?
23Taigi prisikėlime, kai jie prisikels, kurio iš jų žmona ji bus? Juk ji buvo visų septynių žmona”.
24Sidna Ɛisa yerra-yasen : Tɣelṭem ! Ur tefhimem tira iqedsen, ur tessinem tazmert n Ṛebbi.
24Jėzus jiems atsakė: “Argi ne todėl klystate, kad nepažįstate nei Raštų, nei Dievo jėgos?
25Axaṭer ass n ḥeggu n lmegtin, irgazen ț-țlawin ur țemyezwaǧen ara, lameɛna ad ilin am lmalayekkat deg igenwan.
25Kai prisikels iš numirusiųjų, jie nei ves, nei tekės, bet bus kaip angelai danguje.
26Ma d ayen yeɛnan ḥeggu n lmegtin, leɛmeṛ ur teɣṛim di tektabt n Musa, mi t-id-iluɛa Sidi Ṛebbi zdat udarnu ireqqen ? Yenna-yas-d : Nekk d Illu n Ibṛahim, d Illu n Isḥaq, d Illu n Yeɛqub.
26O kad mirusieji keliasi,ar neskaitėte Mozės knygoje, kaip Mozei Dievas pasakė iš krūmo: ‘Aš esu Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas!’?
27Ihi Ṛebbi mačči d Illu n lmegtin i gella, lameɛna d Illu n wid yeddren. S tideț, atan tɣelṭem aṭas.
27Jis nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų Dievas. Taigi jūs labai klystate”.
28Yiwen n umusnaw n ccariɛa mi geẓra Sidna Ɛisa ijaweb akken ilaq, iqeṛṛeb ɣuṛ-es yenna-yas : Anwa i d lameṛ ameqqran di ccariɛa ?
28Vienas iš Rašto žinovų, girdėjęs juos besiginčijant ir supratęs, kaip puikiai Jėzus jiems atsakinėjo, priėjo ir paklausė Jį: “Koks yra visų pirmasis įsakymas?”
29Sidna Ɛisa yerra-yas : Atah lameṛ ameqqran : ?ess-ed ay agdud n Isṛail ! Sidi Ṛebbi-nneɣ d yiwen.
29Jėzus jam atsakė: “Pirmasis yra šis: ‘Klausyk, Izraeli,Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats;
30Ilaq aț-țḥemmleḍ Sidi Ṛebbi s wul-ik, s teṛwiḥt-ik akk, s wayen yellan di tezmert-ik akk-d lɛeqliya-k meṛṛa .
30tad mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela, visu savo protu ir visomis savo jėgomis’,tai pirmasis įsakymas.
31Atah wis sin : Ilaq aț-țḥemleḍ lɣiṛ-ik am yiman-ik. Ulac lameṛ yugaren wigi.
31Antrasis panašus į jį: ‘Mylėk savo artimą kaip save patį’. Nėra jokio kito įsakymo, didesnio už šiuodu”.
32Lɛalem-nni yenna-yas : ?-țideț a Sidi ! Ayen i d-tenniḍ d ṣṣeḥ ; Ṛebbi d yiwen ulac wayeḍ.
32Tada Rašto žinovas Jam atsakė: “Gerai, Mokytojau, Tu tiesą pasakei: yra vienas Dievas ir nėra kito, tik Jis;
33Yerna ma nḥemmel-it s wul-nneɣ, s lɛeqliya-nneɣ, akk-d wayen yellan di țezmert-nneɣ meṛṛa, ma nḥemmel daɣen lɣiṛ-nneɣ am yiman-nneɣ, annect-agi axiṛ n iseflawen akk-d lewɛadi.
33o mylėti Jį visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis bei mylėti savo artimą kaip save patį yra daugiau negu visos deginamosios atnašos ir aukos”.
34Sidna Ɛisa mi t-iwala ijaweb-ed s tmusni, yenna-yas : Ur tebɛideḍ ara ɣef tgelda n Sidi Ṛebbi. Ulac win i s-d-yernan asteqsi nniḍen.
