1Mi d-yuder Sidna Ɛisa seg udrar, aṭas n lɣaci i t-id-itebɛen.
1Kai Jėzus leidosi nuo kalno, Jį sekė didelės minios.
2Ataya yiwen wemdan ihelken lbeṛs yusa-d ɣuṛ-es, iseǧǧed zdat-es, yenna-yas : A Sidi, ma yella tebɣiḍ, tzemreḍ a yi-tseḥluḍ.
2Ir štai priėjo raupsuotasis ir, pagarbinęs Jį, sakė: “Viešpatie, jei nori, Tu gali mane padaryti švarų”.
3Sidna Ɛisa yessers afus-is fell-as, yenna-yas : Bɣiɣ ! Ili-k teḥliḍ ! IImiren kan iḥla wergaz-nni si lbeṛs-ines, yeṣfa weglim-is.
3Jėzus ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: “Noriu, būk švarus!” Ir tuojau raupsai išnyko.
4Dɣa Sidna Ɛisa yenna-yas : Ḥader aț-țeḥkuḍ ula i yiwen ɣef wayagi, meɛna ṛuḥ ɣer yiwen si lmuqedmin a k-iẓer, ad iwali belli teṣfiḍ, tefkeḍ lweɛda-nni n tezdeg s wayes i wen-d-yumeṛ nnbi Musa, iwakken ayagi a sen-yili d țbut.
4Jėzus pasakė jam: “Žiūrėk, niekam nepasakok, bet eik pasirodyti kunigui ir paaukok Mozės įsakytą atnašą jiems paliudyti”.
5Akken i gekcem Sidna Ɛisa ɣer temdint n Kafernaḥum, ataya yiwen umeqqran n lɛeskeṛ n Ṛuman iqeṛṛeb ed ɣuṛ-es, iḥellel-it, yenna yas :
5Jėzui sugrįžus į Kafarnaumą, prie Jo priėjo šimtininkas, maldaudamas:
6A Sidi, aqeddac-iw yenṭer, atan iḍleq deg wexxam, yekref !
6“Viešpatie, mano tarnas guli namie paralyžiuotas ir baisiai kankinasi”.
7Sidna Ɛisa yenna-yas : Ad ṛuḥeɣ a t-sseḥluɣ.
7Jėzus jam tarė: “Einu ir išgydysiu jį”.
8Ameqqran n lɛeskeṛ yerra-yas : A Sidi, ur uklaleɣ ara aț-țkecmeḍ ɣer wexxam-iw, meɛna ini-d kan yiwen n wawal, aqeddac-iw ad iḥlu.
8Šimtininkas atsakė: “Viešpatie, nesu vertas, kad užeitum po mano stogu, bet tik tark žodį, ir mano tarnas pasveiks.
9Axaṭer nekk s yiman-iw akken sɛiɣ wid iḥekmen fell-i, i sɛiɣ wid yellan seddaw n lḥekma-w. Ad iniɣ i yiwen ṛuḥ ad iṛuḥ, ad iniɣ i wayeḍ aṛwaḥ a d-yas, ad iniɣ daɣen i uqeddac-iw : xdem aya, a t-ixdem.
9Juk ir aš, būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Sakau vienam: ‘Eik!’, ir jis eina; sakau kitam: ‘Ateik!’, ir jis ateina; sakau tarnui: ‘Daryk tai!’, ir jis daro”.
10Mi gesla Sidna Ɛisa imeslayen-agi itɛeǧǧeb, yenna i wid yellan dinna : A wen-iniɣ tideț, ger wat Isṛail meṛṛa ur ufiɣ ara liman am wagi.
10Tai girdėdamas, Jėzus stebėjosi ir kalbėjo einantiems iš paskos: “Iš tiesų sakau jums: net Izraelyje neradau tokio tikėjimo!
11A wen-iniɣ daɣen : aṭas ara d-yasen si cceṛq d lɣeṛb, ad ṭṭfen imukan ɣer tama n Ibṛahim, n Isḥaq akk-d Yeɛqub di tgelda n igenwan.
