1Di lweqt-nni, inelmaden n Sidna Ɛisa qeṛṛben ɣuṛ-es nnan-as : -- Anwa i d ameqqran di tgelda n igenwan ?
1Tuo metu prie Jėzaus priėjo mokiniai ir paklausė: “Kas yra didžiausias dangaus karalystėje?”
2Sidna Ɛisa yessawel i yiwen weqcic isbedd-it di tlemmast-nsen, yenna :
2Pasišaukęs vaikutį, Jėzus pastatė tarp jų
3A wen-d-iniɣ tideț ; ma yella ur d-tuɣalem ara ɣer webrid, m'ur teqbilem ara aț-țilim .am arrac imecṭuḥen, ur tkeččmem ara ɣer tgelda n igenwan !
3ir tarė: “Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip maži vaikai, niekaip neįeisite į dangaus karalystę.
4Daymi, win ara yeṣṣemẓin iman-is am weqcic-agi amecṭuḥ, d nețța ara yilin d ameqqran di tgelda n igenwan.
4Taigi kiekvienas, kas nusižemins kaip šis vaikelis, bus didžiausias dangaus karalystėje”.
5Kra win ara yestṛeḥben s weqcic am-agi ɣef ddemma n yisem-iw, yis-i i gesṭerḥeb.
5“Kas priima tokį vaikelį mano vardu, tas mane priima.
6Win ara yesseɣlin di ddnub ula d yiwen seg imecṭuḥen-agi yumnen yis-i, axiṛ-as a s-cudden aɣaṛef n tsirt ɣer temgeṛṭ-is, a t-ḍeggṛen ɣer lebḥeṛ ad iɣṛeq.
6O kas pastūmėtų į nuodėmę vieną iš šitų mažutėlių, kurie tiki manim, tam būtų geriau, kad girnų akmuo būtų užkabintas jam ant kaklo ir jis būtų paskandintas jūros gelmėje.
7A tawaɣit n ddunit-a, imi qwant tsebbiwin n tuccḍa ! Axaṭer tisebbiwin n tuccḍa ulamek ur d-țilint ara. Meɛna a nnger n win ara yilin d sebba-nsent.
7Vargas pasauliui dėl papiktinimų! Papiktinimai neišvengiami, bet vargas tam žmogui, per kurį papiktinimas ateina.
8Ma yella d afus-ik neɣ d aḍaṛ-ik ara k-yesseɣlin di ddnub, gzem-iten, ḍeggeṛ-iten akkin fell-ak, axiṛ-ak aț-țiliḍ di ddunit d aɛiban wala aț-țesɛuḍ sin iḍaṛṛen neɣ sin ifassen, aț-țwaḍeggṛeḍ ɣer tmes ur nxețți.
8Jei tavo ranka ar koja traukia tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau sužalotam ar luošam įeiti į gyvenimą, negu su abiem rankom ir kojom būti įmestam į amžiną ugnį.
9Ma yella daɣen ț-țiṭ-ik ara k-yawin ɣer ddnub, qleɛ-iț ḍeggeṛ-iț akkin fell-ak ; axiṛ-ik aț-țiliḍ di ddunit s yiwet n tiṭ wala aț-țesɛuḍ snat wallen, aț- țwaḍeggṛeḍ ɣer tmes n ǧahennama.
9Ir jeigu tavo akis traukia tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Tau geriau vienakiui įeiti į gyvenimą, negu su abiem akim būti įmestam į pragaro ugnį.
10Ɣuṛ-wat aț-țḥeqṛem yiwen seg imecṭuḥen-agi axaṭer aql-i nniɣ awen-t : lmalayekkat-nsen deg igenwan, zgant daymen zdat Baba Ṛebbi.
10Žiūrėkite, kad nepaniekintumėte nė vieno iš šitų mažutėlių, nes, sakau jums, jų angelai danguje visuomet mato mano dangiškojo Tėvo veidą”.
11[ Axaṭer Mmi-s n bunadem yusa-d ad isellek wid i gḍaɛen ! ]
11“Žmogaus Sūnus atėjo gelbėti, kas buvo pražuvę.
