2Imsefham yid-sen a ten-ixelleṣ s twizeț n lfeṭṭa i wass, dɣa iceggeɛ-iten ɣer tfeṛṛant-is.
1“Su dangaus karalyste yra panašiai, kaip su šeimininku, kuris anksti rytą išėjo samdytis darbininkų savo vynuogynui.
3Iffeɣ daɣen ɣef țesɛa n ṣṣbeḥ, iwala wiyaḍ qqimen di beṛṛa mbla lxedma.
2Susiderėjęs su darbininkais po denarą dienai, jis nusiuntė juos į savo vynuogyną.
4yenna-yasen : Ṛuḥet ula d kunwi aț-țxedmem di tfeṛṛant-iw, a wen-fkeɣ ayen tuklalem.
3Išėjęs apie trečią valandą, jis pamatė kitus, stovinčius aikštėje be darbo.
5Dɣa ṛuḥen. Bab n tfeṛṛant-nni yexdem akken daɣen ɣef tnac n wass akk-d ț-țlata n tmeddit.
4Jis tarė jiems: ‘Eikite ir jūs į mano vynuogyną, ir, kas bus teisinga, aš jums užmokėsiu!’ Jie nuėjo.
6Iffeɣ daɣen ɣef lxemsa n tmeddit, yufa wiyaḍ qqimen di beṛṛa yenna-yasen : Acuɣeṛ i tețɣimim ass kamel mbla lxedma ?
5Ir vėl išėjęs apie šeštą ir devintą valandą, jis taip pat padarė.
7Nnan-as-ed : Ulac win i ɣ-d-ifkan lxedma ! YYenna-yasen : Ṛuḥet ula d kunwi aț-țxedmem di tfeṛṛant-iw !
6Išėjęs apie vienuoliktą, jis rado dar kitus stovinčius be darbo ir sako jiems: ‘Ko čia stovite visą dieną be darbo?’
8Mi i d-tewweḍ tmeddit, bab n tfeṛṛant yenna i lewkil-is : Ssiwel i ixeddamen txellseḍ-ten yiwen yiwen. Zwir seg ineggura tessegriḍ imezwura.
7Jie atsakė: ‘Kad niekas mūsų nepasamdė’. Jis tarė jiems: ‘Eikite ir jūs į vynuogyną, ir, kas bus teisinga, jūs gausite’.
9Usan-d wid yebdan lxedma ɣef lxemsa n tmeddit, ixelleṣ-iten s ssuma n yiwen wass,
8Atėjus vakarui, vynuogyno šeimininkas liepė ūkvedžiui: ‘Pašauk darbininkus ir išmokėk jiems atlyginimą, pradėdamas nuo paskutiniųjų ir baigdamas pirmaisiais!’
10mi i d-tewweḍ nnuba n wid ibdan lxedma ɣef țesɛa n ṣṣbeḥ, ɣilen ad țwaxelṣen akteṛ n wiyaḍ, meɛna ula d nutni țwaxellṣen s ssuma n yiwen wass.
9Atėję pasamdytieji apie vienuoliktą valandą kiekvienas gavo po denarą.
11Mi ṭṭfen lexlaṣ-nsen, iɣaḍ-iten lḥal, nnan i bab n tfeṛṛant-nni :
10Prisiartinę pirmieji manė daugiau gausią, bet irgi gavo po denarą.
12Ixeddamen-agi ineggura xedmen yiwet n ssaɛa kan, txellṣeḍ ten am nukkni yenɛețțaben ass kamel i wezɣal ?
11Paėmę jie murmėjo prieš šeimininką,
13Meɛna yerra-yas i yiwen seg sen : Ay amdakkel, acuɣeṛ i k-iɣaḍ lḥal ? Eɛni ur nemsefham ara ɣef lexlaṣ-nwen ad yili tawizeț n lfeṭṭa d ssuma n yiwen wass ?
12sakydami: ‘Šitie paskutinieji tedirbo vieną valandą, o tu sulyginai juos su mumis, nešusiais dienos ir kaitros naštą’.
14Awi lḥeqq-ik tṛuḥeḍ. I ma yella bɣiɣ ad fkeɣ i uneggaru annect i k-fkiɣ i kečč ?
13Bet jis vienam iš jų atsakė: ‘Bičiuli, aš tavęs neskriaudžiu! Argi ne už denarą susiderėjai su manimi?
15Eɛni ur zmireɣ ara ad xedmeɣ akken bɣiɣ s idrimen-iw ? Neɣ iɣaḍ-ik lḥal imi ur lliɣ ara d amecḥaḥ ?
14Imk, kas tavo, ir eik sau. Aš noriu ir šitam paskutiniam duoti tiek, kiek tau.
16S wakka aṭas ineggura ara yuɣalen d imezwura, aṭas n imezwura ara yuɣalen d ineggura.
15Argi aš neturiu teisės daryti ką noriu su tuo, kas mano? Ar todėl tavo akis pikta, kad aš geras?’
17Mi țeddun ad alin ɣer temdint n Lquds, Sidna Ɛisa iṭṭef tnac-nni inelmaden-is weḥḥed-sen, yenna yasen :
16Taip paskutinieji bus pirmi, o pirmiejipaskutiniai; nes daug yra pašauktų, bet maža išrinktų”.
18Ḥesset-ed : atan a nali ɣer temdint n Lquds, anda ara ițțusellem Mmi-s n bunadem ger ifassen n lmuqedmin imeqqranen akk-d lɛulama n ccariɛa. Ad ḥekmen fell-as s lmut,
17Išvykdamas į Jeruzalę, Jėzus pasiėmė skyrium dvylika mokinių ir kelyje kalbėjo jiems:
19yerna a t-sellmen ger ifassen nn ikafriwen iwakken ad stehzin fell-as, a t-jelkḍen ( a t-cellṭen ), a t-semmṛen ɣef wumidag, ass wis tlata a d-iḥyu si ger lmegtin.
