1Mi gfukk Sidna Ɛisa imeslayen-agi, yenna i inelmaden-is : --
1Baigęs visa tai kalbėti, Jėzus tarė savo mokiniams:
2Mazal sin wussan i lɛid n Tuffɣa, Mmi-s n bunadem ad ițțuzenz iwakken ad ițuṣemmer ɣef wumidag.
2“Jūs žinote, kad po dviejų dienų bus Pascha, ir Žmogaus Sūnus bus atiduotas nukryžiuoti”.
3Dɣa lmuqedmin imeqqranen akk-d imeqqranen n wegdud nnejmaɛen deg ufrag n Kayef, i gellan d lmuqeddem ameqqran.
3Tuomet aukštieji kunigai, Rašto žinovai bei tautos vyresnieji susirinko į vyriausiojo kunigo Kajafo rūmus
4Msefhamen ad ṭṭfen Sidna Ɛisa s tḥila iwakken a t-nɣen.
4ir nusprendė suimti Jėzų klasta ir Jį nužudyti.
5Meɛna nnan : « mačči deg ussan-agi n lɛid n Tuffɣa ara t-neḥbes, neɣ m'ulac ad yekker ccwal ger lɣaci .»
5Bet jie sakė: “Tik ne per šventes, kad žmonėse nekiltų sąmyšio”.
6Mi gella Sidna Ɛisa di taddart n Bitanya, deg wexxam n Semɛun abeṛsi,
6Kai Jėzus buvo Betanijoje, Simono Raupsuotojo namuose,
7ațaya yiwet n tmeṭṭut tewwi-d tabuqalt yețwaxedmen s wedɣaɣ amellal, teččuṛ d leɛṭeṛ ɣlayen. Mi geqqim Sidna Ɛisa ɣer ṭṭabla, tameṭṭut-nni tusa-d tesmar leɛṭeṛ-nni ɣef wuqeṛṛuy-is.
7atėjo moteris su alebastriniu labai brangaus kvapiojo aliejaus indu ir Jam sėdinčiam prie stalo išpylė ant galvos.
8Mi walan ayagi, inelmaden iɣaḍ-iten lḥal, nnan : Iwumi lexsaṛa-yagi ?
8Tai pamatę, mokiniai pasipiktino ir kalbėjo: “Kam toks eikvojimas?
9Lemmer nezzenz leɛṭeṛ-nni, tili yewwi-d ssuma tameqqrant ara nefṛeq i igellilen !
9Juk buvo galima aliejų brangiai parduoti ir išdalyti pinigus vargšams”.
10Sidna Ɛisa yeẓran wayen nnan wway-gar-asen, yenna-yasen : Acuɣeṛ i tesḥeznem tameṭṭut agi ? D ayen yelhan i yi-texdem !
10Tai sužinojęs, Jėzus tarė: “Kam skaudinate moterį? Ji man padarė gerą darbą!
11Axaṭer aț-țesɛum daymen igellilen yid-wen, meɛna nekk ur țțiliɣ ara daymen yid-wen.
11Vargšų jūs visuomet turite su savimi, o mane ne visuomet turėsite.
12Mi d-tesmar leɛṭeṛ-agi fell-i, d lǧețța-w i thegga i temḍelt-iw.
12Išpildama aliejų ant mano kūno, ji tai padarė mano laidotuvėms.
13A wen-iniɣ tideț : di yal amkan n ddunit i deg ara ițțubecceṛ lexbaṛ n lxiṛ, a d țmektayen tameṭṭut-agi d wayen texdem.
13Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama ši Evangelija, jos atminimui bus pasakojama ir tai, ką ji padarė”.
14Imiren Yudas n Qeṛyut, yiwen si tnac-nni inelmaden n Sidna Ɛisa, iṛuḥ ɣer lmuqedmin imeqqranen,
14Tada vienas iš dvylikos, vardu Judas Iskarijotas, nuėjo pas aukštuosius kunigus
15yenna yasen : Ma wwiɣ-kkun ɣuṛ-es a t-id teṭṭfem, d acu ara yi-tefkem ? FFkan-as tlatin iṣurdiyen n lfeṭṭa.
