1Mi qṛib ad kecmen ɣer temdint n Lquds, wwḍen ɣer yiɣil n uzemmur yellan tama n taddart n Bitfaji, Sidna Ɛisa iceggeɛ sin inelmaden-is,
1Kai jie prisiartino prie Jeruzalės ir atėjo į Betfagę prie Alyvų kalno, Jėzus pasiuntė du mokinius,
2yenna-yasen : Ṛuḥet ɣer taddart yellan ɣer zdat, dinna aț-țafem taɣyult akk-d mmi-s, brut-asen-d, tawim-iyi-ten-id.
2liepdamas: “Eikite į priešais esantį kaimą ir tuojau rasite pririštą asilę su asilaičiu. Atriškite ir atveskite juos man.
3Ma yella win i wen-d-yennan kra, init-as : d Ssid-nneɣ i ten-iḥwaǧen, imiren a sen-d-iserreḥ.
3O jeigu kas imtų dėl to teirautis, atsakykite: ‘Jų reikia Viešpačiui’, ir iš karto juos paleis”.
4Ayagi yedṛa-d am akken i t-id yenna nnbi Zakarya di tira iqedsen :
4Tai įvyko, kad išsipildytų, kas per pranašą buvo pasakyta:
5Init i wat wedrar n Siyun : AA taya ugellid-nwen iteddu-d ɣuṛ-wen s wannuz, irkeb-ed ɣef weɣyul amecṭuḥ mmi-s n teɣyult.
5“Sakykite Siono dukrai: štai atkeliauja tavo karalius, romus, ir joja ant asilės, lydimas asilaičio, darbinio gyvulio jauniklio”.
6Inelmaden-nni ṛuḥen, xedmen ayen i sen-d-yenna Sidna Ɛisa.
6Mokiniai nuėjo ir padarė, kaip Jėzus jiems įsakė.
7Wwin-d taɣyult-nni d mmi-s, sburren-asen llebsa-nsen, dɣa srekben Sidna Ɛisa.
7Jie atvedė asilę su asilaičiu, apdengė juos savo apsiaustais, ir Jis užsėdo ant viršaus.
8Aṭas n lɣaci ssan iceṭṭiḍen-nsen deg ubrid, wiyaḍ țṛuẓun-d tiseḍwa si ttjuṛ, țessun-tent ula d nutni deg ubrid.
8Didžiulė minia tiesė drabužius ant kelio. Kiti kirto ir klojo ant kelio medžių šakas.
9Lɣaci yezwaren zdat Sidna Ɛisa d wid i t-id-iḍefṛen, țɛeggiḍen s lfeṛḥ qqaṛen : Ḥusana i mmi-s n Sidna Dawed ! Ițțubarek win i d-yusan s yisem n Sidi Ṛebbi ! Ḥusana deg imukan eɛlayen.
9Iš priekio ir iš paskos einančios minios šaukė: “Osana Dovydo Sūnui! Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!”
10Mi gekcem Sidna Ɛisa ɣer temdint n Lquds, imezdaɣ meṛṛa nhewwalen, qqaṛen : Anwa-t wagi ?
10Jam įėjus į Jeruzalę, sujudo visas miestas ir klausinėjo: “Kas yra šitas?”
11Lɣaci-nni țțaran-asen : D Sidna Ɛisa, nnbi-nni n taddart n Naṣaret i d-yusan si tmurt n Jlili !
11O minios kalbėjo: “Tai pranašas Jėzus iš Galilėjos Nazareto”.
12Sidna Ɛisa yekcem ɣer lǧameɛ iqedsen, iqecceɛ meṛṛa wid yețțaɣen znuzun dinna deg ufrag n lǧameɛ. Iqleb-asen ṭṭwabel i wid yețbeddilen idrimen akk-d wid yeznuzun itbiren.
12Įėjęs į Dievo šventyklą, Jėzus išvarė visus parduodančius ir perkančius šventykloje, išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolus
13dɣa yenna-yasen : Yura : Axxam-iw ad ițțusemmi d axxam n tẓallit, ma d kunwi terram-t d lɣaṛ n imakaren.
13ir tarė jiems: “Parašyta: ‘Mano namai vadinsis maldos namai’, o jūs pavertėte juos ‘plėšikų lindyne!’ ”
14Di lǧameɛ-nni, qeṛṛben-d ɣuṛ-es iderɣalen d iquḍaren, dɣa yesseḥla ten.