12D acu twalam ? Ma yella win yesɛan meyya wulli dɣa teɛṛeq-as yiwet deg-sent, ur ițțaǧa ara țesɛa uțesɛin-nni nniḍen di lexla iwakken a d-inadi ɣef tin i s-iɛeṛqen ?
12Kaip jums atrodo: jeigu kas turėtų šimtą avių ir viena nuklystų, argi jis nepaliktų devyniasdešimt devynių ir neitų į kalnus ieškoti nuklydusios?
13A wen-iniɣ tideț : ma yufa-ț, ad ifṛeḥ yis akteṛ n țesɛa uțesɛin-nni nniḍen ur neɛṛiq ara.
13Ir jei surastųiš tiesų sakau jumsjis džiaugtųsi dėl jos labiau negu dėl devyniasdešimt devynių, kurios nebuvo nuklydusios.
14Akken daɣen Baba-twen Ṛebbi yellan deg igenwan, ur yebɣi ara a s-iṛuḥ ula d yiwen seg imecṭuḥen-agi.
14Taip ir jūsų Tėvas, kuris danguje, nenori, kad pražūtų bent vienas iš šitų mažutėlių”.
15Ma yella twalaḍ gma-k idneb, ṛuḥ ṭṭef-it weḥd-es, nhu-t. Ma yuɣ-ak awal, atan trebḥeḍ-ed gma-k !
15“Jei tavo brolis tau nusidėtų, eik ir pasakyk jam apie jo kaltę prie keturių akių. Jeigu jis paklausys tavęs, tu laimėjai savo brolį.
16Meɛna ma igumma a k-d-isel, awi yiwen neɣ sin yemdanen yid-ek, iwakken ad ilin d inigan m'ara tefru temsalt , akken i d-tenna ccariɛa.
16O jei nepaklausytų, pasiimk su savimi dar vieną ar du, kad ‘dviejų ar trijų liudytojų parodymais būtų patvirtintas kiekvienas žodis’.
17Ma yugi a sen-isel, ssiweḍ tamsalt ɣer tejmaɛt n watmaten, m'ur iḥess ara ula i tejmaɛt-nni, ḥseb-it am akken d akafriw neɣ d amekkas axabit !
17Jeigu jis jų nepaklausytų, pranešk bažnyčiai. O jei neklausys nė bažnyčios, tebūna jis tau kaip pagonis ir muitininkas.
18A wen-iniɣ tideț : ayen akk ara teqnem neɣ iwumi ara tserrḥem di ddunit, ad yețwaqbel deg igenwan.
18Iš tiesų sakau jums: ką tik jūs surišite žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tik atrišite žemėje, bus atrišta ir danguje”.
19A wen-iniɣ daɣen s tideț : ma yella sin seg-wen ddukklen iwakken ad ssutren kra di tẓallit, Baba Ṛebbi yellan deg igenwan, a sen-t-id-yefk.
19“Ir dar sakau jums: jeigu du iš jūsų susitars žemėje prašyti bet kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks.
20Axaṭer anda ara dduklen sin neɣ tlata s yisem-iw, ad ḥedṛeɣ gar-asen !
20Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir Aš esu tarp jų”.
21Imiren Buṭrus iqeṛṛeb ɣuṛ-es yenna-yas : A Sidi, acḥal n tikkal ilaq ad semḥeɣ i gma ma yeḍlem-iyi, armi d sebɛa n tikkal ? SSidna Ɛisa yerra yas :
21Tuomet Petras priėjo ir paklausė: “Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusideda? Ar iki septynių kartų?”
22Xaṭi ! Ur k-d-nniɣ ara alamma d sebɛa tikkal, meɛna alamma d sebɛin iberdan sebɛa tikkal !
22Jėzus jam atsakė: “Aš nesakau tau iki septynių kartų, bet iki septyniasdešimt septynių”.
23Daymi, tagelda n igenwan tețțemcabi ɣer yiwen ugellid yebɣan ad imḥasab nețța d iqeddacen-is.
23“Todėl su dangaus karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris sumanė atsiskaityti su savo tarnais.
24Akken yebda leḥsab, wwin-as-d yiwen uqeddac iwumi yețțalas imelyunen.
