1Sidna Ɛisa yuli ɣer teflukt, yezger lebḥeṛ yuɣal ɣer temdint n Kafernaḥum.
1Įlipęs į valtį, Jėzus persikėlė per ežerą ir sugrįžo į savo miestą.
2Wwin-as-d yiwen wukrif iḍleq ɣef wusu. MMi gwala liman n yemdanen-agi, yenna i wukrif-nni : Ur țțaggad ara a mmi, țwaɛeffan ak ddnubat-ik.
2Ir štai Jam atnešė paralyžiuotą žmogų, paguldytą ant gulto. Pamatęs jų tikėjimą, Jėzus tarė paralyžiuotajam: “Būk drąsus, sūnau, tavo nuodėmės atleistos!”
3Llan dinna kra si lɛulama țxemmimen deg wulawen-nsen qqaṛen : Argaz-agi yekfeṛ !
3Kai kurie Rašto žinovai ėmė murmėti: “Jis piktžodžiauja!”
4Dɣa Sidna Ɛisa yeẓran ayen țxemmimen, yenna-yasen : Acuɣeṛ yir axemmem-agi deg ulawen-nwen ?
4Žinodamas jų mintis, Jėzus tarė: “Kam piktai mąstote savo širdyje?
5D acu i gsehlen a t-id-iniɣ : « Țwaɛfan-ak ddnubat-ik neɣ kker telḥuḍ » ?
5Kas gi lengviauar pasakyti: ‘Tavo nuodėmės atleistos!’, ar liepti: ‘Kelkis ir vaikščiok!’?
6Meɛna iwakken aț-țeẓrem belli Mmi-s n bunadem yesɛa tazmert di ddunit-agi ad yeɛfu ddnubat... YYenna i wukrif-nni : Ekker, ddem usu-inek tṛuḥeḍ ɣer wexxam-ik !
6Ir todėl, kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turint galią žemėje atleisti nuodėmes,čia Jis kreipėsi į paralyžiuotąjį:Kelkis, pasiimk savo gultą ir eik namo!”
7Imiren, argaz-nni yekker, iṛuḥ ɣer wexxam-is.
7Šis atsikėlė ir nuėjo į savo namus.
8Mi walan ayagi, lɣaci akk ikcem-iten lxuf, țḥemmiden Sidi Ṛebbi, imi i d-ifka tazmert am tagi i yemdanen.
8Visa tai pamačiusios, minios stebėjosi ir šlovino Dievą, suteikusį tokią galią žmonėms.
9Mi gɛedda zdat wexxam anda țxelliṣen tabzert, ( leɣṛama ) Sidna Ɛisa iwala yiwen umekkas isem-is Matta, yenna-yas : Ddu-d yid-i ! IImiren kan ikker Matta, yedda yid-es.
9Iškeliaudamas iš ten, Jėzus pamatė muitinėje sėdintį žmogų, vardu Matą, ir tarė jam: “Sek paskui mane!” Šis atsikėlė ir nusekė paskui Jį.
10Mi llan tețțen deg wexxam n Matta, aṭas n imekkasen akk-d yir imdanen i d-yusan, qqimen akk-d Sidna Ɛisa d inelmaden-is, tețțen yid-sen.
10Kai Jėzus sėdėjo namuose prie stalo, ten susirinko daug muitininkų bei nusidėjėlių, kurie susėdo šalia Jo ir Jo mokinių.
11Ifariziyen mi walan ayagi nnan i inelmaden-is : Acuɣeṛ Ssid-nwen iteț akk-d imekkasen d yir imdanen ?
11Fariziejai, tai išvydę, sakė Jo mokiniams: “Kodėl jūsų Mokytojas valgo su muitininkais ir nusidėjėliais?”
12Sidna Ɛisa yesla i wayen i d nnan, yerra-yasen : Mačči d wid iseḥḥan i geḥwaǧen ṭṭbib, meɛna d wid ihelken.
12Tai išgirdęs, Jėzus atsiliepė: “Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams.
13Meyzet ɣef lmeɛna n wawal-agi yellan di tira iqedsen : D ulawen yeṣfan i bɣiɣ mačči d iseflawen n lmal. AAxaṭer ur d-usiɣ ara ad ssiwleɣ i iḥeqqiyen iwakken a d uɣalen ɣer webrid, meɛna i imednuben.
13Eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: ‘Aš noriu gailestingumo, o ne aukos’. Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių atgailai”.
14Inelmaden n Yeḥya aɣeṭṭas usan-d ɣer Sidna Ɛisa nnan-as : Acuɣeṛ nukkni akk-d ifariziyen nețțuẓum ma d inelmaden-ik ur țțuẓumen ara ?
14Tada priėjo Jono mokiniai ir paklausė: “Kodėl mes ir fariziejai daug pasninkaujame, o Tavo mokiniai nepasninkauja?”
15Sidna Ɛisa yerra-yasen : Eɛni inebgawen n tmeɣṛa zemren ad ilin di leḥzen skud yella yesli yid-sen ? A d-yas wass i deg ara sen-ițwakkes yesli, imiren ad uẓummen.
15Jėzus jiems atsakė: “Argi gali vestuvininkai gedėti, kol su jais yra jaunikis? Bet ateis dienos, kai jaunikis iš jų bus atimtas, ir tada jie pasninkaus.
16Ur nezmir ara a nxiḍ tafaweț tajḍiṭ i uceṭṭiḍ aqdim, axaṭer tafaweț-nni tajḍiṭ aț-țejbed aceṭṭiḍ-nni aqdim, acerrig-nni ad innerni.
16Niekas sudėvėto drabužio nelopo naujo audinio lopu, nes toks lopinys atplėšia drabužio gabalą, ir pasidaro dar didesnė skylė.
17Ur nețɛemmiṛ ara daɣen iyeddiden iqdimen s ccṛab ajdid, neɣ m'ulac ad fellqen, ccṛab ad inɣel, iyeddiden ad xesṛen ; meɛna a nerr ccṛab ajdid deg yeddiden ijdiden, s wakkenni ccṛab d uyeddid ad țwaḥerzen.
17Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius, nes antraip vynmaišiai plyštų, vynas išsilietų ir vynmaišiai niekais nueitų. Bet jaunas vynas pilamas į naujus vynmaišius, ir abeji išsilaiko”.
18Mazal Sidna Ɛisa ițmeslay, yusa-d yiwen n ccix n lǧameɛ iseǧǧed zdat-es, yenna-yas : Tura kan i temmut yelli, di leɛnaya-k as-ed aț-țserseḍ afus-ik fell-as, a d-teḥyu !
18Jam taip bekalbant, prisiartino vienas vyresnysis, pagarbino Jį ir tarė: “Ką tik mirė mano dukrelė. Bet ateik, uždėk ant jos ranką, ir ji atgis”.
19Sidna Ɛisa ikker yedda yid-es nețța d inelmaden-is.
19Jėzus atsikėlė ir nuėjo paskui jį kartu su savo mokiniais.
20Ațaya yiwet n tmeṭṭut yuḍnen ssiq tnac iseggasen aya, tekka-yas-d si deffir, tennul tacḍaṭ n ubeṛnus-is,
20Ir štai moteris, dvylika metų serganti kraujoplūdžiu, prisiartino iš paskos ir palietė Jo apsiausto apvadą.
21axaṭer teqqaṛ deg ul-is : « lemmer zemreɣ ad nnaleɣ ɣas ula ț-țacḍaṭ n ubeṛnus-is, ad ḥluɣ. »
21Mat ji pati sau kalbėjo: “Jei tik palytėsiu Jo drabužįišgysiu”.
22Sidna Ɛisa yezzi ɣer deffir, mi ț-iwala yenna-yas : Ur țțaggad a yell-i, liman-im isseḥla-kkem. SSeg imiren tameṭṭut-nni teḥla.
22Jėzus, atsigręžęs ir ją pamatęs, tarė: “Pasitikėk, dukra, tavo tikėjimas išgydė tave”. Ir tą pačią akimirką moteris pagijo.
23Mi gewweḍ Sidna Ɛisa ɣer wexxam n ccix-nni, yufa lɣaci țmeǧǧiden, yerna nhewwalen meṛṛa. Yenna-yasen :
23Atėjęs į vyresniojo namus ir pamatęs vamzdininkus bei šurmuliuojančią minią,
24Ffɣet syagi, taqcict ur temmut ara, d iḍes kan i teṭṭes. DDɣa țmesxiṛen fell-as.
