1Daymi deg wussan-nni, tagelda n igenwan aț-țecbu ɣer ɛecṛa telmeẓyin i geddmen tiftilin-nsent iwakken ad ṛuḥent ad mmagrent isli.
1“Tada su dangaus karalyste bus panašiai kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios savo žibintus, išėjo pasitikti jaunikio.
2Xemsa seg-sent ț-țuḥṛicin, xemsa nniḍen ț-țungifin.
2Penkios iš jų buvo protingos ir penkios kvailos.
3Mi d-ddment tungifin-nni tiftilin nsent, ur d-wwint ara zzit yid-sent.
3Kvailosios pasiėmė žibintus, bet nepasiėmė aliejaus.
4Ma ț-țuḥṛicin-nni, wwint-ed yid-sent tiqbucin n zzit.
4Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir aliejaus.
5Imi i gɛeṭṭel yesli, tilmeẓyin-nni nuddment dɣa ṭsent.
5Jaunikiui vėluojant, visos pradėjo snausti ir užmigo.
6Di tlemmast n yiḍ, yiwet n taɣect tɛeggeḍ-ed : Ataya yesli iteddu-d, ffɣemt a t-temmagremt !
6Vidurnaktį pasigirdo šauksmas: ‘Štai jaunikis ateina! Išeikite jo pasitikti!’
7Imiren kan ukint-ed akk telmeẓyin-nni, heggant tiftilin-nsent.
7Tada visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus.
8Tungifin-nni nnant i tuḥṛicin : Fkemt-aɣ-d kra si zzit-nkunt, tiftilin-nneɣ qṛib ad xsint.
8Kvailosios prašė protingųjų: ‘Duokite mums savo aliejaus, nes mūsų žibintai gęsta!’
9Tuḥṛicin rrant-asent : Ulamek, ur aɣ-d-tkeffu ara i nekkunti d kunemti, ṛuḥemt a d taɣemt i yiman-nkunt ɣer wid yeznuzun.
9Protingosios atsakė: ‘Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau eikite pas pardavėjus ir nusipirkite’.
10Mi ṛuḥent a d-aɣent, isli yewweḍ-ed, tuḥṛicin-nni iheggan iman-nsent kecment yid-es ɣer wexxam n tmeɣṛa, dɣa rran-d tawwurt.
10Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos.
11Mi i d-wwḍent tungifin-nni, bdant țɛeggiḍent : A Sidi, a Sidi ldi-yaɣ-d tawwurt.
11Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašyti: ‘Viešpatie, viešpatie, atidaryk mums!’
12Meɛna nețța yerra-yasent-ed : A kunt-iniɣ tideț : ur kkunt ssineɣ ara !
12O jis atsakė: ‘Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!’
13Daymi a wen-iniɣ : Ɛasset, imi ur teẓrim ass, ur teẓrim lweqt.
13Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos, kurią Žmogaus Sūnus ateis”.
14Ass n tuɣalin n Mmi-s n bunadem ad yili daɣen am yiwen wergaz i gțeddun ad iṛuḥ ɣer lɣeṛba, yesnejmaɛ-ed iqeddacen-is, iwekkel iten ɣef wayen akk yesɛa.
14“Bus taip, kaip atsitiko žmogui, kuris, iškeliaudamas į tolimą šalį, pasišaukė savo tarnus ir patikėjo jiems savo turtą.
15Ifka i umezwaru xemsmeyya twiztin n ddheb, wi sin yefka-yas mitin, wis tlata yefka-yas meyya ; yefka i yal yiwen s wakken tella tezmert-is, dɣa iṛuḥ.
15Vienam jis davė penkis talentus, kitam du, trečiam vienąkiekvienam pagal jo gabumusir tuojau iškeliavo.
16Imiren kan, aqeddac-nni iwumi yefka xemsmeyya twiztin, iṛuḥ yetjeṛ yis-sent, irbeḥ-ed xemsmeyya nniḍen.
16Tas, kuris gavo penkis talentus, nuėjęs ėmė su jais verstis ir pelnė kitus penkis.
17Ula d win iwumi yefka mitin, ixdem akken, irbeḥ-ed mitin nniḍen.
17Taip pat tas, kuris gavo du talentus, pelnė kitus du.
18Ma d win iwumi yefka meyya, iṛuḥ yeɣza di lqaɛa, yeffer tiwiztin-nni i s-d-ifka umɛellem-is.
18O kuris gavo vieną, nuėjo, iškasė duobę ir paslėpė šeimininko pinigus.
