2yenna i iqeddacen-is : D Yeḥya aɣeṭṭas ! D nețța i-d iḥyan si ger lmegtin, daymi i gesɛa tazmert s wayes ixeddem lbeṛhanat.
1Anuo metu garsas apie Jėzų pasiekė tetrarchą Erodą,
3D agellid Hiṛudus i gefkan yakan lameṛ ad qnen Yeḥya s ssnasel, a t-rren ɣer lḥebs. Ayagi ɣef sebba n Hiṛudyad, tameṭṭut n Filibus yellan d gma-s n Hiṛudus.
2ir jis savo tarnams pasakė: “Tai Jonas Krikštytojas! Jis prisikėlė iš numirusių, ir todėl jame veikia stebuklingos jėgos”.
4Axaṭer Yeḥya yella yeqqaṛ i Hiṛudus : D leḥṛam fell-ak aț-țesɛuḍ Hiṛudyad ț-țameṭṭut-ik !
3Mat Erodas buvo suėmęs Joną, sukaustęs jį ir įmetęs į kalėjimą dėl savo brolio Pilypo žmonos Erodiados.
5Seg imiren, Hiṛudus ițqellib ad ineɣ Yeḥya, meɛna ikukra agdud n wat Isṛail axaṭer ḥesben-t akk d nnbi.
4Nes Jonas jam sakė: “Tau nevalia jos turėti”.
6Ass n lɛid n umulli n Hiṛudus, yelli-s n Hiṛudyad tecḍeḥ zdat inebgawen, teɛǧeb-as aṭas i Hiṛudus,
5Erodas norėjo nužudyti Joną, bet bijojo žmonių, nes jie laikė jį pranašu.
7armi i s-iɛuhed, a s-yefk ayen ara s-d tessuter.
6Erodo gimimo dieną Erodiados duktė šoko svečiams ir patiko Erodui.
8Tweṣṣa-ț yemma-s a s-tini : Awi-yi-d ɣer dagi aqeṛṛuy n Yeḥya aɣeṭṭas deg uḍebsi.
7Todėl jis su priesaika pažadėjo jai duoti, ko tik ji paprašys.
9Agellid Hiṛudus iḥzen aṭas, yemmuɣben, lameɛna ɣef ddemma n limin i geggul zdat inebgawen-is, issendeh a s-t-id-awin.
8O ši, savo motinos primokyta, tarė: “Duok man čia dubenyje Jono Krikštytojo galvą”.
10Iceggeɛ a s-d-gezmen aqeṛṛuy i Yeḥya aɣeṭṭas di lḥebs ;
9Karalius nuliūdo, bet dėl priesaikos ir svečių įsakė duoti.
11wwin-as-t-id i teqcict-nni deg uḍebsi, nețțat tefka-t i yemma-s.
10Jis pasiuntė nukirsti kalėjime Jonui galvą.
12Inelmaden n Yeḥya usan-d ad awin lǧețța-s iwakken a ț-meḍlen ; imiren ṛuḥen ssawḍen-as lexbaṛ i Sidna Ɛisa.
11Jo galva buvo atnešta dubenyje ir įteikta mergaitei, kuri ją nunešė motinai.
13Mi gesla s lexbaṛ n lmut n Yeḥya, Sidna Ɛisa yuli ɣer teflukt, iṛuḥ iwakken ad iḍeṛṛef iman-is. Akken slan lɣaci s wemkan i ɣer iteddu, ffɣen-d si tudrin, tebɛen-t ɣef wuḍar.
12Jono mokiniai atėję pasiėmė kūną, palaidojo ir nuėję pranešė Jėzui.
14Sidna Ɛisa yers-ed si teflukt, iwala annect-nni n lɣaci, dɣa gezmen tasa-s ; ibda yesseḥlay imuḍan-nsen.
13Tai išgirdęs, Jėzus valtimi nuplaukė į dykvietę, į vienumą. Minios sužinojo ir iš miestų pėsčiomis nusekė paskui.
15Mi geɣli yiṭij, inelmaden n Sidna Ɛisa qeṛṛben ɣuṛ-es, nnan-as : Amkan-agi yexla yerna iṛuḥ lḥal ; ini-yasen i lɣaci-yagi ad ṛuḥen ɣer tudrin iwakken a d-aɣen ayen ara ččen.
14Išlipęs Jėzus pamatė daugybę žmonių. Jėzui pagailo jų, ir Jis išgydė jų ligonius.
16Sidna Ɛisa yerra-yasen : Acuɣeṛ ara ṛuḥen, fket-asen kunwi ad ččen !
15Atėjus vakarui, priėjo mokiniai ir tarė: “Čia dykvietė, ir jau vėlus metas. Paleisk žmones, kad, nuėję į kaimus, nusipirktų maisto”.
17Nnan-as : Ɣuṛ-nneɣ anagar xemsa teḥbulin n weɣṛum, d sin iselman ( iḥutiwen ).
16Bet Jėzus jiems atsakė: “Nėra reikalo jiems iš čia eiti. Jūs duokite jiems valgyti”.
18Yerra-yasen : Awit-țen-id ɣer dagi !
17Jie atsiliepė: “Mes čia turime tik penkis kepalus duonos ir dvi žuvis”.
