1Ifariziyen d isaduqiyen qeṛṛben ɣer Sidna Ɛisa, ssutren-as lbeṛhan iwakken a t-jeṛben.
1Atėjo fariziejų ir sadukiejų ir mėgindami prašė Jį parodyti jiems ženklą iš dangaus.
2Sidna Ɛisa yerra-yasen : M'ara yeɣli yiṭij, twalam igenni d azeggaɣ, teqqaṛem ad yelhu lḥal.
2Jis jiems atsakė: “Atėjus vakarui, jūs sakote: ‘Bus giedra, nes dangus raudonas’,
3Akken daɣen taṣebḥit, teqqaṛem a d-iwwet ugeffur ( lehwa ) axaṭer yella usigna. AAmek ! Tesnem aț-țfehmem lḥala n igenni, ur tezmirem ara aț-țfehmem licaṛat yeɛnan lweqt-agi !
3ir rytmetį: ‘Šiandien bus lietaus, nes rausta apsiniaukęs dangus’. Veidmainiai! Jūs mokate atpažinti dangaus veidą, o laiko ženklų ne.
4Lǧil am agi ijehlen ixedɛen Ṛebbi, yessutur lbeṛhan ! Meɛna ur as-d-ițțunefkay ara lbeṛhan nniḍen anagar win n nnbi Yunes ! DDɣa iṛuḥ, yeǧǧa-ten.
4Pikta ir svetimaujanti karta ieško ženklo, tačiau jai nebus duota kito ženklo, kaip tik pranašo Jonos ženklas”. Ir, palikęs juos, nuėjo šalin.
5Mi zegren agummaḍ i lebḥeṛ, inelmaden-is țțun ur wwin ara yid-sen aɣṛum.
5Keldamiesi į kitą ežero pusę, mokiniai buvo užmiršę pasiimti duonos.
6Dɣa Sidna Ɛisa yenna-yasen : Ḥadret iman-nwen seg iɣes n temtunt n ifariziyen d isaduqiyen !
6Jėzus jiems tarė: “Būkite atidūs ir saugokitės fariziejų bei sadukiejų raugo”.
7Inelmaden xemmemen deg yiman-nsen, nnan : Ahat imi ur d-newwi ara yid-nneɣ aɣṛum i ɣ-d-yenna akka !
7O jie tarpusavy svarstė: “Tai todėl, kad nepasiėmėme duonos”.
8Sidna Ɛisa iẓra ɣef wacu i țxemmimen yenna-yasen : A wid i gxuṣṣen di liman ! Tɣilem imi ur d-tewwim ara aɣṛum i wen-d-nniɣ akka ?
8Tai supratęs, Jėzus tarė: “Mažatikiai! Kodėl svarstote, kad nepasiėmėte duonos?
9Mazal ur tefhimem ara ? Eɛni tețțum yakan xemsa teḥbulin-nni n weɣṛum i bḍiɣ i xemsa alaf n yergazen ? D wacḥal n tqecwalin i d-yegran ?
9Argi dar nesuprantate? Ar neprisimenate penkių kepalų penkiems tūkstančiams ir kiek pintinių surinkote trupinių?
10Ur tecfim ara daɣen ɣef sebɛa teḥbulin-nni n weɣṛum i bḍiɣ i ṛebɛa alaf n yemdanen, d wacḥal n tqecwalin i d-yegran ?
10Arba septynių kepalų keturiems tūkstančiams ir kiek pintinių surinkote trupinių?!
11Amek akka ur tefhimem ara belli mačči ɣef weɣṛum i wen-d-țmeslayeɣ ? ḤḤadret iman-nwen seg iɣes n temtunt n ifariziyen d isaduqiyen !
11Tad kaip nesuprantate, jog kalbėjau jums ne apie duoną. Fariziejų ir sadukiejų raugo saugokitės!”
12Imiren inelmaden-is fehmen belli mačči ɣef yiɣes n temtunt i sen-d-immeslay, lameɛna ad ḥadren iman-nsen ɣef wuselmed n ifariziyen d isaduqiyen.
12Tada jie suprato, kad Jis liepė saugotis ne duonos raugo, bet fariziejų ir sadukiejų mokslo.
13Mi gewweḍ Sidna Ɛisa ɣer tmurt n Qiṣarya n Filibus, isteqsa inelmaden is, yenna-yasen : D acu i-d-qqaṛen medden ɣef Mmi-s n bunadem ?
13Atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė savo mokinius: “Kuo žmonės mane, Žmogaus Sūnų, laiko?”
14Rran-as : Kra qqaṛen d Yeḥya aɣeṭṭas, wiyaḍ qqaṛen d nnbi Ilyas, wiyaḍ daɣen d nnbi Irmiya neɣ d yiwen ger lenbiya.