14Šventykloje prie Jo susirinko aklų ir luošų, ir Jis išgydė juos.
15Lmuqedmin imeqqranen d lɛulama n ccariɛa rfan mi walan leɛǧayeb i gxeddem akk-d warrac ițɛeggiḍen di lǧameɛ : Ḥusana i mmi-s n Sidna Dawed !
15O aukštieji kunigai ir Rašto žinovai, pamatę stebuklus, kuriuos Jis padarė, ir vaikus, šaukiančius šventykloje: “Osana Dovydo Sūnui!”, įpyko
16Imiren nnan i Sidna Ɛisa : Tesliḍ d acu i d-qqaṛen ? SSidna Ɛisa yerra-yasen : Sliɣ ih ! Eɛni ur teɣṛim ara imeslayen-agi yuran di tira iqedsen : Tessufɣeḍ-ed leḥmadi seg imawen n warrac akk-d wid n llufanat iteṭṭḍen .
16ir sakė Jam: “Ar girdi, ką jie sako?” Jėzus atsiliepė: “Girdžiu. Argi niekada neskaitėte: ‘Iš vaikų ir žindomų kūdikių lūpų Tu paruošei sau tobulą gyrių’?”
17Imiren yeǧǧa-ten dinna, yeffeɣ si temdint, iṛuḥ ɣer taddart n Bitanya, dinna i gensa.
17Ir, palikęs juos, Jis išėjo iš miesto į Betaniją ir ten apsinakvojo.
18Azekka-nni taṣebḥit mi d-yuɣal ɣer temdint, Sidna Ɛisa yelluẓ ;
18Rytą, grįždamas į miestą, Jis išalko.
19iwala yiwet n tneqleț rrif n webrid, iqeṛṛeb ɣuṛ-es, ur yufi deg-s acemma anagar afriwen ; dɣa yenna-yas : Seg wass-a, ur tețțuɣaleḍ ara a d-tefkeḍ lfakya ! IImiren kan, taneqleț-nni teqquṛ.
19Pamatęs pakelėje figmedį, priėjo prie jo, bet nieko nerado, vien tik lapus. Ir tarė jam: “Tegul per amžius ant tavęs neaugs vaisiai!” Ir figmedis kaipmat nudžiūvo.
20Inelmaden-is mi walan ayagi tɛeǧben, nnan : Amek akka teqquṛ tneqleț-agi deg yiwet n teswiɛt ?
20Tai pamatę, mokiniai nustebo ir sakė: “Kaip tas figmedis taip greit nudžiūvo?!”
21Sidna Ɛisa yerra-yasen : A wen-iniɣ tideț, ma yella tesɛam liman ur tețcukkum ara, aț-țizmirem aț-țxedmem akteṛ n wayen xedmeɣ i tneqleț-agi ! AAț-ținim i wedrar-agi qleɛ iman-ik syagi tḍeggṛeḍ iman-ik ɣer lebḥeṛ, ayagi a d-yedṛu !
21Jėzus atsakė: “Iš tiesų sakau jums: jeigu turėsite tikėjimą ir neabejosite, jūs ne tik padarysite taip su figmedžiu, bet ir jei pasakysite šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą!’, taip įvyks.
22Ayen akk ara tessutrem s liman di tẓallit, a wen-d-ițunefk !
22Ir visa, ko tik prašysite maldoje tikėdami,gausite”.
23Sidna Ɛisa yekcem ɣer lǧameɛ ibda yesselmad. Lmuqedmin akk-d imeqqranen n wegdud qeṛṛben ɣuṛ-es nnan-as : Ansi i k-d-tekka tezmert s wayes i txeddmeḍ ayagi ? Anwa i k-d-yefkan tazmert-agi ?
23Kai Jėzus atėjo į šventyklą ir pradėjo mokyti, priėjo prie Jo aukštųjų kunigų ir tautos vyresniųjų, kurie klausė: “Kokią teisę turi taip daryti? Ir kas Tau davė šitą valdžią?”
24Sidna Ɛisa yerra-yasen : A wen-fkeɣ asteqsi ula d nekk, yiwen kan ; ma tǧawbem-iyi-d, ula d nekk a wen-iniɣ ansi i yi-d-tekka tezmert-agi.
