Kabyle: New Testament

Lithuanian

Matthew

17

1Mi ɛeddan sețța wussan, Sidna Ɛisa yewwi yid-es Buṭrus, Yeɛqub akk-d gma-s Yuḥenna, ulin ɣer wedrar eɛlayen, anda qqimen ḍeṛfen iman-nsen.
1Po šešių dienų Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno.
2Taswiɛt kan ibeddel ṣṣifa zdat sen, walan udem-is yețfeǧǧiǧ am yiṭij, llebsa-s tuɣal ț-țamellalt, tecceɛceɛ am tafat.
2Ten Jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas švietė kaip saulė, o Jo drabužiai tapo balti kaip šviesa.
3A ten-aya dehṛen-asen-d Sidna Musa akk-d Sidna Ilyas țmeslayen d Sidna Ɛisa.
3Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su Juo.
4Buṭrus inṭeq yenna i Sidna Ɛisa : A Sidi, yelha ma neqqim dagi, ma tebɣiḍ ad sbeddeɣ tlata iqiḍunen : yiwen i kečč, yiwen i Sidna Musa, wayeḍ i Sidna Ilyas.
4Tada Petras kreipėsi į Jėzų: “Viešpatie, gera mums čia būti! Jei nori, mes pastatysime čia tris palapines: vieną Tau, kitą Mozei, trečią Elijui”.
5Mazal-it ițmeslay mi d-ters yiwet n tagut ițfeǧǧiǧen tɣumm-iten. Si tagut-nni tenṭeq-ed yiwet n taɣect, tenna-d : Wagi d Mmi eɛzizen deg-s i gella lfeṛḥ-iw, smeḥsiset-as !
5Dar jam tebekalbant, štai šviesus debesis apgaubė juos, ir štai balsas iš debesies prabilo: “Šitas yra mano mylimas Sūnus, kuriuo Aš gėriuosi. Jo klausykite!”
6Mi slan i taɣect-nni, inelmaden ikcem-iten lxuf, ɣlin ɣef wudem.
6Tai išgirdę, mokiniai puolė veidais į žemę ir labai išsigando.
7Sidna Ɛisa yessers afus-is fell-asen, yenna-yasen : Ur țțaggadet ara, kkret !
7Tuomet Jėzus priėjo, palietė juos ir tarė: “Kelkitės, nebijokite!”
8Mi refden allen-nsen, ur walan ula d yiwen nniḍen anagar Sidna Ɛisa.
8Pakėlę akis, jie nieko daugiau nebematė, tik vieną Jėzų.
9Akken i d-țadren seg wedrar, Sidna Ɛisa yumeṛ-iten yenna-yasen : Ur qqaṛet i yiwen wayen akka twalam alamma yeḥya-d Mmi-s n bunadem si ger lmegtin.
9Besileidžiant nuo kalno, Jėzus jiems įsakė: “Niekam nepasakokite apie regėjimą, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių”.
10Inelmaden steqsan Sidna Ɛisa nnan-as : Iwacu imusnawen n ccariɛa qqaṛen-d : « Ilaq a d-yas nnbi Ilyas d amezwaru ? »
10Tada Jo mokiniai Jį paklausė: “Kodėl Rašto žinovai sako, jog pirmiau turįs ateiti Elijas?”
11Yerra-yasen : Ț-țideț ilaq a d-yas nnbi Ilyas d amezwaru, iwakken ad iseggem kullec.
11Jėzus atsakė: “Iš tiesų Elijas turi ateiti pirma ir viską atstatyti.
12Ma d nekk aql-i nniɣ awen-d : nnbi Ilyas yusa-d yakan, lameɛna imdanen ur t-ɛqilen ara yerna xedmen deg-s akken i sen ihwa. Akka daɣen ara inɛețțab Mmi-s n bunadem ger ifassen-nsen !
12Bet Aš jums sakau, kad Elijas jau atėjo, ir jie jo nepažino, bet padarė su juo, ką norėjo. Taip nuo jų turės kentėti ir Žmogaus Sūnus”.
13Inelmaden fehmen imiren belli ițmeslay-asen-d ɣef Yeḥya aɣeṭṭas.
13Tuomet mokiniai suprato, kad Jis kalbėjo jiems apie Joną Krikštytoją.
14Mi wwḍen ɣer wanda llan lɣaci, yiwen wergaz iqeṛṛeb-ed ɣer Sidna Ɛisa, yeɣli ɣef tgecrar zdat-es yenna yas :
14Jiems atėjus prie minios, priėjo vienas vyras ir puolė prieš Jį ant kelių, sakydamas:
15A Sidi, ḥunn ɣef mmi ! Atan kkaten-t imsigman, yenneɛtab aṭas ! Acḥal d abrid i geɣli ɣer tmes neɣ ɣer waman,