19Mi gɛedda lweqt, yuɣal-ed umɛellem-nni, isnejmaɛ-iten-id iwakken ad imḥasab yid-sen.
19Praėjus nemaža laiko, tų tarnų šeimininkas grįžo ir pradėjo daryti su jais apyskaitą.
20Win akken iwumi yefka xemsmeyya twiztin, yusa-d yewwi-d yid-es xemsmeyya twiztin nniḍen, yenna-yas : A Sidi tefkiḍ-iyi-d xemsmeyya twiztin n ddheb, a tent-ih xemsmeyya nniḍen i d-rebḥeɣ yis-sent.
20Atėjo tas, kuris buvo gavęs penkis talentus; jis atnešė kitus penkis ir tarė: ‘Šeimininke, davei man penkis talentus, štai aš pelniau kitus penkis’.
21Amɛellem-is yenna-yas : D ayen yelhan i txedmeḍ ay aqeddac unṣiḥ, imi deg-ek laman ɣef tɣawsiwin timecṭuḥin, sya d asawen a k-wekkleɣ ɣef timeqqranin ! Ili-k di lfeṛḥ yid-i !
21Jo šeimininkas atsakė: ‘Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, pavesiu tau didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!’
22Aqeddac-nni iwumi yefka mitin twiztin n ddheb, iqeṛṛeb-ed ula d nețța, yenna-yas : A Sidi tefkiḍ-iyi mitin twiztin n ddheb, a tent-ih mitin nniḍen i d-rebḥeɣ yis-sent.
22Taip pat tas, kuris buvo gavęs du talentus, atėjęs pasakė: ‘Šeimininke, davei man du talentus, štai aš pelniau kitus du’.
23Amɛellem-is yenna-yas : D ayen yelhan i txedmeḍ, ay aqeddac unṣiḥimi deg-k laman ɣef tɣawsiwin timecṭuḥin, sya d asawen a k-wekkleɣ ɣef timeqqranin ! Ili-k di lfeṛḥ yid-i !
23Jo šeimininkas tarė: ‘Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, pavesiu tau didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!’
24Iwweḍ-ed win akken iwumi yefka meyya twiztin, yenna yas : A Sidi ẓriɣ-k d argaz iweɛṛen, tmeggreḍ anda ur tezriɛeḍ, tjemmɛeḍ seg wennar ayen ur tesrewteḍ ,
24Priėjęs tas, kuris buvo gavęs vieną talentą, sakė: ‘Šeimininke, aš žinojau, kad tužmogus kietas: pjauni, kur nesėjai, ir renki, kur nebarstei.
25dɣa uggadeɣ-k, daymi i ṛuḥeɣ ffreɣ deg wakal tiwiztin-nni i yi-tefkiḍ. Atan wayla-k, ddem-it !
25Pabijojęs nuėjau ir paslėpiau tavo talentą žemėje. Še, turėk, kas tavo’.
26Amɛellem-is yenna-yas : Ay aqeddac amcum, ameɛdaz ! Imi iyi-teẓriḍ meggreɣ-d anda ur zriɛeɣ, jemmɛeɣ-ed daɣen anda ur srewteɣ,
26Jo šeimininkas jam atsakė: ‘Blogasis tarne, tinginy! Tu žinojai, kad aš pjaunu, kur nesėjau, ir renku, kur nebarsčiau.
27acuɣeṛ ihi ur tessekraḍ ara idrimin-iw iwakken m'ara d-uɣaleɣ a ten-id-erreɣ s lfayda.
27Taigi privalėjai duoti mano pinigus pinigų keitėjams, o sugrįžęs būčiau atsiėmęs, kas mano, su palūkanomis.
28Imiren amɛellem-nni yumeṛ i iqeddacen-is yenna-yasen : Kkset-as meyya-nni twiztin ternum-tent i win yesɛan ɛecṛa alef n twiztin !
28Todėl atimkite iš jo talentą ir atiduokite tam, kuris turi dešimt talentų.
29Axaṭer kra win yesɛan, a s-nernu ad yili di tawant, ma d win ur nesɛi ara, a s-nekkes ula d ayen yesɛa.
29Nes kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su perteklium, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi.
30Ma d aqeddac-agi ur nemɛin, ḍeggṛet-eț ɣer ṭṭlam n beṛṛa anda ara yilin imeṭṭawen d nndama tameqqrant.
30Šitą niekam tikusį tarną išmeskite laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’ ”.
31Asm'ara d-yas Mmi-s n bunadem di tmanegt-is nețța d lmalayekkat meṛṛa, ad iḥkem di lɛaḍima-s ;
31“Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su Juo visi šventi angelai, tada Jis atsisės savo šlovės soste.
