1Mi gekfa lewṣayat-agi, Sidna Ɛisa iṛuḥ si tmurt n Jlili ɣer tmurt n Yahuda ɣer leǧwahi n wasif n Urdun.
1Baigęs tai kalbėti, Jėzus pasitraukė iš Galilėjos ir atėjo į Judėjos sritį, anapus Jordano.
2Aṭas n lɣaci i t-iḍefṛen ɣer dinna, dɣa yesseḥla wid akk ihelken.
2Paskui Jį sekė didelės minios žmonių, ir Jis ten juos išgydė.
3Kra ifariziyen qeṛṛben-d ɣuṛ-es iwakken a t-jeṛben, nnan-as : Eɛni ccariɛa-nneɣ tsumeḥ-as i wergaz ad yebru i tmeṭṭut-is ɣef yal sebba yellan ?
3Fariziejai taip pat atėjo pas Jį ir, mėgindami Jį, klausė: “Ar galima vyrui dėl kokios nors priežasties atleisti savo žmoną?”
4Yerra-yasen : Ur teɣṛim ara ayen i d-teqqaṛ ccariɛa : di tazwara Sidi Ṛebbi ixleq-ed argaz ț-țmeṭṭut,
4Jis atsakė: “Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių ‘sukūrė juos, vyrą ir moterį’,
5yenna-d : AArgaz ad yeǧǧ baba-s d yemma-s, iiwakken ad iɛic nețța ț-țmeṭṭut-is, ddɣa di sin yid-sen, ad uɣalen d yiwen.
5ir pasakė: ‘Todėl žmogus paliks tėvą ir motiną ir susijungs su savo žmona, ir du taps vienu kūnu’.
6S wakka ur llin ara d sin, meɛna uɣalen d yiwen. Ur as-ilaq ara ihi i wemdan ad ifṛeq ayen yesdukkel Sidi Ṛebbi !
6Taigi jie jau nebėra du, o vienas kūnas. Todėl ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria”.
7Nnan-as : Acuɣeṛ ihi Sidna Musa yeǧǧa yaɣ-d lqanun belli m'ara yebru wergaz i tmeṭṭut-is, a s-yefk lkaɣeḍ n berru ?
7Tada jie paklausė Jo: “O kodėl Mozė įsakė duoti skyrybų raštą, atleidžiant žmoną?”
8Sidna Ɛisa yerra-yasen : Ɣef ddemma n wulawen-nwen yeqquṛen i wen-iserreḥ nnbi Musa aț-țebrum i tilawin-nwen. Meɛna di tazwara mačči akka i gella lḥal.
8Jis atsakė: “Mozė leido jums atleisti savo žmonas dėl jūsų širdies kietumo, bet pradžioje taip nebuvo.
9Ma d nekk a wen-d-iniɣ : kra n win ara yebrun i tmeṭṭut-is yili ur tezni ara, iwakken ad yaɣ tayeḍ, d nețța i geznan !
9Ir Aš jums sakau: kas atleidžia savo žmoną,jei ne dėl ištvirkavimo,ir veda kitą, svetimauja. Ir kas atleistąją veda, svetimauja”.
10Inelmaden nnan-as : Ma yella akka i d lḥala n wergaz ɣer tmeṭṭut, ulac lfayda di zzwaǧ !
10Jo mokiniai pasakė Jam: “Jei tokie vyro ir žmonos reikalai, tai geriau nevesti”.
11Sidna Ɛisa yerra-yasen : Mačči d imdanen meṛṛa i gzemren ad qeblen aselmed agi lameɛna anagar wid iwumi i d-ifka Sidi Ṛebbi lefhama i gzemren ad qeblen annect-agi.
11Jis jiems atsakė: “Ne visi gali išmanyti tuos žodžius, o tik tie, kuriems duota.
12Aṭas n sebbat i gqeḍɛen zzwaǧ i wemdan. Llan wid i d-ilulen si tɛebbuṭ n yemma-tsen ur sɛin ara ddunit, wiyaḍ d imdanen i sen-ț-ikksen. LLlan daɣen wid iḥeṛmen iman-nsen ɣef zwaǧ, ɣef ddemma n tgelda n igenwan. Win i gzemren ad ifhem aselmed agi a t-yefhem !
12Nes yra eunuchų, kurie gimė tokie iš motinos įsčių. Yra eunuchų, kuriuos tokius padarė žmonės. Ir yra eunuchų, kurie patys save tokius padarė dėl dangaus karalystės. Kas pajėgia išmanyti, teišmano”.
13Kra yemdanen țawin-d i Sidna Ɛisa arrac imecṭuḥen iwakken ad issers afus-is fell-asen a ten-ibarek, meɛna inelmaden-is țțaran-ten.
13Tuomet atvedė pas Jį vaikučių, kad Jis uždėtų rankas ant jų ir pasimelstų, o mokiniai draudė jiems.
14Sidna Ɛisa yenna-yasen : Anfet-asen i warrac a d-asen ɣuṛ-i, ur sen-qeṭṭɛet ara abrid, axaṭer tagelda n igenwan thegga i nutni akk-d wid yellan am nutni !
14Bet Jėzus tarė: “Leiskite mažutėlius ir nedrauskite jiems ateiti pas mane, nes tokių yra dangaus karalystė”.
15Yessers afus-is fell-asen, iburek iten, dɣa iṛuḥ syenna.
15Ir, uždėjęs ant jų rankas, Jis iš ten išėjo.
16Imiren yiwen wergaz iqeṛṛeb-ed ɣer Sidna Ɛisa, yenna-yas : A Sidi, d acu i yi-ilaqen a t xedmeɣ n wayen yelhan iwakken ad sɛuɣ tudert n dayem ?