11Todėl sakau jums: daugelis ateis iš rytų ir vakarų ir susės dangaus karalystėje su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu.
12Meɛna aṭas seg wid i gɣilen ad weṛten tagelda ara yețwaḍeggṛen ɣer beṛṛa, ɣer ṭṭlam anda ara ilin imeṭṭawen, nndama tameqqrant akk-d weqṛac n tuɣmas.
12O karalystės vaikai bus išmesti laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas”.
13Sidna Ɛisa yenna i umeqqran-nni n lɛeskeṛ : Ṛuḥ, imi tumneḍ atan wayen i tḍelbeḍ a k-id-yaweḍ ! DDi teswiɛt-nni, yeḥla uqeddac-is.
13Šimtininkui Jėzus tarė: “Eik, ir tebūnie tau, kaip tikėjai!” Ir tą pačią valandą tarnas pagijo.
14Sidna Ɛisa iṛuḥ ɣer wexxam n Buṭrus, yufa taḍeggalt n Buṭrus deg usu tuɣ-iț tawla.
14Atėjęs į Petro namus, Jėzus pamatė jo uošvę gulinčią ir karščiuojančią.
15Innul afus-is, dɣa teffeɣ-iț tawla-nni. Imiren kan tekker-ed, tebda tqeddec-asen.
15Jis palietė jos ranką, ir karštis praėjo. Toji atsikėlė ir patarnavo jiems.
16Mi geɣli yiṭij, wwin-d i Sidna Ɛisa aṭas n yemdanen ițwamelken. S wawal-is, issufeɣ seg-sen leǧnun yerna yesseḥla imuḍan meṛṛa.
16Vakarui atėjus, žmonės sugabeno pas Jėzų daug demonų apsėstųjų. Jis išvarė dvasias žodžiu ir išgydė visus ligonius,
17Ixdem ayagi iwakken ad ițwakemmel wawal i d-yenna nnbi Iceɛya : Yewwi leɛyub-nneɣ , iɛebba lehlakat-nneɣ .
17kad išsipildytų, kas buvo pasakyta per pranašą Izaiją: “Jis pasiėmė mūsų negalias ir nešė mūsų ligas”.
18Sidna Ɛisa mi gwala annect-nni n lɣaci yezzi-yas-d, yumeṛ i inelmaden-is ad zegren ɣer ugemmaḍ n lebḥeṛ.
18Matydamas aplinkui didžiulę minią, Jėzus įsakė irtis į kitą krantą.
19Yiwen lɛalem n ccariɛa iqeṛṛeb ɣer Sidna Ɛisa, yenna-yas : A Sidi, anda teddiḍ ad dduɣ.
19Tuomet priėjo vienas Rašto žinovas ir tarė Jam: “Mokytojau, aš seksiu paskui Tave, kur tik Tu eisi!”
20Sidna Ɛisa yerra-yas : Uccanen sɛan lɣiṛan, ifṛax n igenni sɛan leɛcuc, ma d Mmi-s n bunadem ur yesɛi ara anda ara yessers aqeṛṛuy-is.
20Jėzus jam atsakė: “Lapės turi urvus, padangių paukščiailizdus, o Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti”.
21Yiwen seg inelmaden-is, yenna-yas : A Sidi, semmeḥ-iyi ad ṛuḥeɣ ad meḍleɣ baba.
21Kitas Jo mokinys prašė: “Viešpatie, leisk man pirmiau pareiti tėvo palaidoti”.
22Sidna Ɛisa yerra-yas : Ddu yid-i eǧǧ wid yemmuten ad meḍlen lmegtin-nsen.
22Bet Jėzus atsakė: “Sek paskui mane ir palik mirusiems laidoti savo numirėlius”.
23Sidna Ɛisa yuli ɣer teflukt, ddan yid-es inelmaden-is.
23Jėzus įlipo į valtį, ir mokiniai paskui Jį.