34Matydamas, kaip išmintingai jis atsakė, Jėzus jam tarė: “Tu netoli nuo Dievo karalystės!” Ir niekas daugiau nebedrįso Jo klausti.
35Mi gella Sidna Ɛisa yesselmad di lǧameɛ iqedsen yenna : Amek armi imusnawen n ccariɛa qqaṛen-d belli Lmasiḥ d mmi-s n Sidna Dawed ?
35Mokydamas šventykloje, Jėzus kalbėjo: “Kaip Rašto žinovai gali sakyti, jog Kristus yra Dovydo Sūnus?
36S Ṛṛuḥ iqedsen i d-yenna Dawed s yiman-is : Sidi Ṛebbi yenna-d i Sidi : Qqim ɣer tama-w tayeffust alamma rriɣ iɛdawen-ik seddaw iḍaṛṛen-ik.
36Juk pats Dovydas Šventąja Dvasia pasakė: ‘Viešpats tarė mano Viešpačiui: sėskis mano dešinėje, kol patiesiu Tavo priešus tarsi pakojį po Tavo kojų’.
37Dawed s yiman-is issawel-as « a Sidi », amek ihi yezmer ad yili d mmi-s ? Aṭas n lɣaci i s-yesmeḥsisen s lfeṛḥ.
37Pats Dovydas vadina jį Viešpačiu, tai kaip Jis gali būti jo Sūnus?” Didelė minia džiugiai Jo klausėsi.
38Sidna Ɛisa yesselmad lɣaci yeqqaṛ-asen : ?adret daɣen iman-nwen ɣef yimusnawen n ccariɛa i gḥemmlen ad ḥewwsen s ijellaben iɣezfanen, ḥemmlen daɣen ad selmen fell-asen medden di leswaq ;
38Mokydamas Jis kalbėjo: “Saugokitės Rašto žinovų, kurie mėgsta vaikščioti su ilgais drabužiais ir būti sveikinami aikštėse,
39țextiṛin imukan imezwura di leǧwameɛ akk-d imukan lɛali di tmeɣṛiwin, lameɛna
39užimti pirmuosius krėslus sinagogose ir garbingas vietas pokyliuose.
40tețțen ayla n tuǧǧal ; ssiɣzifen taẓallit iwakken a ten-id-walin yemdanen. Lɛiqab-nsen ad yili d ameqqran !
40Jie suryja našlių namus ir dedasi kalbą ilgas maldas. Jie gaus dar didesnį pasmerkimą”.
41Sidna Ɛisa yella yeqqim deg umkan iqublen asenduq i deg srusun lewɛadi, yețmuqul amek srusuyen lɣaci lewɛadi-nsen. Aṭas n imeṛkantiyen yeggaren xiṛella n yedrimen.
41Atsisėdęs ties iždine, Jėzus stebėjo, kaip žmonės metė į ją pinigus. Daugelis turtingųjų aukojo gausiai.
42Tusa-d yiwet n taǧǧalt tigellilt tessers sin iṣurdiyen yesɛan azal n ṛebɛa twiztin n lfeṭṭa.
42Atėjo viena beturtė našlė ir įmetė du pinigėlius, tai yra skatiką.
43Sidna Ɛisa yessawel i inelmaden-is, yenna yasen : A wen-d-iniɣ tideț : lweɛda i tessers taǧǧalt-agi taẓawalit, tugar akk lewɛadi i ssersen wiyaḍ.
43Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus tarė jiems: “Iš tiesų sakau jums: ši beturtė našlė įmetė daugiausia iš visų, kurie dėjo į iždinę.
44Axaṭer wiyaḍ seddqen seg wayen sɛan d zzyada, ma d nețțat tseddeq ciṭṭuh-nni s wacu ara tɛic.
44Visi aukojo iš savo pertekliaus, o ji iš savo nepritekliaus įmetė visa, ką turėjo, visą savo pragyvenimą”.