1Taṣebḥit, nnejmaɛen-d akk imeqqranen n lmuqedmin akk-d imeqqranen n wegdud, mcawaṛen iwakken ad nɣen Sidna Ɛisa.
1Rytui išaušus, visi aukštieji kunigai ir tautos vyresnieji nusprendė, kad Jėzus turi būti nužudytas.
2Dɣa urzen-t, wwin-t i Bilaṭus, yellan d lḥakem n Ṛuman yesteɛemṛen tamurt.
2Surišę nuvedė ir atidavė Jį valdytojui Poncijui Pilotui.
3Mi gwala ḥekmen ɣef Sidna Ɛisa, Yudas-nni i t-ixedɛen yendem. DDi nndama-nni-ines tameqqrant, iṛuḥ ɣer imeqqranen n lmuqedmin d imeqqranen n wegdud, yerra-yasen tlatin-nni twiztin n lfeṭṭa, dɣa
3Pamatęs, jog Jėzus pasmerktas, išdavikas Judas gailėjosi ir nunešė atgal aukštiesiems kunigams ir vyresniesiems trisdešimt sidabrinių,
4yenna yasen : Denbeɣ, nekk i wen-d-izzenzen amdan aḥeqqi. RRran-as-d : Ur aɣ-d-tewqiɛ ara lmeɛna, wagi d ccɣel-ik.
4sakydamas: “Nusidėjau, išduodamas nekaltą kraują”. Tie atsakė: “Kas mums darbo? Tu žinokis!”
5Yudas iḍeggeṛ tiwiztin-nni di lǧameɛ iqedsen, imiren iṛuḥ iɛelleq iman-is.
5Nusviedęs šventykloje pinigus, jis išbėgo ir pasikorė.
6Imeqqranen n lmuqedmin leqḍen-d tiwiztin-nni n lfeṭṭa, nnan : Ur yeḥlil ara a tent-nerr ɣer usenduq n lǧameɛ iqedsen, imi d lexlaṣ n temgeṛt.
6Aukštieji kunigai paėmė sidabrinius ir kalbėjo: “Jų negalima dėti į šventyklos iždą, nes tai užmokestis už kraują”.
7Mi mcawaṛen d acu ara xedmen s twiztin-nni, msefhamen iwakken ad aɣen iger n yiwen wergaz ixeddmen afexxaṛ, iwakken a t-erren ț-țimeqbeṛt i ibeṛṛaniyen.
7Jie pasitarė ir už juos nupirko puodžiaus dirvą ateiviams laidoti.
8Daymi iger-agi ițțusemma ar ass-a : « Iger n idammen ».
8Todėl ta dirva iki šios dienos vadinasi Kraujo dirva.
9S wakka i gedṛa wayen i d-yenna nnbi Irmiya : Ddmen-d tlatin n twiztin n lfeṭṭa, d wagi i d azal i s-fkan warraw n wat Isṛail ;
9Tuomet išsipildė, kas buvo parašyta per pranašą Jeremiją: “Ir paėmė trisdešimt sidabriniųįkainotojo kainą, už kurią buvo Jį suderėję iš Izraelio vaikų,
10uɣen-d yis iger ɣer win ixeddmen afexxaṛ, akken i yi-d-yumeṛ Sidi Ṛebbi.
10ir atidavė juos už puodžiaus dirvą; taip man Viešpats buvo paskyręs”.
11Sidna Ɛisa ibedd zdat lḥakem Bilaṭus. Yesteqsa-t lḥakem-nni yenna-yas : D kečč i d agellid n wat Isṛail ? SSidna Ɛisa yerra-yas : Tenniḍ-t-id !
11O Jėzus stovėjo valdytojo akivaizdoje. Valdytojas Jį klausė: “Ar Tu esi žydų karalius?” Jėzus atsakė: “Taip yra, kaip sakai”.
12Lmuqedmin imeqqranen akk-d imeqqranen n wegdud sseḍlamen deg-s, ma d nețța ur sen-d-yerri ula d acemma.
12Aukštųjų kunigų ir vyresniųjų kaltinamas, Jis nieko neatsakė.
13Bilaṭus yenna i Sidna Ɛisa : Eɛni ur tesliḍ ara ayen akk ɣef i d-țcetkin fell-ak ?
