1Sidna Ɛisa imeslay-asen-d daɣen s lemtel, yenna-yasen : --
1Jėzus vėl kalbėjo palyginimais:
2Tagelda n igenwan tcuba ɣer yiwen ugellid i gxedmen tameɣṛa i mmi-s.
2“Su dangaus karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris kėlė savo sūnui vestuves.
3Iceggeɛ iqeddacen-is ad ssiwlen i wid yețwaɛeṛden, meɛna ugin a d-asen.
3Jis išsiuntė tarnus šaukti pakviestųjų į vestuvių pokylį, bet tie nenorėjo ateiti.
4Yerna iceggeɛ-asen iqeddacen nniḍen a sen-inin : Heggaɣ imensi, zliɣ izgaren-iw d wakraren-iw, kullec ihegga, aset-ed ɣer tmeɣṛa !
4Tada jis vėl siuntė kitus tarnus, liepdamas: ‘Sakykite pakviestiesiems: Štai surengiau pokylį, mano jaučiai ir nupenėti veršiai papjauti, ir viskas paruošta. Ateikite į vestuves!’
5Meɛna widak-nni ițwaɛeṛḍen ur s-fkin ara azal, yal yiwen yelha d ccɣel-is, wa iṛuḥ ɣer yiger-is, wa ɣer ssuq-is.
5Tačiau kviečiamieji jo nepaisė ir nuėjo kas sau: vienas į ūkį, kitas prekiauti,
6Wiyaḍ ṭṭfen iqeddacen-nni, regmen-ten, nɣan-ten.
6o kiti tarnus nutvėrę išniekino ir užmušė.
7Agellid-nni ikcem-it zzɛaf d ameqqran, dɣa iceggeɛ lɛeskeṛ-is nɣan iqettalen-nni, sseṛɣen tamdint-nsen.
7Tai išgirdęs, karalius užsirūstino ir, išsiuntęs kariuomenes, sunaikino tuos žmogžudžius ir padegė jų miestą.
8Imiren yenna i iqeddacen-is : Imensi n tmeɣṛa ihegga, meɛna widak-nni ițwaɛeṛḍen ur t-uklalen ara ;
8Tuomet jis tarė savo tarnams: ‘Vestuvės surengtos, bet pakviestieji nebuvo verti.
9ṛuḥet ɣer izenqan, tɛeṛḍem-d ɣer tmeɣṛa wid akk ara tafem deg iberdan.
9Todėl eikite į kryžkeles ir, ką tik rasite, kvieskite į vestuves’.
10Iqeddacen-nni ṛuḥen ɣer izenqan jemɛen-d wid akk ufan, ama d amcum ama d win yelhan, s wakka axxam n tmeɣṛa yeččuṛ-ed d lɣaci.
10Tarnai išėjo į kelius ir surinko visus, ką tik sutiko, blogus ir gerus. Ir vestuvės buvo pilnos svečių.
11Mi d-ikcem ugellid ad iwali inebgawen, iwala yiwen wergaz ur yelsi ara llebsa n tmeɣṛa.
11Karalius atėjo pasižiūrėti svečių ir pamatė žmogų, neapsirengusį vestuviniu drabužiu.
12yenna-yas : Ay amdakkel, amek i d-tkecmeḍ ɣer dagi mbla llebsa n tmeɣṛa yețwaheggan i yinebgawen ? AArgaz-nni yessusem, ur yufi d acu ara s-yini.
12Jis tarė jam: ‘Bičiuli, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?’ Tasai tylėjo.
13Agellid-nni yefka lameṛ i iqeddacen-is yenna-yasen : Cuddet-as ifassen d iḍaṛṛen, tḍeggṛem-t ɣer ṭṭlam n beṛṛa, anda llan imeṭṭawen d nndama tameqqrant.
13Tada karalius paliepė tarnams: ‘Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’.
14Axaṭer aṭas i gețwaɛerḍen, meɛna drus ara yețwaqeblen.
14Nes daug pašauktų, bet maža išrinktų”.
15Imiren ṛuḥen ifariziyen ad mcawaṛen amek ara d-sseɣlin Sidna Ɛisa deg wawal.
15Tuomet fariziejai pasitraukė ir tarėsi, kaip Jį sugauti kalboje.
