2Acuɣeṛ inelmaden-ik țṛuẓun lɛadda i d-ǧǧan lejdud-nneɣ ? M'ara qeṛṛben ɣer lqut, ur ssiriden ara ifassen-nsen.
1Tuomet prie Jėzaus priėjo Rašto žinovų ir fariziejų iš Jeruzalės ir klausė:
3Sidna Ɛisa yerra-yasen : I kunwi, acimi tețṛuẓum lumuṛat n Ṛebbi iwakken aț-țxedmem ṛṛay nwen ?
2“Kodėl Tavo mokiniai laužo prosenių tradiciją? Jie, prieš valgydami duoną, nesiplauna rankų”.
4Yak d ṣṣeḥ, Ṛebbi yenna-d : Qadeṛ baba-k d yemma-k, yyenna daɣen : Kra win ara ineɛlen baba-s d yemma-s, ad yețwaḥkem fell-as s lmut.
3Jis, atsakydamas jiems, tarė: “O kodėl ir jūs laužote Dievo įsakymą savo tradicija?!
5Meɛna kunwi teqqaṛem : win yefkan d lweɛda i Ṛebbi ayen s wacu i glaq ad iɛiwen imawlan-is,
4Juk Dievas įsakė: ‘Gerbk savo tėvą ir motiną!’, ir: ‘Kas keiktų tėvą ar motiną, mirtimi temiršta!’
6am akken d imawlan-is i gɛawen. SS wakka, tbeddlem awal n Ṛebbi, iwakken aț-țesɛeddim lɛaddat-nwen.
5O jūs sakote: ‘Kiekvienas, kas pasakys tėvui ar motinai:Viskas, kas tau būtų naudinga iš manęs, tebūnie dovana Dievui
7Ay at sin wudmawen ! Ț-țideț i d-yenna nnbi Iceɛya mi d-icar fell awen :
6tas gali negerbti tėvo ir motinos’. Taip jūs savo tradicija Dievo įsakymą padarote negaliojantį.
8Y enna-d Ṛebbi : agdud-agi, ițɛuzzu-yi s wawal kan, ma d ul-is yebɛed fell-i.
7Veidmainiai! Gerai apie jus pranašavo Izaijas:
9L eɛbada-nsen ur tesɛi ara azal axaṭer sselmaden ayen i d-yekkan seg imdanen.
8‘Ši tauta artinasi prie manęs savo lūpomis ir gerbia mane savo liežuviu, bet jos širdis toli nuo manęs.
10Dɣa Sidna Ɛisa yessawel i lɣaci yenna-yasen : Semḥesset-d tfehmem ayagi :
9Veltui jie mane garbina, žmogiškus priesakus paversdami mokymu’ ”.
11mačči d ayen i gkeččmen seg imi n wemdan i t-yessamasen, meɛna d ayen i d-ițeffɣen seg-s.
10Sušaukęs minią, Jis kalbėjo: “Klausykite ir supraskite!
12Inelmaden qeṛṛben-d ɣer Sidna Ɛisa nnan-as : Ifariziyen iɣaḍ-iten lḥal ɣef yimeslayen-nni i d-tenniḍ !
11Ne kas patenka į burną, suteršia žmogų, bet kas išeina iš burnos, tai suteršia žmogų”.
13Yerra-yasen : Yal imɣi ur yeẓẓi ara Baba yellan deg igenwan, ad yețwaqleɛ.
12Tada priėję Jo mokiniai pranešė: “Ar žinai, kad fariziejai pasipiktino, išgirdę tuos žodžius?”
14Anfet-asen, d iderɣalen iteṭṭfen afus i iderɣalen nniḍen ; ma yella aderɣal yeṭṭef afus i wayeḍ, ad ɣlin i sin ɣer tesraft.
13Jis atsakė: “Kiekvienas augalas, kurio nesodino mano dangiškasis Tėvas, bus išrautas.
15Buṭrus yenṭeq-ed yenna-yas : Ssefhem-aɣ-d lemtel-agi.
14Palikite juos! Jie akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris”.
16Sidna Ɛisa yenna i inelmaden-is : Eɛni ula d kunwi txuṣṣ-ikkun lefhama ?
15Tuomet Petras paprašė Jo: “Išaiškink mums tą palyginimą”.
17Ur tefhimem ara belli ayen ikeččmen seg imi n wemdan yețțara ɣer uɛebbuḍ-is, mbeɛd ad ițwadeggeṛ ɣer beṛṛa.
16Jėzus atsakė: “Ar ir jūs dar nesuprantate?!
18Lameɛna ayen i d-iteffɣen seg imi itekk-ed seg wul, d annect-agi i gessenǧasen amdan.
17Argi nesuprantate, kad visa, kas patenka į burną, eina į pilvą ir išmetama laukan?
19Axaṭer seg wul i d-tekken : yir ixemmimen, timegṛaḍ, zzna ( lɛaṛ ), yir tikli, tukerḍa, cchada n ẓẓuṛ akk-d rregmat.
18O kas išeina iš burnos, eina iš širdies, ir tai suteršia žmogų.
20Atan wayen yessenǧasen amdan, mačči d učči mbla tarda n ifassen i t-yessenǧasen.
19Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, melagingi liudijimai, piktžodžiavimai.
21Sidna Ɛisa iṛuḥ syenna, iteddu ɣer tmura n Sur akk-d Sidun.
20Šitie dalykai suteršia žmogų, o valgymas neplautomis rankomis žmogaus nesuteršia”.
22Yiwet n tmeṭṭut n at Kenɛan i gzedɣen dinna tusa-d ɣuṛ-es tețɛeggiḍ : A Sidi, a mmi-s n Sidna Dawed, ḥunn fell-i ! Ațan yelli izdeɣ-iț uṛuḥani, iɛețțeb-iț aṭas.