13Tada Pilotas klausė: “Ar negirdi, kiek daug jie prieš Tave liudija?”
14Sidna Ɛisa yessusem, ur as-d yerri ula d yiwen wawal, ayagi d ayen iswehmen lḥakem.
14Bet Jis neatsakė jam nė žodžio ir tuo labai nustebino valdytoją.
15Lḥakem yennum di mkul lɛid n Tuffɣa ițserriḥ-ed i yiwen umeḥbus i gextaṛ lɣaci.
15Per šventę valdytojas buvo pratęs paleisti miniai vieną kalinį, kurio ji norėdavo.
16Yella yakan yiwen umeḥbus mechuṛen, ițțusemman Barabas.
16Tuo metu jie turėjo pagarsėjusį kalinį, vardu Barabą.
17Mi d-nnejmaɛen akk lɣaci, Bilaṭus isteqsa-ten : Anwa i tebɣam a s-d-serrḥeɣ : i Barabas neɣ i Ɛisa ițțusemman Lmasiḥ ?
17Todėl, žmonėms susirinkus, Pilotas klausė: “Kurį norite, kad jums paleisčiau: Barabą ar Jėzų, vadinamą Kristumi?”
18Axaṭer yeẓra s tismin i s-d-wwin Ɛisa.
18Nes jis žinojo, kad Jėzų jie buvo išdavę iš pavydo.
19Mi gella Bilaṭus ițcaṛaɛ, tceggeɛ-as-d tmeṭṭut-is, tenna-yas-d : Ur ssekcam ara iman-ik di temsalt n uḥeqqi-agi, axaṭer ass-agi targit urgaɣ fell-as terwi-yi.
19Sėdinčiam teismo krėsle Pilotui žmona atsiuntė įspėjimą: “Nieko nedaryk šitam teisiajam, nes šiąnakt sapne labai dėl Jo kentėjau”.
20Imeqqranen n lmuqedmin akk-d imeqqranen n wegdud sḥeṛcen-d lɣaci iwakken ad ssutren a d-serrḥen i Barabas, ad nɣen Sidna Ɛisa.
20Bet aukštieji kunigai ir vyresnieji įtikino minią, kad prašytų paleisti Barabą, o Jėzų pražudytų.
21Lḥakem yenna-yasen : Anwa ger sin-agi iwumi tebɣam ad serrḥeɣ ? RRran-as : I Barabas ! Serreḥ-ed i Barabas !
21Tada valdytojas jiems tarė: “Kurį iš šių dviejų norite, kad jums paleisčiau?” Jie šaukė: “Barabą!”
22Bilaṭus yenna-yasen : D acu ara xedmeɣ ihi i Ɛisa ițțusemman Lmasiḥ ? RRran-as-d akk : Ad ițțusemmeṛ ɣef wumidag !
22Pilotas paklausė: “Ką gi man daryti su Jėzumi, kuris vadinamas Kristumi?” Jie visi rėkė: “Nukryžiuok Jį!”
23Lḥakem yenna : D acu i gexdem n diri ? RRnan țɛeggiḍen : Semmeṛ-it ɣef wumidag !
23Jis klausė: “Ką bloga Jis padarė?” Bet jie dar garsiau šaukė: “Nukryžiuok Jį!”
24Mi gwala lɣaci ugin a s-d ḥessen, yerna ccwal simmal yețțimɣuṛ, Bilaṭus yeddem-ed aman, issared ifassen-is zdat lɣaci, yenna : Nekk ur țekkiɣ ara di tazzla n idammen n uḥeqqi-agi, wagi d ccɣel-nwen.
24Pilotas, pamatęs, kad nieko nelaimi, o sąmyšis tik didėja, paėmė vandens, nusiplovė rankas minios akivaizdoje ir tarė: “Aš nekaltas dėl šio teisiojo kraujo. Jūs žinokitės!”
25Lɣaci meṛṛa nnan-as : Tazzla n idammen-is a d-tuɣal ɣef yirawen-nneɣ d yirawen n warraw-nneɣ.
25Visi žmonės šaukė: “Jo kraujas tekrinta ant mūsų ir ant mūsų vaikų!”
26Imiren Bilaṭus iserreḥ-ed i Barabas, jelkḍen Sidna Ɛisa, dɣa yefka lameṛ a t-semmṛen ɣef wumidag.