16Ceggɛen-as kra seg inelmaden-nsen akk-d kra si terbaɛt n Hiṛudus, nnan-as : A Sidi, neẓra-k d bab n lḥeqq i telliḍ, tesselmadeḍ iberdan n Ṛebbi s tideț, ur tuggadeḍ ula d yiwen, ur txeddmeḍ ara lxilaf ger yemdanen.
16Jie nusiuntė pas Jį savo mokinių kartu su erodininkais, kurie klausė: “Mokytojau, mes žinome, kad esi tiesus, mokai Dievo kelio, kaip reikalauja tiesa, ir niekam nepataikauji, nes neatsižvelgi į asmenis.
17Ini-yaɣ-d ihi d acu twalaḍ : d leḥlal neɣ d leḥṛam a nxelleṣ tabzert ( leɣṛama ) i ugellid Qayṣar (yestɛemṛen tamurt-nneɣ) ?
17Tad pasakyk mums, kaip manai: reikia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne?”
18Meɛna Sidna Ɛisa yeẓran ayen i țxemmimen, yenna-yasen : Ay at sin wudmawen ! Acuɣeṛ tebɣam a yi-tjeṛbem ?
18Suprasdamas jų klastą, Jėzus tarė: “Kam spendžiate man pinkles, veidmainiai?
19Seknet-iyi-d aṣurdi s wacu țxelliṣen tabzert ! FFkan-as-d aṣurdi n lfeṭṭa.
19Parodykite man mokesčių pinigą!” Jie padavė Jam denarą.
20Dɣa isteqsa-ten : Udem akk-d tira yellan deg uṣuṛdi-agi, wi ten-ilan ?
20Jis paklausė: “Kieno čia atvaizdas ir įrašas?”
21Rran-as : N Qayṣer ! IImiren yenna-yasen : Erret ihi i Qayṣer ayen yellan n Qayṣer, terrem i Ṛebbi ayen yellan n Ṛebbi !
21Jie atsakė: “Ciesoriaus”. Tuomet Jėzus jiems tarė: “Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas DievoDievui”.
22Mi slan i imeslayen-agi, wehmen, dɣa ṛuḥen ǧǧan-t.
22Tai girdėdami, jie stebėjosi ir, palikę Jį, nuėjo.
23Ass-nni, isaduqiyen i gellan d imdanen ur nețțamen ara s ḥeggu n lmegtin, usan-d ɣer Sidna Ɛisa, steqsan-t, nnan-as :
23Tą pačią dieną atėjo pas Jį sadukiejų, kurie nepripažįsta mirusiųjų prisikėlimo, ir klausė:
24A Sidi, Sidna Musa yenna-d : ma yella yemmut wergaz d amengur, ilaq gma-s ad yaɣ taǧǧalt-nni iwakken a d-isɛu yid-es dderya ara iweṛten gma-s-nni yemmuten.
24“Mokytojau, Mozė yra pasakęs: ‘Jei kas mirtų bevaikis, tegul jo brolis veda jo žmoną ir pažadina savo broliui palikuonių’.
25Yuɣ lḥal llan ɣuṛ-nneɣ sebɛa watmaten, amezwaru izewǧen yemmut ur d-yeǧǧi dderya, dɣa gma-s yerra ( yuɣa ) tameṭṭut-nni.
25Štai pas mus buvo septyni broliai. Pirmasis vedęs mirė ir, neturėdamas vaikų, paliko žmoną savo broliui.
26Akkenni i tedṛa d wis sin, d wis tlata, armi d wis sebɛa.
26Taip atsitiko antrajam ir trečiajam iki septintojo.
27Mi mmuten irkulli, temmut ula ț-țameṭṭut-nni ;
27Po jų visų numirė ir ta moteris.
28ass n ḥeggu n lmegtin anwa deg-sen ara ț-yesɛun ț-țameṭṭut-is imi i ț-uɣen di sebɛa yid-sen ?
28Tad kurio iš septynių ji bus žmona prisikėlime? Juk visi yra ją turėję”.
29Sidna Ɛisa yerra-yasen : Tɣelṭem ! Axaṭer ur tefhimem tira iqedsen, ur tessinem tazmert n Ṛebbi.