32leǧnas meṛṛa a d-nnejmaɛen zdat-es, a ten-ifṛeq am umeksa iɛeSlen ulli ɣef tɣeṭṭen.
32Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir Jis atskirs juos vienus nuo kitų, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių.
33Ad yerr ulli ɣer uyeffus-is, tiɣeṭṭen ɣer uzelmaḍ-is.
33Avis Jis pastatys dešinėje, o ožiuskairėje.
34Imiren agellid ad yini i wid yellan ɣer uyeffus-is : Aset-ed a kunwi iburek Baba, aț-țweṛtem tagelda i wen-ițțuheggan seg wasmi i tebda ddunit.
34Tuomet Karalius tars stovintiems dešinėje: ‘Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę!
35Axaṭer lliɣ lluẓeɣ tefkam-iyi ččiɣ, ffudeɣ tefkam-iyi swiɣ, usiɣ-ed d abeṛṛani testeṛḥbem yis-i,
35Nes Aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priėmėte,
36lliɣ d aɛeryan tesselsem-iyi, d amuḍin telham-d yid-i, lliɣ daɣen d ameḥbus tusam-d teẓram-iyi.
36buvau nuogas, ir mane aprengėte, buvau ligonis, ir mane aplankėte, buvau kalinys, ir atėjote pas mane’.
37Imiren iḥeqqiyen a s-d-rren : A Sidi melmi i k-neẓra telluẓeḍ, nefka-yak teččiḍ ? Neɣ neẓra-k teffuḍeḍ nefka-yak teswiḍ ?
37Tada teisieji klaus: ‘Viešpatie, kada gi matėme Tave alkaną ir pavalgydinome, ištroškusį ir pagirdėme?
38Melmi daɣen i d-tusiḍ d abeṛṛani nesṭeṛḥeb yis-ek, neɣ melmi i k-nwala d aɛeryan, nessels-ik ?
38Kada gi matėme Tave keliaujantį ir priėmėme ar nuogą ir aprengėme?
39Melmi i k-neẓra d amuḍin neɣ di lḥebs nusa-d ɣuṛ-ek ?
39Kada gi matėme Tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?’
40Agellid a sen-d-yerr : A wen-iniɣ tideț, yal tikkelt i deg txedmem ayagi i yiwen seg imecṭuḥen-agi yellan d atmaten-iw, i nekk iwumi t-txedmem.
40Ir atsakys jiems Karalius: ‘Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte’.
41Imiren ad yini i wid yellan ɣer uẓelmaḍ-is : Beɛdet akkin fell-i a kunwi yețwaneɛlen, ṛuḥet ɣer tmes n dayem yețwaheggan i Cciṭan d wid i t- tebɛen.
41Tada Jis prabils ir į stovinčius kairėje: ‘Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri paruošta velniui ir jo angelams!
42Axaṭer lliɣ lluẓeɣ ur iyi tesseččem ara, ffudeɣ ur iyi-tefkim ara ad sweɣ,
42Nes Aš buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte,
43usiɣ-ed d abeṛṛani ur tesṭerḥbem ara yis-i, lliɣ d aɛeryan ur iyi tesselsem ara, lliɣ daɣen d amuḍin, d ameḥbus, ur d-tusim ara aț-țesteqsim fell-i.
43buvau keleivis, ir manęs nepriėmėte, nuogas, ir manęs neaprengėte, ligonis ir kalinys, ir manęs neaplankėte’.
44Imiren ula d nutni a s-d-rren : A Sidi, melmi i k-neẓra telluẓeḍ neɣ teffudeḍ d abeṛṛani neɣ d aɛeryan, d amuḍin neɣ d ameḥbus, ur d-nelhi ara yid-ek ?
44Tada jie atsakys: ‘Viešpatie, kada gi matėme Tave alkaną ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir Tau nepatarnavome?’
45Nețța a sen-d-yerr : A wen-iniɣ tideț : yal tikkelt i deg ur texdimem ara ayagi i yiwen seg imecṭuḥen-agi, i nekk iwumi ur t-texdimem ara.
45Tada Jis atsakys jiems: ‘Iš tiesų sakau jums: kiek kartų taip nepadarėte vienam šitų mažiausiųjų, man nepadarėte’.
46Imiren widak-agi ad kecmen ɣer lɛiqab ur nfennu, ma d iḥeqqiyen ad kecmen ɣer tudert n dayem !
46Ir šitie eis į amžinąjį kentėjimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą”.