24Jam pradėjus apyskaitą, atvedė pas jį vieną, kuris buvo jam skolingas dešimt tūkstančių talentų.
25Imi ur yesɛi ara s wacu ara ixelleṣ, agellid-nni ifka lameṛ a ten-zzenzen d aklan, s nețța s tmeṭṭut-is, s warraw-is d wayen akk yesɛa, iwakken ad ixelleṣ ṭṭlaba-ines.
25Kadangi šis neturėjo iš ko grąžinti skolą, valdovas įsakė parduoti jį, jo žmoną ir vaikus bei visą jo nuosavybę, kad būtų sumokėta skola.
26Aqeddac-nni yeɣli ɣer iḍaṛṛen n ugellid, iḥellel-it yenna-yas : «` A Sidi, ṣṣbeṛ kra wussan, ad uɣaleɣ a k-xellṣeɣ ayen akk i yi tețțalaseḍ. »
26Tada parpuolęs tarnas jį pagarbino ir tarė: ‘Turėk man kantrybės! Aš viską tau sumokėsiu’.
27Imi i t-iɣaḍ aṭas, agellid-nni isumeḥ-as ṭṭlaba-ines iserreḥ-as ad iṛuḥ.
27Pasigailėjęs to tarno, valdovas paleido jį ir dovanojo skolą.
28Akken kan i d-iffeɣ uqeddac-nni immuger-ed yiwen seg imdukkal-is ixeddmen yid-es, iwumi yețțalas kra n iṣurdiyen. IIkker ɣuṛ-es yeṭṭef-it si temgeṛṭ yeqqaṛ-as : « Err-iyi-d ayen i k țțalaseɣ ! »
28Vos išėjęs, tas tarnas sutiko vieną savo tarnybos draugą, kuris buvo jam skolingas šimtą denarų, ir nutvėręs smaugė jį, sakydamas: ‘Atiduok skolą!’
29Amdakkel-is yeɣli ɣer iḍaṛṛen-is iḥellel-it, yenna-yas : « Sṣbeṛ kra n wussan, ad uɣaleɣ a k-xellṣeɣ ! »
29Puolęs ant kelių, draugas maldavo: ‘Turėk man kantrybės! Aš viską sumokėsiu’.
30Lameɛna ur yeqbil ara ad isbeṛ, yerra-t ɣer lḥebs, alamma tețwaxelleṣ ṭṭlaba-ines.
30Bet tas nesutiko, ėmė ir įmetė jį į kalėjimą, iki atiduos skolą.
31Iqeddacen nniḍen mi walan ayen yedṛan, iɣaḍ-iten lḥal, dɣa ṛuḥen ṣṣawḍen lexbaṛ i ugellid.
31Matydami, kas nutiko, kiti tarnai labai nuliūdo. Jie nuėjo ir papasakojo valdovui, kas įvyko.
32Agellid iceggeɛ ɣer uqeddac-nni akken a d-yas, dɣa yenna-yas : « A yir amdan ! Mi tețḥellileḍ deg-i, eɛni ur k-sumḥeɣ ara akk ṭṭlaba-inek ?
32Tada, pasišaukęs jį, valdovas tarė: ‘Nedorasis tarne, visą tavo skolą aš tau dovanojau, nes labai manęs prašei.
33Acuɣeṛ ihi ur as-tsumḥeḍ ara i wemdakkel-ik akken i k-sumḥeɣ nekkini ? »
33Argi neturėjai ir tu pasigailėti savo draugo, kaip aš pasigailėjau tavęs?!’
34Agellid-nni yezɛef aṭas, yerra aqeddac-nni ɣer lḥebs, iwakken ad inɛețțab alamma tețwaxelleṣ ṭṭlaba ines.
34Užsirūstinęs valdovas atidavė jį kankintojams, iki jis sumokės visą skolą.
35Akken daɣen ara wen-yexdem Baba Ṛebbi yellan deg igenwan ma ur tețsamaḥem ara i watmaten-nwen seg ul.
35Taip ir mano dangiškasis Tėvas pasielgs su jumis, jeigu kiekvienas iš širdies neatleisite savo broliui jo nusižengimų”.