26Tada jis paleido jiems Barabą, o Jėzų nuplakdinęs atidavė nukryžiuoti.
27Iɛsekṛiyen n lḥakem ssufɣen Sidna Ɛisa ɣer ufrag, snejmaɛen-d akk iɛsekṛiyen nniḍen, zzin-as.
27Valdytojo kareiviai nusivedė Jėzų į pretorijų ir surinko aplink jį visą kuopą.
28Imiren kksen-as llebsa-s, sselsen as abeṛnus azeggaɣ.
28Jie išrengė Jį ir apsiautė raudonu apsiaustu.
29Zḍan taɛeṣṣabt s isennanen, ssersen-as-ț ɣef wuqeṛṛuy is, fkan-as aɣanim ɣer ufus-is ayeffus. Bdan kennun zdat-es, stehzayen fell-as, qqaṛen-as : Sslam fell-ak ay agellid n wat Isṛail !
29Nupynę erškėčių vainiką, uždėjo Jam ant galvos, o į Jo dešinę įspraudė nendrę. Po to tyčiodamiesi klūpčiojo prieš Jį ir sakė: “Sveikas, žydų karaliau!”
30Ssusufen-t, kkaten-t s uɣanim ɣer uqeṛṛuy.
30Spjaudydami Jį, stvėrė iš Jo nendrę ir čaižė per galvą.
31Mi ɛyan deg ustehzi fell-as, kksen-as abeṛnus-nni, rran-as llebsa-s, wwin-t a t-semmṛen ɣef wumidag.
31Pasityčioję iš Jo, jie nusiautė apsiaustą, apvilko Jo paties drabužiais ir išsivedė nukryžiuoti.
32Mi d-ffɣen, mlalen-d yiwen wergaz n tmurt n Qiṛwan, isem-is semɛun, ḥettmen fell-as ad ibbib amidag n Sidna Ɛisa.
32Išeidami jie sutiko žmogų iš Kirėnės, vardu Simoną. Tą privertė nešti Jėzaus kryžių.
33Mi wwḍen ɣer yiwen wemkan ițțusemman Gulguṭa, yeɛni « amkan n uxecxuc »,
33Atėję į vietą, vadinamą Golgota (tai yra: “Kaukolės vieta”),
34fkan-as ad isew ccṛab i deg yexleḍ yiwen uɛeqqaṛ aṛzagan. Iɛreḍ-it, yugi a t-isew.
34davė Jam gerti rūgštaus vyno, sumaišyto su tulžimi, bet Jėzus paragavęs negėrė.
35Mi t-semmṛen ɣef wumidag, gren tasɣaṛt iwakken ad feṛqen llebsa-ines, s wakka, yedṛa-d wayen yuran di tira iqedsen : feṛqen llebsa-w, gren tasɣart ɣef wuqenduṛ-iw.
35Nukryžiavę Jį, pasidalijo Jo drabužius, mesdami burtą, kad išsipildytų, kas buvo per pranašą pasakyta: “Jie dalinosi mano drabužius ir dėl mano apdaro metė burtą”.
36Imiren qqimen a t-ɛassen,
36Ir ten pat susėdę, saugojo Jį.
37ɛelqen sennig uqeṛṛuy-is talwiḥt i ɣef uran sebba n lmut-is : Wagi d Ɛisa, agellid n wat Isṛail
37Viršum Jo galvos jie prisegė užrašytą Jo kaltinimą: “Šitas yra Jėzus, žydų karalius”.
38Țwasemmṛen yid-es sin imcumen, yiwen ɣer uyeffus-is wayeḍ ɣer uẓelmaḍ-is.
38Kartu su Juo buvo nukryžiuoti du plėšikai, vienas iš dešinės, kitas iš kairės.
39Imsebriden țhuzzun iqeṛṛay-nsen reggmen-t,
39Einantys pro šalį užgauliojo Jėzų, kraipydami galvas
40qqaṛen-as : A win ițhuddun lǧameɛ iqedsen ibennu-t di tlata wussan, sellek iman-ik ma d Mmi-s n Ṛebbi i telliḍ, ers-ed seg umidag-nni.