29Jėzus jiems atsakė: “Jūs klystate, nepažindami nei Raštų, nei Dievo jėgos.
30Ass n ḥeggu n lmegtin, irgazen ț-țilawin ur zeggjen ara, meɛna ad uɣalen am lmalayekkat deg igenni.
30Prisikėlime nei ves, nei tekės, bet bus kaip Dievo angelai danguje.
31Ɣef wayen yeɛnan ḥeggu n lmegtin, ur teɣṛim ara acu i d-yenna Sidi Ṛebbi ? :
31O apie mirusiųjų prisikėlimą ar neskaitėte, kas jums Dievo pasakyta:
32D nekk i d Illu n Ibṛahim, n Isḥaq, n Yeɛqub. Sidi Ṛebbi mačči d Ṛebbi n lmegtin, meɛna d Ṛebbi n wid yeddren.
32‘Aš esu Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas’. Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų!”
33Mi s-slan, lɣaci qqimen țweḥḥiden deg imeslayen-is !
33Tai girdėdama, minia stebėjosi Jo mokymu.
34Mi slan ifariziyen belli Sidna Ɛisa yeɣleb isaduqiyen deg wawal, nnejmaɛen wway gar-asen.
34Fariziejai, išgirdę, kad Jėzus nutildė sadukiejus, susirinko kartu,
35Yiwen seg-sen d lɛalem n ccariɛa, isteqsa-t iwakken a t-ijeṛṛeb :
35ir vienas iš jų, Įstatymo mokytojas, mėgindamas Jį, paklausė:
36A Sidi, anwa i d lameṛ ameqqran meṛṛa di ccariɛa ?
36“Mokytojau, koks įsakymas yra didžiausias Įstatyme?”
37Sidna Ɛisa yerra-yas : -- Aț-țḥemleḍ Illu Sidi Ṛebbi-inek seg wul-ik, s teṛwiḥt-ik, s wayen yellan di tezmert-ik.
37Jėzus jam atsakė: “ ‘Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu’.
38D wagi i d lameṛ yellan d amezwaru yerna d ameqqran akk di ccariɛa.
38Tai pirmasis ir didžiausias įsakymas.
39Atan wayeḍ yesɛan azal annect umezwaru-agi : Aț-țḥemleḍ lɣiṛ-ik am yiman-ik.
39Antrasispanašus į jį: ‘Mylėk savo artimą kaip save patį’.
40D sin lumuṛat-agi i d lsas n ccariɛa akk-d lenbiya.
40Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai”.
41Mi llan ifariziyen nnejmaɛen, Sidna Ɛisa isteqsa-ten yenna :
41Kol fariziejai tebebuvo susirinkę, Jėzus juos paklausė:
42D acu ara d-tinim ɣef Lmasiḥ ? Ansi ara d-yekk, yeɛni anwi i d lejdud-is ? NNnan-as : D mmi-s n Sidna Dawed.
42“Ką jūs manote apie Kristų? Kieno Jis Sūnus?” Jie atsakė: “Dovydo”.
43Sidna Ɛisa yenna-yasen : Amek ihi i s-isemma Dawed s tezmert n Ṛṛuḥ iqedsen « Sidi » mi genna :
43Jis tarė jiems: “O kodėl gi Dovydas, Dvasios įkvėptas, vadina Jį Viešpačiu, sakydamas:
44Sidi Ṛebbi yenna i Ssid-iw : ṭṭef amkan ɣer tama-w tayeffust, alamma rriɣ iɛdawen-ik seddaw iḍaṛṛen-ik.
44‘Viešpats tarė mano Viešpačiui: sėskis mano dešinėje, kol patiesiu Tavo priešus tarsi pakojį po Tavo kojų’.
45Ma yella ihi Dawed yessawel-as « Sidi » amek ara yili ihi d mmi-s ?
45Jei tad Dovydas vadina Jį Viešpačiu, kaipgi tada Jis gali būti jo Sūnus?”
46Yiwen deg-sen ur izmir a s-d yerr awal, seg wass-nni țțaggaden a t-steqsin.
46Ir nė vienas negalėjo Jam atsakyti nė žodžio, ir niekas nedrįso nuo tos dienos Jį klausinėti.