24Deg yiwet n teswiɛt, tekker-ed tbuciḍant di lebḥeṛ armi tɣumm teflukt-nni s lemwaji. Sidna Ɛisa yella iṭṭes.
24Ir štai ežere pakilo smarki audra, ir bangos liejo valtį. O Jis miegojo.
25Qeṛṛben-d ɣuṛ-es inelmaden-is, ssakin-t-id, nnan-as : A Sidi, sellek-aɣ m'ulac a nemmet !
25Mokiniai pripuolę ėmė Jį žadinti, šaukdami: “Viešpatie, gelbėk mus, žūvame!”
26Yenna-yasen : Acimi tuggadem, a wid iwumi ixuṣṣ liman ! IImiren ikker, yumeṛ i waḍu d lebḥeṛ ad rsen dɣa ters-ed talwit ț-țameqqrant.
26Jis jiems tarė: “Kodėl jūs tokie bailūs, mažatikiai?” Paskui Jis atsikėlė, sudraudė vėjus bei ežerą, ir pasidarė visiškai ramu.
27Wid iḥedṛen, tɛeǧǧben qqaṛen : Anwa-t wagi ? Ula d aḍu d lebḥeṛ țțaɣen-as awal !
27Žmonės stebėjosi ir kalbėjo: “Kas Jis per vienas, kad net vėjai ir ežeras Jo klauso?”
28Mi gewweḍ Sidna Ɛisa agemmaḍ i lebḥeṛ, ɣer tmurt n at Gadaṛa, a ten-aya sin yergazen yețwazedɣen, ffɣen-d si tmeqbeṛt, mmugren-t-id. Yiwen ur izmir ad iɛeddi seg webrid-nni axaṭer weɛṛen aṭas.
28Kai Jėzus priplaukė kitą krantą gergeziečių krašte, Jam priešais atbėgo du demonų apsėstieji, išlindę iš kapinių rūsių. Juodu buvo tokie pavojingi, kad niekas negalėjo praeiti anuo keliu.
29Bdan țɛeggiḍen : D acu i tebɣiḍ ɣuṛ-nneɣ a Mmi-s n Ṛebbi ? Tusiḍ-ed iwakken a ɣ-tɛețbeḍ uqbel lweqt ?
29Ir štai jiedu ėmė šaukti: “Ko Tau iš mūsų reikia, Jėzau, Dievo Sūnau?! Atėjai pirma laiko mūsų kankinti?”
30Di leǧwahi-nni, tella yiwet n tqeḍɛit tameqqrant n yilfan i gkessen dinna.
30Toli nuo jų ganėsi didelė banda kiaulių.
31Leǧnun-nni țḥellilen Sidna Ɛisa, qqaṛen-as : Ma tessufɣeḍ-aɣ, ceggeɛ-aɣ ɣer tqeḍɛit-ihina n yilfan.
31Demonai prašė: “Jeigu mus išvarysi, tai leisk sueiti kiaulių bandon”.
32Sidna Ɛisa yenna-yasen : Ṛuḥet ! FFfɣen-d si sin-nni n yemdanen, kecmen deg yilfan-nni. IImiren kan, grarben ɣer daxel n lebḥeṛ, ɣeṛqen, mmuten akk.
32Ir Jis jiems tarė: “Eikite!” Tuomet demonai išėjo ir apniko kiaules. Ir štai visa banda metėsi nuo skardžio į ežerą ir prigėrė vandenyje.
33Imeksawen-nni rewlen, ṛuḥen ɣer temdint ad ḥkun ayen akk yedṛan d yergazen-nni yețwamelken.
33Piemenys pabėgo ir, pasiekę miestą, viską išpasakojo, taip pat ir apie apsėstuosius.
34Imezdaɣ akk n temdint ffɣen-d ɣer Sidna Ɛisa ; mi d-wwḍen ɣuṛ-es, ḥellelen-t ad iffeɣ si tmurt-nsen.
34Tada visas miestas išėjo pasitikti Jėzaus ir, Jį pamatę, maldavo pasišalinti iš jų krašto.