24Jėzus atsakė: “Aš irgi paklausiu jus vieno dalyko. Jei man atsakysite, ir Aš pasakysiu, kokia valdžia tai darau.
25Aɣḍas n Yeḥya, s ɣuṛ Ṛebbi i d-ikka neɣ s ɣuṛ yemdanen ? DDɣa bdan qqaṛen wway gar-asen : Ma nenna-yas seg igenwan, a ɣ-d-yini acuɣeṛ ihi ur tuminem ara yis,
25Iš kur buvo Jono krikštas? Iš dangaus ar iš žmonių?” Jie samprotavo tarpusavy: “Jei pasakysimeiš dangaus, Jis mums sakys: ‘Tai kodėl juo netikėjote?’
26ma nenna-yas daɣen seg imdanen, nuggad lɣaci-agi, axaṭer ḥesben akk Yeḥya d nnbi.
26O pasakytiiš žmonių, baisu prieš minią, nes visi laiko Joną pranašu”.
27Dɣa nnan-as i Sidna Ɛisa : Ur neẓri ara ! YYerra-yasen : Ihi ula d nekk ur wen-d-qqaṛeɣ ara ansi i yi-d-tekka tezmert s wayes i xeddmeɣ ayagi !
27Todėl jie atsakė Jėzui: “Mes nežinome”. Tada Jis tarė: “Tai ir Aš jums nesakysiu, kokia valdžia tai darau”.
28D acu twalam ? Yiwen wergaz yesɛa sin warraw-is, yenṭeq ɣer umezwaru, yenna-yas : A mmi, ṛuḥ aț-țxedmeḍ ass-agi di tfeṛṛant-iw.
28“Kaip jūs manote? Vienas žmogus turėjo du sūnus. Kartą, priėjęs prie pirmojo, tarė: ‘Sūnau, eik ir padirbėk šiandien mano vynuogyne’.
29Yerra-yas : Ur țṛuḥuɣ ara ! MMeɛna yuɣal yendem, iṛuḥ ad ixdem di tfeṛṛant.
29Šis atsakė: ‘Nenoriu’, bet vėliau apsigalvojo ir nuėjo.
30Yenna-yas daɣen i mmi-s wi sin ad iṛuḥ ad ixdem, yerra-yas-d : Ih a baba ad ṛuḥeɣ ! MMeɛna ur iṛuḥ ara.
30Paskui tėvas kreipėsi į antrąjį sūnų tais pačiais žodžais. Šis jam atsakė: ‘Einu, viešpatie’, bet nenuėjo.
31Anwa deg sen i gxedmen lebɣi n baba-s ? RRran-as-ed : D amezwaru a Sidi ! SSidna Ɛisa yenna-yasen : A wen-d-iniɣ tideț, imekkasen imakaren akk-d yir tilawin a kkun zwiren ɣer tgelda n igenwan !
31Kuris iš jų įvykdė tėvo valią?” Jie atsakė: “Pirmasis”. Tada Jėzus jiems tarė: “Iš tiesų sakau jums: muitininkai ir paleistuvės pirma jūsų eina į Dievo karalystę.
32Axaṭer Yeḥya yusa-d ɣuṛ-wen yesken-awen-d abrid n tideț, meɛna ur t-tuminem ara ; ma d imekkasen d yir tilawin umnen yis. Yerna ɣas akken twalam ayagi, ur d-tuɣalem ara ɣer webrid teggumam aț-țamnem yis.
32Nes Jonas atėjo pas jus teisumo keliu, bet jūs netikėjote juo. O muitininkai ir paleistuvės juo tikėjo. Bet jūs, tai matydami, nė vėliau neatgailavote ir netikėjote juo”.
33A wen-d-rnuɣ daɣen lemtel nniḍen : yella yiwen umɛellem, yeẓẓa tafeṛṛant, izzi-yas-ed s zzeṛb, yeɣza amkan i tɛeṣṣart n tẓurin, yebna taɛrict i tɛessast, issekra tafeṛṛant-is i ixemmasen, imiren iṛuḥ ɣer lɣeṛba.
33“Pasiklausykite kito palyginimo. Buvo vienas šeimininkas, kuris pasodino vynuogyną, aptvėrė jį tvora, įrengė spaustuvą, pastatė bokštą, išnuomojo vynininkams ir iškeliavo į tolimą šalį.