21Iš ten išėjęs, Jėzus pasitraukė į Tyro ir Sidono sritį.
23Sidna Ɛisa ur as-d-yerri ula d yiwen wawal. Inelmaden-is qeṛṛben ɣuṛ-es nnan-as : Err-as awal, axaṭer tugi aț-țeḥbes leɛyaḍ deffir-nneɣ.
22Ir štai iš ano krašto atėjo moteris kanaanietė ir šaukė Jam: “Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį baisiai kankina demonas!”
24Sidna Ɛisa yerra-yasen : Țțuceggɛeɣ-ed anagar ɣer wulli iḍaɛen n wat Isṛail !
23Bet Jėzus neatsakė nė žodžio. Tada priėjo mokiniai ir ėmė Jį maldauti: “Paleisk ją, nes ji šaukia mums iš paskos!”
25Lameɛna tameṭṭut-nni teɣli ɣer iḍaṛṛen n Sidna Ɛisa tenna-yas : A Sidi ɛiwen-iyi di leɛnaya-k !
24Bet Jis atsakė: “Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis”.
26Yenna-yas : Ur ilaq ara ad ițwakkes weɣṛum i warrac, ad ițwadeggeṛ i yeqjan.
25Tada ji priėjusi Jį pagarbino ir tarė: “Viešpatie, padėk man!”
27Tenna-yas : Ț-țideț a Sidi, lameɛna ula d iqjan tețțen tifețțitin i d-iɣellin si ṭṭabla n imawlan-nsen.
26Jis atsakė: “Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams”.
28Imiren Sidna Ɛisa yerra-yas : Liman-inem d ameqqran a tameṭṭut ! A m-yețwaxdem wayen tebɣiḍ ! IImiren kan yelli-s teḥla.
27O ji atsiliepė: “Taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo jų šeimininko stalo”.
29Sidna Ɛisa iṛuḥ syenna, yerra ɣer leǧwahi n lebḥeṛ n Jlili, yuli ɣer wedrar yeqqim.
28Tada Jėzus jai tarė: “O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip tu nori”. Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko.
30Usan-d ɣuṛ-es lɣaci d izumal, wwin-as-d iquḍaren, iderɣalen, ineɛyuba, igugamen d waṭas imuḍan nniḍen. Ssersen-ten ɣer zdat iḍaṛṛen-is dɣa isseḥla-ten.
29Iš ten išėjęs, Jėzus atvyko prie Galilėjos ežero. Jis užkopė ant kalno ir atsisėdo.
31Imdanen meṛṛa tɛeǧben mi walan igugamen heddṛen, ineɛyuba ḥlan, iquḍaren leḥḥun, iderɣalen țwalin, dɣa bdan țḥemmiden Sidi Ṛebbi Illu n wat Isṛail.
30Prie Jo susirinko didžiulės minios, kurios atsigabeno su savimi luošų, aklų, nebylių, raišų ir daugelį kitokių. Žmonės suguldė juos prie Jėzaus kojų, o Jis pagydė juos.
32Sidna Ɛisa yessawel-asen i inelmaden-is yenna-yasen : Ɣaḍen-iyi lɣaci-agi axaṭer tlata wussan aya segmi llan yid-i, yerna ur sɛin d acu ara ččen. Ur bɣiɣ ara a ten-rreɣ akka lluẓen neɣ m'ulac ad feclen deg webrid.
31Minia stebėjosi, matydama nebylius kalbančius, luošius išgijusius, raišius vaikščiojančius ir akluosius reginčius. Ir jie šlovino Izraelio Dievą.
33Inelmaden nnan-as : Ansi ara ɣ-d-yekk deg umkan-agi yexlan, weɣṛum ara isseṛwun annect agi n lɣaci ?
32Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus tarė: “Gaila man minios, nes jau tris dienas jie pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. Aš nepaleisiu jų alkanų, kad nenusilptų kelyje”.
34Sidna Ɛisa yenna-yasen : Acḥal n teḥbulin n weɣṛum i tesɛam ɣuṛ-wen ? RRran-as : Sebɛa n teḥbulin akk-d kra n iselman ( iḥutiwen ).
33Mokiniai Jam atsakė: “Iš kur mums imti dykumoje tiek duonos, kad galėtume pasotinti tokią didelę minią?”
35Imiren yenna i lɣaci ad qqimen ɣer lqaɛa.
34Jėzus paklausė jų: “Kiek turite duonos?” Jie atsakė: “Septynis kepalus ir kelias žuveles”.
36Yeddem-ed tiḥbulin-nni n weɣṛum d iselman-nni, iḥmed Ṛebbi, yebḍa-ten, yefka-ten i inelmaden-is iwakken a ten-feṛqen i lɣaci.
35Jėzus liepė žmonėms susėsti ant žemės.
37Sčan akk armi ṛwan, yerna ččuṛen sebɛa n tqecwalin n wayen i d-yegran.
36Tada paėmė septynis duonos kepalus ir žuvis, padėkojo, sulaužė ir davė savo mokiniams, o mokiniai miniai.
38Ger wid yeččan, llan azal n ṛebɛa alaf n yergazen mbla tilawin d warrac.
37Visi valgė ir pasisotino. Ir surinko septynias pilnas pintines likusių trupinių.
39Mi gerra lɣaci, Sidna Ɛisa yerkeb di teflukt, iṛuḥ ɣer tmurt n Magadan.
38O valgytojų buvo keturi tūkstančiai vyrų, neskaičiuojant moterų ir vaikų.
39Paleidęs minią, Jis sėdo į valtį ir nuplaukė į Magadano sritį.