24Jėzus paliepė: “Pasitraukite, nes mergaitė ne mirus, o miega”. Jie tik šaipėsi iš Jo.
25Mi ssufɣen lɣaci, ikcem, yeṭṭef-ed taqcict-nni seg ufus, dɣa tekker-ed.
25Kai minia buvo išvaryta, Jis įėjo vidun, paėmė mergaitę už rankos, ir ji atsikėlė.
26Yeffeɣ lexbaṛ-agi di tmurt meṛṛa.
26Garsas apie tai pasklido po visą aną kraštą.
27Mi gṛuḥ Sidna Ɛisa syenna, tebɛen-t sin iderɣalen, țɛeggiḍen : A mmi-s n Sidna Dawed, ḥunn fell-aɣ !
27Jėzui išeinant, du neregiai sekė paskui Jį ir šaukė: “Pasigailėk mūsų, Dovydo Sūnau!”
28Mi gewweḍ ɣer wexxam, iderɣalen-nni kecmen ɣuṛ-es, dɣa Sidna Ɛisa yenna-yasen : Tumnem belli zemreɣ a wen xedmeɣ ayen i yi-d-tessutrem ? RRran-as : Ih a Sidi numen !
28Kai Jis pasiekė namus, neregiai užėjo pas Jį. Jėzus paklausė: “Ar tikite, kad Aš galiu tai padaryti?” Šie atsakė: “Taip, Viešpatie!”
29Innul allen-nsen, yenna : A wen-ițwaxdem s wakken yella liman-nwen !
29Tada Jis palietė jų akis ir tarė: “Tebūna jums pagal jūsų tikėjimą”.
30Dɣa yuɣal-asen-d yeẓri. Sidna Ɛisa yeggul deg-sen : Ɣuṛ-wat ad iffeɣ lexbaṛ ɣef wayagi !
30Ir jų akys atsivėrė. Jėzus griežtai jiems įsakė: “Žiūrėkite, kad niekas nesužinotų!”
31Meɛna akken kan ffɣen, bdan aberreḥ, lexbaṛ-nni yekka-d meṛṛa tamurt.
31Tačiau tie išėję išgarsino Jį po visą tą kraštą.
32Mi ṛuḥen sin-nni, a ten-aya wiyaḍ wwin-as-d yiwen wergaz i gesgugem uṛuḥani.
32Jiems išėjus, štai atvedė pas Jį demono apsėstą nebylį.
33Akken issufeɣ Sidna Ɛisa aṛuḥani-nni, agugam-nni yebda ițmeslay. Lɣaci akk tɛeǧben, qqaṛen : Leɛmeṛ neẓri ayagi di tmurt n wat Isṛail !
33Išvarius demoną, nebylys prakalbo. Minios stebėjosi ir sakė: “Dar niekad Izraelyje nebuvo tokių dalykų”.
34Lameɛna ifariziyen qqaṛen : S tezmert n ugellid n leǧnun i ten-issufuɣ.
34O fariziejai kalbėjo: “Jis išvaro demonus jų valdovo jėga”.
35Sidna Ɛisa yekka-d ɣef temdinin ț-țudrin meṛṛa, yesselmad di leǧwameɛ nsen, yețbecciṛ lexbaṛ n lxiṛ n tgeldit n Sidi Ṛebbi, isseḥlay mkul aṭan d mkul lɛib.
35Jėzus ėjo per visus miestus ir kaimus, mokydamas jų sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas visas žmonių ligas bei negalias.
36Sidna Ɛisa tegzem tasa-s mi gwala annect-nni n lɣaci ɛyan, feclen, ḥeznen am ulli ur nesɛi ameksa .
36Matydamas minias, Jis gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir išsklaidyti lyg avys be piemens.
37Dɣa yenna i inelmaden-is : Tamegra meqqṛet, meɛna drus ifellaḥen i gellan.
37Tuomet Jis tarė savo mokiniams: “Pjūtis didelė, o darbininkų maža.
38Ḥellelet ihi bab n tmegra a d iceggeɛ ixeddamen ɣer tmegra-s.
38Todėl melskite pjūties Viešpatį, kad siųstų darbininkų į savo pjūtį”.