19Yenna i lɣaci ad qqimen ɣef leḥcic, iddem-ed xemsa teḥbulin-nni n weɣṛum d sin iselman-nni, yerfed allen-is ɣer igenni, iḥmed Ṛebbi. YYebḍa aɣṛum-nni, yefka-t i inelmaden-is, feṛqen-t i lɣaci.
18Jis tarė: “Atneškite juos man”.
20Sčan akk armi ṛwan, yerna inelmaden-is ččuṛen-d tnac iqecwalen n wayen i d-yegran.
19Ir, liepęs miniai susėsti ant žolės, Jis paėmė penkis duonos kepalus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, palaimino, laužė ir davė kepalus mokiniams, o tie dalijo žmonėms.
21Ad ilin azal n xemsa alaf n yergazen i geččan, mbla tilawin d warrac.
20Visi valgė ir pasisotino. Ir surinko dvylika pilnų pintinių likusių trupinių.
22Imiren kan, Sidna Ɛisa iḥṛes inelmaden-is ad alin ɣer teflukt iwakken ad zwiren ɣer rrif nniḍen n lebḥeṛ, ma d nețța ad yerr lɣaci-nni.
21O valgytojų buvo apie penkis tūkstančius vyrų, neskaičiuojant moterų ir vaikų.
23Mi ṛuḥen akk lɣaci-nni, yuli weḥd-es ɣer wedrar iwakken ad iẓẓall, dɣa yeɣli-d yiḍ.
22Tuojau pat Jėzus privertė savo mokinius sėsti į valtį ir pirma Jo plaukti į kitą ežero pusę, kol Jis paleisiąs minią.
24Taflukt-nni tella di tlemmast n lebḥeṛ, lemwaji kkatent-eț axaṭer aḍu iqubel-iten-id.
23Paleidęs minią, Jis užkopė nuošaliai į kalną melstis. Atėjus vakarui, Jis buvo ten vienas.
25Mi qṛib ad yali wass, ataya Sidna Ɛisa iteddu-d ɣef wuḍar s ufella n waman.
24Tuo tarpu valtis jau buvo ežero viduryje, blaškoma bangų, nes pūtė priešingas vėjas.
26Akken i t-walan ileḥḥu ɣef waman, inelmaden-is xelɛen qqaṛen : D lexyal ! BBdan țɛeggiḍen s lxuf.
25Ketvirtos nakties sargybos metu Jėzus atėjo pas juos, žengdamas ežero paviršiumi.
27Meɛna imiren kan Sidna Ɛisa yenna-yasen-d : Ur xellɛet ara, d nekk ! Ur țțaggadet ara !
26Pamatę Jį einantį ežero paviršiumi, mokiniai nusigando ir iš baimės ėmė šaukti: “Tai šmėkla!”
28Dɣa Buṭrus yenna-yas : A Sidi, ma yella d keččini, efk-ed lameṛ a n-aseɣ ɣuṛ-ek ɣef wuḍar s ufella n waman.
27Jėzus tuojau juos prakalbino: “Drąsos! Tai Aš. Nebijokite!”
29Sidna Ɛisa yenna-yas : As-ed ! BBuṭrus yers-ed si teflukt, ileḥḥu ɣef waman, iteddu ɣer Sidna Ɛisa.
28Petras atsiliepė: “Viešpatie, jei čia Tu, liepk man ateiti pas Tave vandeniu”.
30Meɛna mi gwala yekker-ed waḍu, ikcem-it lxuf, yebda izedder, dɣa iɛeggeḍ : A Sidi, sellek-iyi !
29Jis atsakė: “Ateik!” Petras, išlipęs iš valties, ėjo vandeniu, norėdamas ateiti pas Jėzų.
31Imiren kan, Sidna Ɛisa yeḍleq afus-is, ijbed-it-id yenna-yas : A win iwumi ixuṣṣ liman ! Acuɣeṛ i k-ikcem ccekk ?
30Bet, pamatęs vėjo smarkumą, jis išsigando ir, pradėjęs skęsti, sušuko: “Viešpatie, gelbėk mane!”
32Ulin ɣer teflukt di sin, dɣa yers waḍu-nni.
31Tuojau ištiesęs ranką, Jėzus sugriebė jį ir tarė: “Mažatiki, ko suabejojai?”
33Inelmaden-nni yellan di teflukt seǧǧden zdat Sidna Ɛisa nnan-as : Ț-țideț, d kečč i d Mmi-s n Ṛebbi !
32Jiems įlipus į valtį, vėjas nurimo.
34Zegren lebḥeṛ-nni, armi wwḍen ɣer tmurt n Jiniṣaret.
33Tie, kurie buvo valtyje, prisiartinę pagarbino Jį, sakydami: “Tikrai Tu esi Dievo Sūnus!”
35Imezdaɣ n lǧiha nni ɛeqlen Sidna Ɛisa, dɣa ceggɛen ɣer yal lǧiha n tmurt, wwin-as-d imuḍan nsen meṛṛa.
34Perplaukę jie išlipo į krantą Genezarete.
36Ḥellelen-t iwakken a ten-yeǧǧ ad nalen ɣas ula ț-țacḍaṭ uqenduṛ-is. Wid akk i t-innulen, ḥlan.
35Pažinę Jį, tos vietos gyventojai pasiuntė į visas to krašto apylinkes ir sugabeno pas Jį visus sergančius.
36Jie maldavo Jį leisti palytėti nors Jo apsiausto apvadą. Ir kurie tik palietėtapo visiškai sveiki.