15ir tarė: “Ką man duosite, jeigu Jį jums išduosiu?” Tie suderėjo su juo trisdešimt sidabrinių.
16Seg imiren, Yudas yețɛassa tagniț i deg ara yizmir ad izzenz Sidna Ɛisa.
16Ir nuo to laiko jis ieškojo progos išduoti Jį.
17Ass amezwaru n lɛid n weɣṛum mbla iɣes n temtunt , inelmaden usan-d ɣer Sidna Ɛisa nnan-as : A Sidi, anda tebɣiḍ a k-nheggi imensi n lɛid n Izimer n leslak ?
17Pirmąją Neraugintos duonos dieną mokiniai priėjo prie Jėzaus ir paklausė: “Kur nori, kad Tau paruoštume valgyti Paschą?”
18Yerra-yasen : Ṛuḥet ɣer temdint, ɣer leflani, init-as : yenna-yak Ssid-nneɣ, lweqt-iw yewweḍ-ed, deg uxxam-ik ara sɛeddiɣ lɛid n Izimer n leslak nekk d inelmaden-iw.
18Jis atsakė: “Eikite į miestą pas tokį žmogų ir sakykite jam: ‘Mokytojas sako: Mano metas arti. Pas tave švęsiu Paschą su savo mokiniais’ ”.
19Inelmaden-nni xedmen ayen i sen-yenna Sidna Ɛisa, heggan imensi n lɛid n Izimer n leslak.
19Mokiniai padarė, kaip Jėzus nurodė, ir paruošė Paschą.
20Mi d-teɣli tmeddit, Sidna Ɛisa yeqqim ad yečč nețța d inelmaden-is.
20Atėjus vakarui, Jėzus su dvylika sėdosi prie stalo.
21Mi llan tețțen yenna-yasen : A wen-iniɣ tideț : yiwen seg-wen ad iyi-izzenz.
21Jiems bevalgant, Jėzus tarė: “Iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų mane išduos”.
22Mi d-yenna ayagi, ikcem-iten akk leḥzen d ameqqran, bdan qqaṛen as yiwen yiwen : Neɣ mačči d nekk a Sidi ?
22Jie labai nuliūdo ir kiekvienas klausė Jo: “Nejaugi aš, Viešpatie?”
23Yerra-yasen : Win igren afus-is yid-i deg uḍebsi, d nețța ara yi-izzenzen.
23Jis atsakė: “Mane išduos dažantis kartu su manim duoną dubenyje.
24Ad yedṛu d Mmi-s n bunadem akken yura fell-as ; mmeɛna a nnger n win ara t-izzenzen, lemmer ur d-ilul ara axiṛ-is.
24Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip apie Jį parašyta, bet vargas tam žmogui, per kurį Žmogaus Sūnus išduodamas. Geriau būtų buvę tam žmogui negimti”.
25Yudas ara t-ixedɛen yenṭeq yenna-yas : Eɛni d nekk a Sidi ? SSidna Ɛisa yerra-yas : Atan tenniḍ-t-id !
25Jo išdavėjas Judas paklausė: “Nejaugi aš, Rabi?!” Jis atsakė: “Tu pasakei”.
26Mi llan tețțen, Sidna Ɛisa yeddem-d aɣṛum, iḥmed Ṛebbi, icekkeṛ-it, dɣa yebḍa-t, ifṛeq-it i inelmaden-is, yenna-yasen : Eččet aɣṛum-agi : d lǧețța-w.
26Kai jie valgė, Jėzus paėmė duoną, palaimino, laužė ją ir davė mokiniams, sakydamas: “Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas”.
27Iddem-ed daɣen taqbuct, iḥmed Ṛebbi, icekkeṛ-it, yefka-yasen-ț, yenna-yasen : Swet akk si teqbuct-agi,
27Po to paėmė taurę, padėkojo ir davė jiems, tardamas: “Gerkite iš jos visi,
28axaṭer ayagi d idammen-iw, d idammen n lemɛahda ara yazzlen ɣef yizumal n lɣaci ɣef ddemma n leɛfu n ddnubat-nsen.
28nes tai yra mano kraujas, Naujosios Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti.
