1Imiren, walaɣ deg ufus ayeffus n Win yeqqimen ɣef wukersi n lḥekma, yiwen wedlis yețwakteb si beṛṛa si zdaxel, yețwalṣeq s sebɛa ṭṭwabeɛ.
1Ir aš mačiau soste Sėdinčiojo dešinėje knygos ritinį, prirašytą iš vidaus ir iš viršaus, užantspauduotą septyniais antspaudais.
2Walaɣ yiwen lmelk yesɛan tazmert tameqqrant, yeqqaṛ-ed s ṣṣut ɛlayen : Anwa yuklalen ad yeldi adlis-agi, yerna a d-iqleɛ ṭṭwabeɛ-ines ?
2Ir pamačiau galingą angelą, skelbiantį garsiu balsu: “Kas yra vertas atversti knygą ir nuplėšti nuo jos antspaudus?”
3Lameɛna ur ufin ula d yiwen deg igenni neɣ di lqaɛa neɣ ddaw lqaɛa i gzemren ad ildi adlis-nni neɣ a t-iɣeṛ.
3Bet niekas nei danguje, nei žemėje, nei po žeme negalėjo atversti knygos nei pažiūrėti į ją.
4Dɣa țruɣ aṭas mi ẓriɣ ulac win yuklalen ad ildi adlis-nni neɣ a t-iɣeṛ.
4Ir aš smarkiai verkiau, kad neatsirado verto atversti ir skaityti knygą ar pažiūrėti į ją.
5Yiwen si lecyux-nni yenna yi-d : Ur țru ara, atan Yizem n lɛeṛc n Yahuda, si dderya n Dawed, yuklal ad ildi adlis-nni yerna ad iqleɛ sebɛa ṭṭwabeɛ-ines, axaṭer d nețța i gɣelben kullec.
5Tada vienas iš vyresniųjų man tarė: “Neverk! Štai nugalėjo liūtas iš Judo giminės, Dovydo atžala, kad atverstų knygą ir nuplėštų septynis jos antspaudus”.
6Walaɣ daɣen di tlemmast n ukersi-nni n lḥekma, ger lxuluq-nni, ger lecyux-nni, yiwen Izimer ibedden, iban-ed am akken yemzel. Yesɛa sebɛa wacciwen akk-d sebɛa wallen yellan d sebɛa leṛwaḥ n Ṛebbi yețțuceggɛen i ddunit meṛṛa.
6Aš pažvelgiau, ir štai sosto ir keturių būtybių bei vyresniųjų viduryje stovėjo Avinėlis, tarytum užmuštas, turintis septynis ragus ir septynias akis, kurios yra septynios Dievo Dvasios, siųstos į visą žemę.
7Izimer-agi iqeṛṛeb ɣer Win yeqqimen ɣef wukersi n lḥekma iwakken a d-iṭṭef seg ufus-is ayeffus adlis-nni.
7Jis priėjo ir paėmė knygą iš soste Sėdinčiojo dešinės.
8Mi d-iṭṭef adlis-nni, ṛebɛa lxuluq akk-d ṛebɛa uɛecrin n lecyux nni seǧǧden zdat-es, mkul yiwen seg-sen yeṭṭef snitra d iqbucen n ddheb iččuṛen d leɛṭeṛ i d ițmettilen ddeɛwat n wegdud n Ṛebbi.
8Kai Jis paėmė knygą, keturios būtybės ir dvidešimt keturi vyresnieji parpuolė prieš Avinėlį, kiekvienas laikydamas rankose arfą ir aukso indus, pilnus smilkalų, kas yra šventųjų maldos.
9Cennun yiwen ucewwiq d ajdid qqaṛen : tuklaleḍ aț-țedmeḍ adlis, aț-țeldiḍ ṭwabeɛ-ines, axaṭer temmezleḍ, iwakken aț-țcafɛeḍ s idammen-ik yuzzlen, imdanen si mkul lɛeṛc, si mkul tutlayt, si mkul agdud, si mkul tamurt.
9Ir jie giedojo naują giesmę, skelbdami: “Vertas esi paimti knygą ir atverti jos antspaudus, nes buvai užmuštas ir atpirkai Dievui savo krauju mus iš visų genčių, kalbų, tautų ir giminių.
10Terriḍ-ten am igelliden, d lmuqedmin i Sidi Ṛebbi Illu-nneɣ, ad ḥekmen ɣef ddunit.
10Ir iš mūsų padarei mūsų Dievui karalystę bei kunigus, ir mes viešpatausime žemėje”.
11Walaɣ daɣen, yerna sliɣ i ṣṣut n waṭas n lmalayekkat i d-izzin i ukersi n lḥekma, i lxuluq akk-d lecyux-nni, leḥsab-nsen d ilulufen, d ayen ur nezmir a neḥseb.
11Aš pažvelgiau ir išgirdau balsą daugybės angelų aplinkui sostą, būtybių ir vyresniųjų; jų skaičius buvo miriadų miriadai ir tūkstančių tūkstančiai.
12Qqaṛen s ṣṣut ɛlayen : Izimer yemmezlen yuklal tazmert d lekyasa, lerbaḥ d lǧehd, ccan d lɛaḍima akk-d ucekkeṛ.
12Jie skelbė skambiu balsu: “Vertas Avinėlis, kuris buvo užmuštas, priimti galybę, ir turtus, ir išmintį, ir stiprybę, ir pagarbą, ir šlovę, ir palaiminimą”.
13Ayen akk i d-ițwaxelqen deg igenni, di lqaɛa, ddaw lqaɛa, di lebḥeṛ d wayen akk yellan deg-sen, sliɣ-asen qqaṛen : A neḥmed a neckkeṛ Win yeqqimen ɣef wukersi n lḥekma akk-d Izimer, i nutni lɛaḍima d lḥekma si lǧil ɣer lǧil !
13Ir girdėjau, kaip visi tvariniai, esantys danguje, žemėje, po žeme ir jūroje, ir visa, kas juose yra, skelbė: “Sėdinčiajam soste ir Avinėliui tebūnie palaiminimas, ir pagarba, ir šlovė, ir valdžia per amžių amžius!”
14Ṛebɛa lxuluq-nni qqaṛen : Amin ! Ma d lecyux-nni țseǧǧiden zdat-sen.
14Keturios būtybės sakė: “Amen!”, o dvidešimt keturi vyresnieji puolė ant žemės ir pagarbino Gyvenantįjį per amžių amžius.