1Walaɣ daɣen mi gcerreg Izimer nni ṭṭabeɛ amezwaru. Sliɣ i taɣect n yiwen si ṛebɛa lxuluq-nni tenṭeq-ed am ṛṛɛud tenna-d : As-ed !
1Ir aš mačiau, kaip Avinėlis atplėšė pirmąjį iš antspaudų, ir išgirdau vieną iš keturių būtybių tartum griaustinio balsu šaukiant: “Ateik ir žiūrėk!”
2Walaɣ yiwen uɛewdiw d amellal. Win i t-id irekben yeṭṭef lqus deg ufus-is ; tețțunefk-as tɛeṣṣabt, iṛuḥ s tezmert tameqqrant iwakken ad iɣleb.
2Aš pažvelgiau, ir štai pasirodė baltas žirgas ir ant jo raitelis, turintis lanką. Jam buvo duotas vainikas, ir jis išjojo kaip nugalėtojas, kad dar nugalėtų.
3Mi gcerreg ṭṭabeɛ wis sin, sliɣ i lxelq wi sin yenna-d : As-ed !
3Kai Jis atplėšė antrąjį antspaudą, aš išgirdau antrąją būtybę sakant: “Ateik ir žiūrėk!”
4Yeffeɣ-ed yiwen uɛewdiw nniḍen d azeggaɣ am tmes. Win i t-id-irekben, tețțunefk-as tezmert ad ikkes lehna si ddunit iwakken ad țnaɣen yemdanen wway gar-asen ; yețțunefk-as-d yiwen ujenwi d ameqqran.
4Ir pasirodė kitas žirgas, ugniaspalvis, ir jo raiteliui buvo duota atimti iš žemės taiką, kad žmonės vieni kitus žudytų; jam buvo duotas didelis kalavijas.
5Mi gcerreg Izimer-nni ṭṭabeɛ wis tlata, sliɣ i lxelq wis tlata yenna-d : As-ed ! Ataya daɣen yiwen uɛewdiw d aberkan. Win i t-id-irekben yeṭṭef lmizan deg ufus-is.
5Kai Avinėlis atplėšė trečiąjį antspaudą, išgirdau trečiąją būtybę sakant: “Ateik ir žiūrėk!” Aš pažiūrėjau, ir štai pasirodė juodas žirgas, o raitelis turėjo savo rankoje svarstykles.
6Imiren kan sliɣ i yiwet taɣect ger ṛebɛa lxuluq-nni teqqaṛ : Kilu n yirden d ssuma i gețțaɣ ufellaḥ i yiwen wass n lxedma, tlata kilu n temẓin daɣen d ssuma n yiwen wass n lxedma ; ma d zzit akk-d ccṛab ad qqimen akken llan.
6Ir aš girdėjau balsą keturių būtybių viduryje sakantį: “Kviečių saikas už denarą, trys miežių saikai už denarą, bet aliejui ir vynui nedaryk skriaudos!”
7Mi gcerreg ṭṭabeɛ wis ṛebɛa, sliɣ i taɣect n lxelq wis ṛebɛa tenna-d : As-ed!
7Kai atplėšė ketvirtąjį antspaudą, išgirdau ketvirtosios būtybės balsą sakant: “Ateik ir žiūrėk!”
8Walaɣ yiwen uɛewdiw d aḥcici. Win i t-id-irekben isem-is lmut, tetbeɛ-it-id laxeṛt ; tețțunefk-asen-d tezmert ɣef ṛṛbeɛ n ddunit, iwakken ad snegren imdanen s ujenwi, s laẓ, s lehlak akk-d lewḥuc n lexla.
8Aš pažvelgiau, ir štai pasirodė palšas žirgas, o jo raitelio vardas buvo Mirtis, ir paskui jį sekė Pragaras. Jiems buvo duota valdžia ketvirtadalyje žemės žudyti kardu, badu, mirtimi ir žemės žvėrimis.
9Mi gcerreg ṭṭabeɛ wis xemsa, walaɣ seddaw n udekkan i deg srusun iseflawen i Sidi Ṛebbi, leṛwaḥ n wid yemmezlen imi ugin ad nekṛen awal n Ṛebbi yerna cehden fell-as.
9Kai Avinėlis atplėšė penktąjį antspaudą, pamačiau po aukuru sielas nužudytųjų dėl Dievo žodžio ir dėl liudijimo, kurio jie laikėsi.
10?ɛeggiḍen s taɣect ɛlayen, qqaṛen : A Ssid-nneɣ imqeddes, a Bab n tideț, d acu i tețṛaǧuḍ aț-țḥasbeḍ, aț-țerreḍ țțaṛ i imezdaɣ n ddunit ɣef yidammen-nneɣ i ssazlen ?
10Jie šaukė garsiu balsu, sakydami: “Kaip ilgai, Šventasis ir Teisusis Valdove, neteisi ir nekeršysi už mūsų kraują žemės gyventojams?!”
11Mkul yiwen deg-sen yețțunefk as uqenduṛ d ammellal ; nnan-asen ad rnun ad ṛǧun kra lweqt alamma rnan-d ɣuṛ-sen yeṛfiqen-nsen di leqdic d watmaten-nsen ara nɣen am nutni.
11Tada kiekvienam iš jų buvo duotas baltas drabužis, ir jiems buvo pasakyta, kad dar truputį palūkėtų, kol skaičių papildys jų draugai ir broliai, kurie bus nužudyti kaip ir jie.
12Walaɣ daɣen mi gcerreg Izimer nni ṭṭabeɛ wis sețța ; tewwet zzelzla tameqqrant di lqaɛa, iṭij yuɣal d aberkan ; agur yuɣal am idammen,
12Aš mačiau, kai Jis atplėšė šeštąjį antspaudą. Ir štai kilo didelis žemės drebėjimas, saulė pasidarė juoda kaip ašutinis maišas, mėnulis tapo lyg kraujas,
13ma d itran n igenni ɣellin-d ɣer lqaɛa am tbexsisin n tenqelț m'ara ț-țihuzz waḍu iǧehden.
13o dangaus žvaigždės ėmė kristi žemėn, tarytum stipraus vėjo purtomas figmedis mestų dar neprinokusius vaisius.
14Igenni yenneḍ am tẓeṛbit yețțlen, idurar ț-țegzirin meṛṛa ḥerrken seg imukan-nsen.
14Dangus nutolo tarsi suvyniojamas knygos rietimas, ir kiekvienas kalnas ir sala buvo išjudinti iš savo vietų.
15Igelliden akk-d imeqqranen n ddunit, wid iḥekkmen ɣef lɛeskeṛ, imeṛkantiyen, wid yesɛan lḥekma, aklan akk-d iḥuṛṛiyen, ulin meṛṛa ɣer idurar iwakken ad ffren zdaxel n lɣiṛan d iceṛfan,
15Ir tada žemės karaliai, didžiūnai, karo vadai, turtuoliai, galiūnai, visi vergai ir visi laisvieji pasislėpė urvuose ir tarp kalnų uolų.
16 qqaṛen i idurar d iceṛfan : ɣlit-ed fell-aɣ, ffret-aɣ zdat wudem n Win yeqqimen ɣef wukersi n lḥekma, zdat wurrif n Izimer ;
16Jie šaukė kalnams ir uoloms: “Griūkite ant mūsų ir paslėpkite mus nuo Sėdinčiojo soste veido ir nuo Avinėlio rūstybės,
17axaṭer yusa-d wass ameqqran n wurrif-nsen, anwa ara imenɛen ?
17nes atėjo didi Jo rūstybės diena, ir kas gali išstovėti?!”