15“Viešpatie, pasigailėk mano sūnaus! Jis per miegus vaikščioja ir labai kankinasi: dažnai įpuola į ugnį ir į vandenį.
16wwiɣ-t-id i inelmaden-ik, meɛna ur zmiren ara a t-sseḥlun.
16Aš atvedžiau jį pas Tavo mokinius, bet jie nepajėgė išgydyti”.
17Inṭeq Sidna Ɛisa yenna-yasen : A lǧil ijehlen, iɛewjen ! Ar melmi ara yiliɣ yid-wen ? Ar melmi ara wen-sebṛeɣ ? Awit-iyi-d aqcic-agi ɣer dagi !
17Tada Jėzus atsakė: “O netikinti ir iškrypusi karta! Kaip ilgai man reikės su jumis būti? Kaip ilgai jus kęsti? Atveskite jį pas mane”.
18Sidna Ɛisa iɛeggeḍ ɣef lǧen-nni, yumeṛ-as ad iffeɣ seg weqcic-nni. Imiren kan, aqcic-nni yeḥla.
18Jėzus sudraudė demoną, šis išėjo iš berniuko, ir tą pačią akimirką jis pasveiko.
19Mi llan inelmaden iman-nsen, qeṛṛben ɣer Sidna Ɛisa nnan-as : Acuɣeṛ nukkni ur nezmir ara a t-nessufeɣ ?
19Tuomet mokiniai priėjo prie Jėzaus vieni ir klausė: “Dėl ko mes negalėjome jo išvaryti?”
20Sidna Ɛisa yerra-yasen : Axaṭer txuṣṣem di liman ! Aql-i nniɣ-awen, lemmer tesɛim liman annect n uɛeqqa n uxerḍel, tili a s tinim i wedrar-agi, qleɛ iman-ik sya ɣer dihin ad iqleɛ. Ulac wayen iwumi ur tețțizmirem ara.
20Jėzus jiems atsakė: “Dėl jūsų netikėjimo. Iš tiesų sakau jums: jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: ‘Persikelk iš čia į tenai’, ir jis persikeltų. Ir nieko jums nebūtų neįmanomo.
21Sṣenf-agi n leǧnun țeffɣen anagar s tẓallit d uẓummu.
21O šita veislė kitaip neišvaroma, kaip tik malda ir pasninku”.
22Mi llan di tmurt n Jlili, Sidna Ɛisa yenna-yasen : Mmi-s n bunadem ad ițțusellem ger ifassen n yemdanen ;
22Būdamas su mokiniais Galilėjoje, Jėzus jiems sakė: “Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas,
23a t-nɣen, meɛna ass wis tlata a d-iḥyu si ger lmegtin. DDɣa inelmaden ikcem-iten leḥzen d ameqqran.
23ir jie nužudys Jį, o trečią dieną Jis prisikels”. Tada jie labai nuliūdo.
24Mi gewweḍ Sidna Ɛisa akk-d inelmaden-is ɣer Kafernaḥum, imekkasen n lǧameɛ qeṛṛben-d ɣer Buṭrus nnan-as : Eɛni Ssid-nwen ur ițxelliṣ ara tabzert n lǧameɛ ?
24Atėjus jiems į Kafarnaumą, prie Petro priėjo didrachmų rinkėjai ir paklausė: “Ar jūsų Mokytojas nemoka didrachmos?”
25Yerra-yasen Buṭrus : Ih, ad ixelleṣ ! Imiren kan mi gekcem Buṭrus ɣer wexxam, Sidna Ɛisa iluɛa-t, yenna-yas : D acu twalaḍ a Buṭrus ? Anwa i glaqen ad ixelleṣ tabzert i igelliden n ddunit-a , d arraw-nsen neɣ d ibeṛṛaniyen ?
25Jis atsakė: “Taip!” Kai parėjo į namus, Jėzus pirmas jį prakalbino: “Kaip manai, Simonai? Iš ko žemės karaliai ima muitą ar mokestį: iš savo vaikų ar iš svetimųjų?”
26Buṭrus yerra-yas : D ibeṛṛaniyen ! DDɣa Sidna Ɛisa yerra-yas-d : Ihi arraw n tmurt ur țxelliṣen ara !
26Petras Jam atsakė: “Iš svetimųjų”. Jėzus jam tarė: “Taigi vaikai laisvi.
27Lameɛna iwakken ur ten-yețɣaḍ ara lḥal, ṛuḥ, ḍeggeṛ tasennaṛt ɣer lebḥeṛ, aslem ( aḥewtiw ) amezwaru ara d-teṭṭfeḍ, ldi-yas imi, aț-țafeḍ deg-s aṣurdi n lfeṭṭa, efk-asen-t d lexlaṣ n tebzert-nneɣ nekk yid-ek.
27Tačiau, kad jų nepapiktintume, nueik prie ežero, užmesk meškerę, paimk pirmą užkibusią žuvį; ją pražiodęs, rasi staterą. Paimk ją ir atiduok jiems už mane ir už save”.