34Mi d-yewweḍ lweqt n tẓurin, iceggeɛ iqeddacen-is ɣer ixemmasen nni iwakken a s-d-fken amur-is n lɣella.
34Atėjus vaisių metui, jis nusiuntė savo tarnus pas vynininkus atsiimti savo vaisių.
35Meɛna ixemmasen-nni ṭṭfen iqeddacen-nni, wa wten-t, wa nɣan-t, wayeḍ ṛejmen-t.
35Bet vynininkai, nutvėrę jo tarnus, vieną primušė, kitą nužudė, o trečią užmėtė akmenimis.
36Iceggeɛ-asen daɣen tarbaɛt nniḍen n iqeddacen yugaren tamezwarut. Meɛna tedṛa yid-sen am imezwura-nni.
36Jis vėl nusiuntė tarnų, daugiau negu pirma. Bet vynininkai ir su šitais pasielgė kaip su anais.
37Taggara, iceggeɛ-asen mmi-s, yenna : Ahat imi d mmi a t-qadṛen !
37Galiausiai jis išsiuntė pas juos savo sūnų, sakydamas: ‘Jie gerbs mano sūnų’.
38Lameɛna mi walan mmi-s, ixemmasen-nni nnan wway gar-asen : Ataya win ara iweṛten, kkret a t-nenneɣ iwakken a nawi lweṛt-is.
38Tačiau vynininkai, išvydę sūnų, ėmė kalbėtis: ‘Tai paveldėtojas! Eime, užmuškime jį ir pagrobkime palikimą’.
39Sṭfen-t, ḍeggṛen-t ɣer beṛṛa n tfeṛṛant, dɣa nɣan-t.
39Nutvėrę jie išmetė jį iš vynuogyno ir užmušė.
40Sidna Ɛisa yenna i lɣaci : Ihi tura, m'ara d-yas bab n tfeṛṛant-nni, d acu ara sen-yexdem i ixemmasen-agi ?
40Tad ką gi atvykęs vynuogyno šeimininkas padarys su tais vynininkais?”
41Rran-as-ed : Ad ineɣ ixemmasen imcumen, ma ț-țafeṛṛant a ț-issekru i ixemmasen nniḍen ara s-d-ifken amur-is di lweqt n lɣella.
41Jie atsakė Jam: “Jis žiauriai nužudys piktadarius ir išnuomos vynuogyną kitiems vynininkams, kurie, atėjus metui, atiduos vaisių”.
42Sidna Ɛisa yenna-yasen : Leɛmeṛ teɣṛim imeslayen-agi i d-nnant tira iqedsen : Adɣaɣ-nni i ḍeggṛen wid ibennun, d nețța i guɣalen d azṛu alemmas , WWin yeṭṭfen lebni. AA yagi yekka-d s ɣuṛ Ṛebbi, d ayen i ɣ-istɛeǧben .
42Jėzus jiems tarė: “Ar niekada neskaitėte Raštuose: ‘Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu. Tai Viešpaties padaryta ir nuostabu mūsų akyse’.
43Daymi i wen-qqaṛeɣ : Tagelda n igenwan a wen tețwakkes, aț-țețțunefk i leǧnas nniḍen ara d-ifken lɣella.
43Todėl sakau jums: Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir duota tautai, kuri neš jos vaisių.
44Win ara yeɣlin ɣef wusalas-agi ad yerreẓ, daɣen win i ɣef ara d-yeɣli usalas-agi ad yețwamḥeq.
44Kas kris ant to akmens, tas suduš, o ant ko tas akmuo užgrius, tą sutriuškins”.
45Mi slan i imeslayen-agi, ifariziyen d lmuqedmin imeqqranen fehmen belli fell-asen i d-iheddeṛ Sidna Ɛisa.
45Išgirdę Jo palyginimus, aukštieji kunigai ir fariziejai suprato, kad Jis kalbėjo apie juos.
46Meɛna ɣas akken bɣan a t-ṭṭfen, ur zmiren ara axaṭer uggaden lɣaci-nni i t-iḥesben d nnbi.
46Jie stengėsi Jį suimti, tačiau bijojo minios, nes ji laikė Jį pranašu.