29A wen-d-iniɣ : ur țțuɣaleɣ ara ad sweɣ seg waman-agi n tẓurin alamma d ass i deg ara ten-sweɣ d ijdiden yid-wen, di tgelda n Baba Ṛebbi.
29Ir sakau jums: nuo šiol nebegersiu šito vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada su jumis gersiu jį naują savo Tėvo karalystėje”.
30Mi ḥemden Sidi Ṛebbi s ccnawi d isefra, ṛuḥen ulin ɣer yiɣil n uzemmur,
30Pagiedoję himną, jie išėjo į Alyvų kalną.
31dinna Sidna Ɛisa yenna-yasen : Iḍ-agi ad a wen-iliɣ akk d sebba n tuccḍa, axaṭer yura di tira iqedsen ad wwteɣ ameksa, ulli n tqeḍɛit-is ad rewlent ɣer yal tama .
31Tada Jėzus jiems kalbėjo: “Šią naktį jūs visi manimi pasipiktinsite, nes parašyta: ‘Ištiksiu piemenį, ir kaimenės avys išsisklaidys’.
32Meɛna m'ara d-ḥyuɣ si ger lmegtin, ad iyi-tafem zwareɣ ɣer tmurt n Jlili.
32Bet kai prisikelsiu, Aš pirma jūsų nueisiu į Galilėją”.
33Buṭrus yenṭeq, yenna : Ɣas a sen-tiliḍ d sebba n tuccḍa i wiyaḍ akk, nekk d lmuḥal ad ccḍeɣ.
33Petras atsiliepė: “Jei net visi Tavimi pasipiktins, aš niekuomet nepasipiktinsiu!”
34Sidna Ɛisa yenna-yas : A k-iniɣ tideț : deg iḍ-agi uqbel ad iskkuɛ uyaziḍ, ad iyi-tnekṛeḍ tlata iberdan.
34Jėzus jam tarė: “Iš tiesų sakau tau: šią naktį, dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi”.
35Buṭrus yerra-yas : Ɣas lukan d lmut ara mmteɣ yid-ek, d lmuḥal a k-nekkṛeɣ ! UUla d inelmaden nniḍen, nnan-as am nețța.
35Bet Petras tvirtino: “Jei man reikėtų net mirti kartu su Tavimi, aš vis tiek Tavęs neišsiginsiu!” Taip kalbėjo ir visi mokiniai.
36Imiren Sidna Ɛisa iṛuḥ yid-sen ɣer yiwen wemkan ițțusemman Jitsimani, yenna i inelmaden-is : Qqimet dagi, nekk ad ṛuḥeɣ ad dɛuɣ ɣer Sidi Ṛebbi.
36Tuomet Jėzus su jais atėjo į vietą, vadinamą Getsemane, ir tarė mokiniams: “Pasėdėkite čia, kol Aš ten nuėjęs melsiuos”.
37Yewwi yid-es Buṭrus akk-d sin warraw-nni n Zabadi ; yebda ikcem-it leḥzen d leɣben d ameqqran.
37Pasiėmęs Petrą ir abu Zebediejaus sūnus, pradėjo liūdėti ir sielvartauti.
38Dɣa yenna-yasen : Ḥusseɣ s leḥzen n lmut, qqimet dagi, ɛiwzet yid-i !
38Tada tarė jiems: “Mano siela mirtinai nuliūdusi. Likite čia ir budėkite su manimi”.
39Iṛuḥ yeɣli ɣef wudem, ibda yețẓalla yeqqaṛ : A Baba Ṛebbi, ma yella wamek , ssebɛed fell-i leɛtab-agi ! Meɛna akken tebɣiḍ keččini, mačči akken bɣiɣ nekkini.
39Paėjęs kiek toliau, Jėzus parpuolė veidu į žemę ir meldėsi: “Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip Aš noriu, bet kaip Tu!”
40Yuɣal-ed ɣer inelmaden-is, yufa-ten-id ṭṭsen, yenna i Buṭrus : Ur tezmirem ara aț-țɛiwzem yid-i ula d yiwet n ssaɛa ?
40Jis sugrįžo pas mokinius ir, radęs juos miegančius, tarė Petrui: “Nepajėgėte nė vienos valandos pabudėti su manimi?