14Jie atsakė: “Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų”.
15I kunwi, d acu-yi ɣuṛ-wen ?
15Jis vėl paklausė: “O kuo jūs mane laikote?”
16Buṭrus yerra-yas : Kečč d Lmasiḥ, Mmi-s n Sidi Ṛebbi yeddren !
16Tada Simonas Petras atsakė: “Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus”.
17Yenṭeq ɣuṛ-es yenna-yas : Amarezg-ik, a Buṭrus a mmi-s n Yunes, axaṭer mačči s tmusni-inek i tfehmeḍ ayagi, meɛna d Baba Ṛebbi yellan deg igenwan i k-t-id-isbegnen.
17Jėzus jam atsakė: “Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tau tai apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje.
18Ihi nekk a k-iniɣ : kečč a Buṭrus d azṛu, yerna ɣef wezṛu-agi ara bnuɣ tajmaɛt-iw, ula ț-ținezmarin n lmut ur țțaṭṭafent ara zdat-es !
18Ir Aš tau sakau: tu esi Petras, ir ant šios uolos Aš pastatysiu savo bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės.
19Ad a k-fkeɣ tisura n tgelda n igenwan, ayen ara teqneḍ neɣ ayen iwumi ara tserrḥeḍ di ddunit, ad yețwaqbel deg igenwan.
19Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tu atriši žemėje, bus atrišta ir danguje”.
20Imiren yumeṛ i yinelmaden-is ur qqaṛen ula i yiwen belli d nețța i d Lmasiḥ.
20Tada Jis griežtai įsakė savo mokiniams niekam neskelbti, kad Jis yra JėzusKristus.
21Seg imiren, Sidna Ɛisa yebda issefham i inelmaden-is belli ilaq ad yali ɣer temdint n Lquds, anda ara yenneɛtab aṭas ger ifassen n lmuqedmin akk-d lɛulama n ccariɛa ad ḥekmen fell-as s lmut, ass wis tlata a d-iḥyu si ger lmegtin.
21Nuo tada Jėzus pradėjo aiškinti savo mokiniams, kad Jis turįs eiti į Jeruzalę ir daug iškentėti nuo vyresniųjų, aukštųjų kunigų ir Rašto žinovų, būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti.
22Buṭrus ijbed-it weḥd-es, yenna yas : A k-imneɛ Ṛebbi a Sidi, a wer d-yedṛu wayagi yid-ek !
22Tada Petras, pasivadinęs Jį į šalį, ėmė drausti: “Jokiu būdu, Viešpatie, Tau neturi taip atsitikti!”
23Sidna Ɛisa idewweṛ ɣuṛ-es, yenna-yas : Beɛɛed akkin fell-i a Cciṭan ! Tebɣiḍ aț-țiliḍ d ugur deg webrid-iw ! Ixemmimen-ik ur d-kkan ara s ɣuṛ Ṛebbi, lameɛna d ixemmimen n yemdanen.
23Bet Jis atsisukęs pasakė Petrui: “Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne apie tai, kas Dievo, o kas žmonių”.
24Imiren Sidna Ɛisa yenna i inelmaden-is : Kra win yebɣan ad iddu yid-i, ilaq-as ur yețḥebbiṛ ara ɣef yiman-is, ad iqbel ad inɛețțab ɣef ddemma n yisem-iw, a yi-d-itbeɛ.
24Tuomet Jėzus savo mokiniams pasakė: “Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi.
25Kra win yebɣan ad isellek taṛwiḥt-is, a s-tṛuḥ ; ma d win iseblen taṛwiḥt-is ɣef ddemma-w ad yuɣal a ț-yaf.
25Nes, kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas praras savo gyvybę dėl manęs, tas ją atras.
26D acu n lfayda ara yesɛu wemdan di rrbeḥ n ddunit meṛṛa, ma yella yesṛuḥ taṛwiḥt-is ? Neɣ d acu i gezmer a t-yefk wemdan iwakken a d-ifdu taṛwiḥt-is ?
26Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo sielai? Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo sielą?
27Axaṭer Mmi-s n bunadem a d-yas nețța d lmalayekkat-is di lɛaḍima n Baba-s, ad yefk i yal yiwen ayen yuklal, yal yiwen ɣef leḥsab n lefɛayel-is.
27Nes Žmogaus Sūnus ateis savo Tėvo šlovėje su savo angelais, ir tuomet Jis atlygins kiekvienam pagal jo darbus.
28A wen-iniɣ tideț : llan kra seg wid yellan dagi, ur țmețțaten ara alamma ẓran Mmi-s n bunadem yusa-d am ugellid.
28Iš tiesų sakau jums: kai kurie iš čia stovinčių neragaus mirties, kol pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį savo karalystėje”.