18“Štai einame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus išduotas aukštiesiems kunigams bei Rašto žinovams. Jie nuteis Jį mirti,
20Imiren yemma-s n Yeɛqub d Yuḥenna, arraw n Zabadi, tqeṛṛeb-ed ɣer Sidna Ɛisa nețțat d warraw-is, tseǧǧed ɣer iḍaṛṛen-is.
19atiduos pagonims tyčiotis, nuplakti ir nukryžiuoti, ir trečią dieną Jis prisikels”.
21Sidna Ɛisa yenna-yas : D acu i tebɣiḍ ? Tenna-yas : Di leɛnaya-k a Sidi, efk-asen imukan i sin-agi n warraw-iw di tgelda-inek, iwakken ad qqimen wa ɣer uyeffus-ik, wa ɣer uzelmaḍ-ik.
20Tada prie Jėzaus priėjo Zebediejaus sūnų motina kartu su savo sūnumis ir, pagarbinusi Jį, ėmė kažko prašyti.
22Sidna Ɛisa yerra-yasen : Ur teẓrim ara ayen akka i d tessutrem ! Eɛni tzemrem aț-țeswem si tbuqalt-agi n lemṛaṛ ara sweɣ ? NNnan-as : Ih a Sidi, nezmer !
21Jis paklausė jos: “Ko nori?” Toji atsakė: “Leisk, kad šitie abu mano sūnūs Tavo karalystėje sėdėtų vienas Tavo dešinėje, o kitas kairėje”.
23Yerra-yasen : Ț-țideț, aț-țeswem si tbuqalt-agi, meɛna ɣef wayen yeɛnan imukan ɣer tama-w tayeffust neɣ tazelmaṭ, mačči d nekk ara ten-ifken, ad țțunefken i wid iwumi i ten-ihegga Baba Ṛebbi.
22Jėzus atsakė: “Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią Aš gersiu, ir būti krikštijami krikštu, kuriuo Aš krikštijamas?” Jie atsakė: “Galime”.
24Ɛecṛa n inelmaden-nni mi slan ayagi, ikcem-iten zzɛaf ɣef ddemma n sin-nni watmaten.
23Tuomet Jis tarė: “Mano taurę, tiesa, gersite, ir krikštu, kuriuo Aš krikštijamas, būsite pakrikštyti, bet vietą mano dešinėje ar kairėje ne Aš duodu; tai bus tiems, kuriems mano Tėvo paruošta”.
25Sidna Ɛisa yessawel-asen, yenna-yasen : Walit igelliden n yegduden nniḍen akk-d imeqqranen-nsen amek ḥeṛsen yerna ḥeqṛen lɣaci-nsen !
24Tai išgirdę, kiti dešimt mokinių supyko ant dviejų brolių.
26Ur ilaq ara ad yili wannect-agi gar-awen. Ma yella yiwen seg-wen yebɣa ad yuɣal d ameqqran, ilaq ad yili d aqeddac-nwen.
25O Jėzus, pasikvietęs juos pas save, tarė: “Jūs žinote, kad pagonių valdovai jiems viešpatauja ir didieji juos valdo.
27Akken daɣen, win yebɣan ad yili d amezwaru, ilaq ad yuɣal d akli-nwen.
26Bet tarp jūsų taip neturi būti. Kas iš jūsų nori būti didžiausias, tebūnie jūsų tarnas,
28Daymi Mmi-s n bunadem ur d-yusi ara iwakken ad qedcen fell-as, meɛna yusa-d iwakken ad yili d aqeddac, yerna ad isebbel tudert-is iwakken ad isellek aṭas n yemdanen.
27ir kas nori būti pirmas tarp jūsų, tebūnie jūsų vergas.
29Mi d-ffɣen si temdint n Yiriku, aṭas n lɣaci i d-iḍefṛen Sidna Ɛisa.
28Ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį”.
30Llan sin iderɣalen qqimen rrif n webrid, mi slan belli d Sidna Ɛisa i d-iɛeddan bdan țɛeggiḍen : A Sidi ! A mmi-s n Sidna Dawed ! Ḥunn fell-aɣ !
29Jiems išeinant iš Jericho, paskui Jį sekė didelė minia.
31Lɣaci-nni țlumun-ten, qqaṛen asen ad ssusmen, ma d nutni țkemmilen leɛyaḍ : Ḥunn fell-aɣ a Sidi, a mmi-s n Sidna Dawed !
30Ir štai pakelėje sėdėjo du neregiai. Išgirdę praeinantį Jėzų, jie ėmė šaukti: “Viešpatie, Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų!”
32Sidna Ɛisa iḥbes, issawel-asen, yenna-yasen : D acu i tebɣam a wen-t- xedmeɣ ?
31Minia draudė juos, kad tylėtų, bet anie dar garsiau šaukė: “Viešpatie, Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų!”
33Rran-as : Nebɣa a ɣ-d-yuɣal yeẓri a Sidi !
32Jėzus sustojo, pašaukė juos ir paklausė: “Ko norite, kad jums padaryčiau?”
34Ɣaḍen aṭas Sidna Ɛisa, yennul allen-nsen, imiren kan yuɣal-iten-id yeẓri, dɣa ddan yid-es.
33Neregiai Jam atsakė: “Viešpatie, kad atsivertų mūsų akys”.
34Pasigailėjęs Jėzus palietė jų akis; jie tučtuojau praregėjo ir nusekė paskui Jį.