40ir sakydami: “Še Tau, kuris sugriauni šventyklą ir per tris dienas atstatai; išgelbėk save! Jei esi Dievo Sūnus, nuženk nuo kryžiaus!”
41Imeqqranen n lmuqedmin, lɛulama n ccariɛa akk-d imeqqranen n wegdud, stehzayen fell-as ula d nutni, qqaṛen :
41Taip pat tyčiojosi aukštieji kunigai su Rašto žinovais ir vyresniaisiais, kalbėdami:
42Isellek wiyaḍ ur yezmir ad isellek iman-is ! Ma d agellid n wat Isṛail i gella, a d-yers ihi seg umidag iwakken a namen yis.
42“Kitus išgelbėdavo, o pats negali išsigelbėti. Jeigu Jis Izraelio karalius, tenužengia dabar nuo kryžiaus, ir mes Juo tikėsime.
43Yețkel ɣef Ṛebbi, a t-isellek ihi Ṛebbi ma iḥemmel-it aaxaṭer yenna-d : « Nekk d Mmi-s n Ṛebbi.»
43Jis pasitikėjo Dievu, tad teišvaduoja Tas dabar Jį, jeigu Jam Jo reikia, nes Jis sakė: ‘Aš Dievo Sūnus’ ”.
44Ula d imcumen-nni ițțusemmṛen yid-es, regmen-t am wiyaḍ.
44Taip pat Jį užgauliojo ir kartu nukryžiuoti plėšikai.
45Deg uzzal si tnac armi d țlata n tmeddit, yeɣli-d ṭṭlam ɣef ddunit meṛṛa.
45Nuo šeštos iki devintos valandos visą kraštą gaubė tamsa.
46Ɣef leǧwahi n țlata, Sidna Ɛisa iɛeggeḍ s tɛibṛanit, yenna : Ilya, Ilya, lama sabaqtani ? Yeɛni : Illu-iw, Illu-iw, acuɣeṛ i yi-teǧǧiḍ ?
46O apie devintą valandą Jėzus sušuko garsiu balsu: “Elí, Elí, lemá sabachtáni?”, tai reiškia: “Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane palikai?!”
47Kra seg wid iḥedṛen dinna slan d acu i genna, qqaṛen : Issawal i nnbi Ilyas !
47Kai kurie iš ten stovėjusiųjų, tai išgirdę, sakė: “Jis šaukiasi Elijo”.
48Imiren kan yiwen seg-sen yuzzel yeddem-ed ameččim n taḍuṭ isselxes-it di lxell, icudd-it ɣef wuɣanim yefka-yas ad isew.
48Ir tuoj vienas iš jų pribėgęs paėmė kempinę, primirkė ją rūgštaus vyno, užmovė ant nendrės ir padavė Jam gerti.
49Wiyaḍ qqaṛen : Anfet-as, a nwali ma yella a d-yas nnbi Ilyas a t-isellek.
49Kiti kalbėjo: “Liaukis! Pažiūrėsim, ar ateis Elijas Jo išgelbėti”.
50Sidna Ɛisa iɛeggeḍ tikkelt nniḍen, dɣa iffeɣ-it Ṛṛuḥ.
50Tada Jėzus, dar kartą sušukęs garsiu balsu, atidavė dvasią.
51Imiren kan abeḥnuq n leḥjab yellan di lǧameɛ iqedsen icerreg ɣef sin, seg ixef ufella armi d akessar. Lqaɛa tergagi, idurar ceqqeqen,
51Ir štai šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios, ir žemė sudrebėjo, ir uolos ėmė skeldėti.
52iẓekwan ldin, aṭas seg iḥeqqiyen yemmuten, ḥyan-d
52Atsidarė kapai, ir daug užmigusių šventųjų kūnų prisikėlė.
53ffɣen-d seg iẓekwan-nsen. Mi d-iḥya Sidna Ɛisa, kecmen ɣer temdint iqedsen, aṭas n lɣaci iwumi i d-ḍehṛen.
53Išėję iš kapų po Jo prisikėlimo, jie atėjo į šventąjį miestą ir daug kam pasirodė.
54Lḥakem yellan d aqeṛṛuy ɣef meyya iɛsekṛiyen akk-d iɛsekṛiyen iɛussen Sidna Ɛisa, tekcem-iten tugdi mi walan tergagi lqaɛa d wayen akk yedṛan, nnan : Ț-țideț, argaz-agi d Mmi-s n Ṛebbi !