41Ɛiwzet, ẓallet, iwakken ur tɣellim ara deg ujeṛṛeb ! Axaṭer ṛṛuḥ n wemdan yeǧhed ma d lǧețța ur tezmir ara !
41Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundymą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas”.
42Ibɛed akkin tikkelt tis snat iwakken ad iẓẓal, yenna : A Baba, ma yella ulamek ara tesbeɛdeḍ fell-i leɛtab-agi , ma ilaq ad iyi-d-yaweḍ ! Ad yedṛu lebɣi-k !
42Ir vėl nuėjęs antrą kartą, meldėsi: “Mano Tėve, jei ši taurė negali praeiti mano negerta, tebūnie Tavo valia!”
43Mi d-yuɣal, yufa-ten-id daɣen ṭṭsen, iɣleb-iten nuddam.
43Sugrįžęs vėl rado juos miegančius, nes jų akys buvo apsunkusios.
44Yeǧǧa-ten, issebɛed iman-is daɣen fell-asen, yedɛa tikkelt tis tlata am tikkelt-nni tamezwarut.
44Tada, palikęs juos, vėl nuėjo ir trečią kartą meldėsi tais pačiais žodžiais.
45Mi d-yuɣal ɣer inelmaden-is, yufa-ten-id mazal-iten ṭṭsen ; yenna yasen : Lweqt i deg ara yețwasellem Mmi-s n bunadem ɣer ifassen n yemcumen iwweḍ-ed, kunwi mazal ikkun teṭṭsem ?
45Paskui grįžo pas mokinius ir tarė: “Jūs vis dar miegate ir ilsitės... Štai atėjo valanda, ir Žmogaus Sūnus išduodamas į nusidėjėlių rankas.
46Dɣa yenna-yasen : Ekkret fell-awen, ataya iteddu-d win i yi-izzenzen !
46Kelkitės, eime! Štai mano išdavėjas čia pat”.
47Mazal-it ițmeslay mi d-iwweḍ Yudas yellan d yiwen si tnac-nni inelmaden. Ddan-d yid-es aṭas n lɣaci s iɛekkzan d ijenwiyen, ceggɛen ten-id imeqqranen n lmuqedmin akk-d imeqqranen n wegdud.
47Dar Jam tebekalbant, štai pasirodė Judas, vienas iš dvylikos, o su juo didelė minia, ginkluota kalavijais ir vėzdais, pasiųsta aukštųjų kunigų ir tautos vyresniųjų.
48Win akken i t-izzenzen, imsefham yid-sen, yenna-yasen : Win i ɣef ara selmeɣ, d win ara teṭṭfem !
48Jo išdavėjas nurodė jiems ženklą, sakydamas: “Kurį pabučiuosiu, tai Tas! Suimkite Jį!”
49Imiren, iqeṛṛeb ɣer Sidna Ɛisa yenna-yas : Sslam fell-ak a Sidi ! DDɣa isellem fell-as.
49Ir tuojau priėjęs prie Jėzaus, tarė: “Sveikas, Rabi!”, ir pabučiavo Jį.
50Sidna Ɛisa yenna-yas : Ay amdakkel , ayen ɣef i d-tusiḍ a t-txedmeḍ, xdem-it ! DDɣa lɣaci-nni qeṛṛben ɣer Sidna Ɛisa ṭṭfen-t.
50O Jėzus jam tarė: “Bičiuli, ko atėjai?” Tada jie priėjo, čiupo Jėzų rankomis ir suėmė.
51Yiwen seg wid yeddan d Sidna Ɛisa ijbed-ed ajenwi-ines, yewwet aqeddac n lmuqeddem ameqqran, igzem-as-d ameẓẓuɣ-is.
51Ir štai vienas iš buvusių su Jėzumi ištiesė ranką, išsitraukė kalaviją, puolė vyriausiojo kunigo tarną ir nukirto jam ausį.
52Sidna Ɛisa yenṭeq yenna-yas : Err ajenwi-inek ɣer wemkan-is, axaṭer kra win ara irefden ajenwi, ad immet s ujenwi !