16Ir štai vienas, prie Jo priėjęs, klausė: “Gerasis Mokytojau, ką gero turiu daryti, kad turėčiau amžinąjį gyvenimą?”
17Sidna Ɛisa yerra-yas : Acuɣeṛ i yi-testeqsayeḍ ɣef wayen yelhan ? AAnagar yiwen i gelhan ! Ma tebɣiḍ aț-țesɛuḍ tudert-agi, xdem lumuṛat yellan di ccariɛa. YYerra-yas-ed weqcic-nni : Anwi i d lumuṛat ara tebɛeɣ ?
17Jis jam atsakė: “Kodėl vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas. O jei nori įeiti į gyvenimą, laikykis įsakymų”.
18Sidna Ɛisa yerra-yas : Ur tneqqeḍ ara tamgeṛṭ, ur tzennuḍ ara, ur tețțcehhideḍ ara s ẓẓur, ur tețțakkṛreḍ ara,
18Tas paklausė Jo: “Kokių?” Jėzus atsakė: “Nežudyk, nesvetimauk, nevok, melagingai neliudyk;
19qadeṛ baba-k d yemma-k, tḥemmleḍ lɣiṛ-ik am yiman-ik !
19gerbk savo tėvą ir motiną; mylėk savo artimą kaip save patį”.
20Aqcic-nni yerra-yas-ed : Ayagi akk xedmeɣ-t, d acu i yi-ixuṣṣen ?
20Jaunuolis Jam tarė: “Viso to laikausi nuo savo jaunystės. Ko dar man trūksta?”
21Sidna Ɛisa yenna-yas : Ma tebɣiḍ ihi aț-țkemleḍ deg webrid n Sidi Ṛebbi , ṛuḥ, zzenz akk ayen i tesɛiḍ, tefkeḍ idrimen-nni i yimeɣban, s wakka aț-țesɛuḍ agerruj deg igenwan ! Imiren as-ed, aț-țedduḍ yid-i.
21Jėzus atsakė: “Jei nori būti tobulas, eik, parduok, ką turi, išdalink vargšams, ir turėsi turtą danguje. Tada ateik ir sek paskui mane”.
22Mi gesla i yimeslayen-agi, ilemẓi-nni yeḥzen aṭas dɣa iṛuḥ, axaṭer d ameṛkanti ameqqran i gella.
22Išgirdęs tuos žodžius, jaunuolis nuliūdęs pasitraukė, nes turėjo daug turto.
23Sidna Ɛisa yenna i inelmaden-is : A wen-iniɣ s tideț : iwɛeṛ aṭas i umeṛkanti ad ikcem ɣer tgelda n igenwan !
23Tada Jėzus tarė savo mokiniams: “Iš tiesų sakau jums: turtingas sunkiai įeis į dangaus karalystę.
24A wen-iniɣ daɣen : ma yella iwɛeṛ i welɣem ad iɛeddi di tiṭ n tissegnit, iwɛeṛ akteṛ i umeṛkanti ad ikcem ɣer tgelda n igenwan !
24Ir dar kartą jums sakau: lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę”.
25Mi slan i imeslayen-agi, inelmaden-is dehcen aṭas, nnan-as : Anwa i gzemren ad ițțusellek ihi ?
25Tai išgirdę, Jo mokiniai labai nustebo ir klausė: “Kas tada gali būti išgelbėtas?”
26Dɣa Sidna Ɛisa imuqel-iten, yenna : Imdanen s yiman-nsen ur zmiren ara, meɛna Sidi Ṛebbi yezmer i kullec.
26Jėzus pažvelgė į juos ir tarė: “Žmonėms tai neįmanoma, bet Dievui viskas įmanoma”.
27Buṭrus inṭeq, yenna-yas : Aql-aɣ nukkni neǧǧa kullec iwakken a k-netbeɛ, d acu ara yedṛun yid-nneɣ ?
27Tada Petras Jį paklausė: “Štai mes viską palikome ir sekame paskui Tave. Kas mums bus už tai?”
28Sidna Ɛisa yerra-yasen : A wen-iniɣ s tideț, asm'ara d-ḥyun lmegtin ɣer ddunit tajḍiṭ, asm'ara yeqqim Mmi-s n bunadem ɣef wukersi n lḥekma di lɛaḍima-s, ula d kunwi yeddan yid-i, aț-țeqqimem di tnac yid-wen ɣef yikersiyen n lḥekma iwakken aț-țḥasbem tnac n leɛṛac n wat Isṛail.
28Jėzus jiems atsakė: “Iš tiesų sakau jums: atgimime, kai Žmogaus Sūnus sėdės savo šlovės soste, jūs, mano sekėjai, irgi sėdėsite dvylikoje sostų, teisdami dvylika Izraelio giminių.
29Yerna, kra win ara yeǧǧen ɣef ddemma n yisem-iw axxam-is neɣ atmaten-is, yessetma-s neɣ baba-s, yemma-s, arraw-is neɣ tiferkiwin-is, ad as-d-yețțunefk akteṛ n wayen yeǧǧa, yerna a t-id-tṣaḥ tudert n dayem.
29Ir kiekvienas, kas paliko namus ar brolius, ar seseris, ar tėvą, ar motiną, ar žmoną, ar vaikus, ar laukus dėl mano vardo, gaus šimteriopai ir paveldės amžinąjį gyvenimą.
30Aṭas seg wid yellan d imezwura ad uɣalen d ineggura, aṭas daɣen seg wid yellan d ineggura ad uɣalen d imezwura.
30Tačiau daug pirmųjų bus paskutiniai, ir paskutiniaipirmi”.