54Šimtininkas ir kiti su juo saugojantys Jėzų, pamatę žemės drebėjimą ir visa, kas dėjosi, labai išsigando ir sakė: “Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!”
55Aṭas n tilawin i gellan dinna, țmuqulent-ed si lebɛid. Ț-țiggad-nni i d-yeddan d Sidna Ɛisa si tmurt n Jlili iwakken a s-qedcent.
55Tenai buvo daug moterų, kurios žiūrėjo iš tolo. Jos sekė paskui Jėzų nuo Galilėjos, Jam tarnaudamos.
56Tella gar-asent Meryem tamagdalit, Meryem yemma-s n Yeɛqub d Yusef akk-d d yemma-s n warraw n Zabadi.
56Tarp jų buvo Marija Magdalietė, Jokūbo ir Jozės motina Marija ir Zebediejaus sūnų motina.
57Mi d-tewweḍ tmeddit, yusa-d yiwen umeṛkanti n temdint n Arimati isem-is Yusef, ula d nețța d anelmad n Sidna Ɛisa.
57Vakarui atėjus, atvyko vienas turtingas žmogus iš Arimatėjos, vardu Juozapas, kuris irgi buvo tapęs Jėzaus mokiniu.
58Iṛuḥ ɣer Bilaṭus yessuter-as lǧețța n Sidna Ɛisa. Bilaṭus yumeṛ ad a s-ț-id-fken.
58Jis nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno. Pilotas įsakė kūną atiduoti.
59Yusef yeddem-ed lǧețța n Sidna Ɛisa, ițțel-iț di lekfen zeddigen,
59Juozapas paėmė kūną, įvyniojo į švarią drobulę
60issers-iț deg yiwen uẓekka ajdid, i geɣza deg uzṛu. Yeɣleq tawwurt n uẓekka-nni s weblaḍ ameqqran, dɣa iṛuḥ.
60ir paguldė savo naujame kape, kurį buvo išsikaldinęs uoloje. Užritęs didelį akmenį ant kapo angos, nuėjo.
61Meryem tamagdalit akk-d Meryem-nni nniḍen, llant dinna qqiment, qublent-ed aẓekka.
61Ten buvo Marija Magdalietė ir kita Marija, kurios sėdėjo priešais kapą.
62Azekka nni yellan d ass n uheggi n wass n westeɛfu, imeqqranen n lmuqedmin d ifariziyen ṛuḥen ɣer Bilaṭus
62Kitą dieną, po Prisirengimo dienos, susirinko pas Pilotą aukštieji kunigai bei fariziejai
63nnan-as : A Sidi, necfa ɣef wayen i d-yenna ukeddab-agi asmi yedder, yenna-d : Ad ɛeddin tlata wussan, a d-ḥyuɣ si ger lmegtin .
63ir kalbėjo: “Valdove, mes prisimename, jog tas suvedžiotojas, dar gyvas būdamas, sakė: ‘Po trijų dienų prisikelsiu’.
64Ceggeɛ iɛessasen ad ɛassen aẓekka-s alamma d ass wis tlata, iwakken inelmaden-is ur d-țasen ara ad akren lǧețța-s, ad inin i wegdud : « iḥya-d si ger lmegtin. » Neɣ m'ulac lekdeb-agi aneggaru ad yaggar amezwaru.
64Įsakyk tad saugoti kapą iki trečios dienos, kad kartais nakčia atėję Jo mokiniai nepavogtų Jo ir nepaskelbtų žmonėms: ‘Jis prisikėlė iš numirusių’. Pastaroji apgavystė būtų blogesnė už pirmąją”.
65Bilaṭus yenna-yasen-d : Awit iɛessasen, ṛuḥet ɛasset-ț akken tebɣam.
65Pilotas jiems atsakė: “Štai jums sargybaeikite ir saugokite, kaip išmanote”.
66Ṛuḥen, zemmemen aken ilaq tawwurt n uẓekka-nni s weblaḍ, imiren sbedden taɛessast zdat-es.
66Jie nuėjo, pastatė prie kapo sargybą ir paženklino antspaudu akmenį.