52Tuomet Jėzus jam tarė: “Kišk kalaviją atgal, kur buvo, nes visi, kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir žus.
53Eɛni tɣileḍ ur zmireɣ ara ad ssutreɣ i Baba ad iyi-d-iceggeɛ luluf n lmalayekkat ?
53O gal manai, jog negaliu paprašyti savo Tėvą ir Jis bematant neatsiųstų man daugiau kaip dvylika legionų angelų?
54Amek ihi ara țwakemlent tira iqedsen i d-ixebbṛen belli ilaq a d-yedṛu wayagi meṛṛa ?
54Bet kaip tada išsipildytų Raštai, kad šitaip turi įvykti?!”
55Imiren Sidna Ɛisa yenna i lɣaci : Kull ass țțiliɣ yid-wen di lǧameɛ sselmadeɣ, ur iyi-teṭṭifem ara, ass-agi tusam-d ɣuṛ-i s iɛekkzan d ijenwiyen am akken d bu tmegṛaḍ i lliɣ !
55Tą valandą Jėzus tarė miniai: “Kaip prieš plėšiką išėjote su kalavijais ir vėzdais suimti mane. Aš kasdien sėdėjau šventykloje su jumis ir mokiau, ir manęs nesuėmėte.
56Meɛna annect-agi meṛṛa yedṛa-d iwakken ad țwakemlent tira n lenbiya. IImiren, inelmaden meṛṛa ǧǧan-t, yal yiwen ɣer wanda yerwel.
56Bet viskas šitaip įvyko, kad išsipildytų pranašų Raštai”. Tada visi mokiniai paliko Jį ir pabėgo.
57Wid yeṭṭfen Sidna Ɛisa wwin-t ɣer Kayef, ameqqran n lmuqedmin, anda i nnejmaɛen lɛulama n ccariɛa d imeqqranen n wegdud.
57Tie, kurie suėmė Jėzų, nuvedė Jį pas vyriausiąjį kunigą Kajafą, kur buvo susirinkę Rašto žinovai ir vyresnieji.
58Buṭrus iḍfeṛ-it, ikcem ɣer wefrag n lmuqeddem ameqqran, yeqqim akk-d iɛessasen n lǧameɛ iwakken ad iẓer amek ara tefru temsalt.
58O Petras sekė Jį iš tolo iki vyriausiojo kunigo rūmų kiemo ir įėjęs atsisėdo su tarnais pasižiūrėti, kaip viskas baigsis.
59Imiren lmuqedmin imeqqranen akk-d usqamu n imeqqranen n ccariɛa, țnadin inigan ara icehden fell-as s ẓẓuṛ, iwakken ad ḥekmen fell-as s lmut,
59Tuo tarpu aukštieji kunigai, vyresnieji ir visas sinedrionas ieškojo melagingo parodymo prieš Jėzų, kad galėtų Jį nuteisti mirti,
60meɛna ur s-d-ufin ara sebba, ɣas akken aṭas i d-icehden fell-as.
60tačiau nerado, nors buvo išėję į priekį daug melagingų liudytojų. Pagaliau išėjo priekin du
61A ten-aya sin yergazen qeṛṛben d nnan : D wagi i d-yennan : « zemreɣ ad huddeɣ lǧameɛ iqedsen n Sidi Ṛebbi, a s-ɛiwdeɣ lebni di tlata wussan.»
61ir tarė: “Šitas sakė: ‘Aš galiu sugriauti Dievo šventyklą ir per tris dienas ją atstatyti’ ”.
62Ameqqran n lmuqedmin ikker, yenna-yas : Ulac ayen ara d-terreḍ ɣef wayen akka i d-ccetkan fell-ak ?
62Tada atsistojo vyriausiasis kunigas ir paklausė Jėzų: “Tu nieko neatsakai į šituos kaltinimus?!”
63Sidna Ɛisa yessusem. Dɣa ameqqran n lmuqedmin yenna-yas : Wekkleɣ-ak Sidi Ṛebbi yeddren, m'ur aɣ-d-tenniḍ ma d kečč i d Lmasiḥ, Mmi-s n Sidi Ṛebbi !
63Bet Jėzus tylėjo. Tuomet vyriausiasis kunigas Jam tarė: “Prisaikdinu Tave gyvuoju Dievu, kad mums pasakytum, ar Tu esi Kristus, Dievo Sūnus?!”
64Sidna Ɛisa yerra-yas : Tenniḍ-t-id ! Yerna a wen-iniɣ, ssya d asawen : Mmi-s n bunadem aa d iḥkem ɣɣ er uyeffus n Bab n tezmert, a t-twalim iteddu-d ɣef wusigna seg yigenni.
64Jėzus atsakė: “Taip yra, kaip sakai. Bet Aš jums sakau: nuo šiol jūs matysite Žmogaus Sūnų, sėdintį Galybės dešinėje ir ateinantį dangaus debesyse!”
65Imiren ameqqran n lmuqedmin icerreg aqenduṛ-is yenna : Ikfeṛ ! Iwumi neḥwaǧ inigan tura ? Teslam akk d acu i d-yenna ! D acu tennam ?
65Tada vyriausiasis kunigas persiplėšė drabužius ir sušuko: “Jis piktžodžiauja! Kam dar mums liudytojai?! Štai girdėjote Jo piktžodžiavimą.
66Rran-as-d : Yuklal lmut !
66Kaip jums atrodo?” Jie atsakė: “Vertas mirties!”
67Dɣa bdan ssusufen-t, țțaken-as tiyitiwin d ibeqqayen,
67Tada jie ėmė spjaudyti Jam į veidą ir daužyti Jį kumščiais. Kiti mušė Jį per veidą,
68qqaṛen-as : Eɛqel a Lmasiḥ, ini-yaɣ-d anwa i k-iwwten !
68sakydami: “Pranašauk mums, Kristau! Kas Tau smogė?”
69Buṭrus yella yeqqim deg ufrag, tqeṛṛeb-ed ɣuṛ-es yiwet n tqeddact tenna-yas : Ula d kečč telliḍ d Ɛisa ajlili !
69Tuo metu Petras sėdėjo kieme. Viena tarnaitė priėjo prie jo ir tarė: “Ir tu buvai su Jėzumi Galilėjiečiu”.
70Meɛna yenkeṛ zdat-sen meṛṛa yenna-yas : Ur ẓriɣ ara d acu tebɣiḍ a d tiniḍ !
70Bet jis išsigynė visų akivaizdoje: “Aš nežinau, ką tu sakai”.
71Akken ițeddu ɣer tewwurt, twala-t tqeddact nniḍen, tenna i wid akk yellan dinna : Wagi yella akk-d Ɛisa anaṣari !
71Einantį vartų link, jį pastebėjo kita tarnaitė ir kalbėjo aplinkiniams: “Šitas buvo su Jėzumi Nazariečiu”.
72Inkeṛ daɣen s limin : Qqaṛeɣ-awen ur ssineɣ ara argaz-agi !
72Jis ir vėl išsigynė, prisiekdamas: “Aš nepažįstu to žmogaus!”
73Taswiɛt kan, wid yellan dinna qeṛṛben daɣen ɣer Buṭrus nnan-as : Mbla ccekk, kečč telliḍ seg-sen, tameslayt-ik tbeggen-ed belli d ajlili i telliḍ !
73Po kiek laiko priėjo ten stovėjusieji ir sakė Petrui: “Tikrai tu vienas iš jų, nes tavo tarmė tave išduoda”.
74Ibda yețgalla irennu : Di leɛmeṛ ur ssineɣ argaz-agi ! IImiren kan yeskkuɛ uyaziḍ.
74Tada jis ėmė keiktis ir prisiekinėti: “Aš nepažįstu to žmogaus!” Ir tuojau pragydo gaidys.
75Dɣa Buṭrus immekta-d imeslayen-nni i s-d-yenna Sidna Ɛisa : uqbel ad iskkuɛ uyaziḍ, ad iyi-tnekṛeḍ tlata n tikkal . Yeffeɣ ɣer beṛṛa s nndama tameqqrant, iṭṭerḍeq d imeṭṭawen.
75Petras prisiminė Jėzaus žodžius: “Dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi”. Jis išėjo laukan ir karčiai verkė.