¹Pāvils, saskaņā ar Dieva prātu Jēzus Kristus apustulis, un brālis Timotejs Dieva draudzei, kas ir Korintā, un visiem svētajiem visā Ahajā:

¹Paulius, Dievo valia Kristaus Jėzaus apaštalas, ir brolis Timotiejus­Dievo bažnyčiai Korinte ir visiems šventiesiems, gyvenantiems visoje Achajoje.

²Žēlastība jums un miers no mūsu Dieva Tēva un Kunga Jēzus Kristus!

²Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus!

³Slavēts lai Dievs un mūsu Kunga Jēzus Kristus Tēvs, žēlsirdības Tēvs un katras iepriecināšanas Dievs,

³Tebūna palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas,

⁴Kas mūs iepriecina visās mūsu bēdās, lai arī mēs paši varētu iepriecināt tos, kas cieš visādas apspiešanas, ar to mācību, ar kādu Dievs mūs iepriecina.

⁴kuris guodžia mus kiekviename mūsų sielvarte, kad mes galėtume paguosti bet kokio sielvarto ištiktuosius ta paguoda, kuria patys Dievo guodžiami.

⁵Jo kā Kristus ciešanas pārpilnīgi mūs piemeklē, tāpat pārpilnībā nāk pār mums iepriecinājumi caur Kristu.

⁵Kaip gausėja mumyse Kristaus kentėjimai, taip gausėja per Kristų ir mūsų paguoda.

⁶Bet ja mēs ciešam bēdas, tad tas jūsu pamācīšanai un pestīšanai; kad tiekam iepriecināti, tad tas jūsu iepriecināšanai; ja mēs tiekam pamudināti, tad tas jūsu pamudināšanai un glābšanai. Tas dara to, ka jūs panesat tās pašas ciešanas, kuras mēs ciešam,

⁶Jeigu patiriam sielvartą, tai jūsų paguodai ir išgelbėjimui, kuris padeda iškęsti tokius pačius kentėjimus, kokius mes kenčiame; o jeigu mes guodžiami, tai jūsų nusiraminimui ir išgelbėjimui.

⁷Lai mūsu cerība par jums būtu stipra, zinādami, ka jūs būsiet līdzdalībnieki iepriecinājumā, tāpat kā esat ciešanās.

⁷Ir mūsų viltis jumis tvirta, nes žinome, kad, būdami kentėjimų dalininkai, būsite ir paguodos dalininkai.

⁸Jo mēs negribam jūs, brāļi, atstāt neziņā par mūsu bēdām, kas mūs piemeklēja Āzijā. Pārmērīgi un pāri spēkiem mēs bijām apspiesti, tā ka pat dzīvot apnika.

⁸Mes nenorime, broliai, palikti jus nežinioje apie Azijoje mus ištikusią negandą. Mes buvome prislėgti daugiau nei mūsų jėgos leidžia­taip, kad nebesitikėjome išliksią gyvi.

⁹Mēs sevī bijām pārliecināti, ka mums jāmirst, tā ka vairs nepaļāvāmies uz sevi, bet uz Dievu, kas uzmodina mirušos.

⁹Bet patys savyje patyrėme mirties nuosprendį, kad pasitikėtume ne savimi, o Dievu, kuris prikelia mirusius.

¹⁰Viņš mūs glābis un glābj no tik lielām briesmām: uz Viņu mēs ceram, ka Viņš arī turpmāk mūs glābs.

¹⁰Jis išgelbėjo mus iš mirties nasrų ir tebegelbsti. Juo mes pasitikime, kad Jis mus gelbės toliau,

¹¹Arī jūs palīdziet, aizlūgdami par mums, lai par mums piešķirto žēlastību, ko daudzi izlūguši, no daudzām mutēm tiktu izteikta pateicība par mums.

¹¹jums padedant malda už mus, kad daugelis dėl mūsų dėkotų už dovaną, per daugelį suteiktą mums.

¹²Bet mūsu gods ir mūsu sirdsapziņas liecība, ka mēs sirds vienkāršībā un vaļsirdībā uz Dievu, ne miesīgā gudrībā, bet Dieva žēlastībā staigājam šinī pasaulē, it sevišķi starp jums.

¹²Nes mūsų pasigyrimas yra toks: liudija mūsų sąžinė, kad pasaulyje, o ypač pas jus, mes elgėmės paprastai ir su dievišku nuoširdumu,­ne kūniška išmintimi, bet Dievo malone.

¹³Jo mēs nerakstām jums cita nekā, kā tikai to, ko jūs lasījāt un atzināt. Bet es ceru, ka jūs līdz galam to atzīsiet.

¹³Nerašome jums nieko kito, kaip tik tai, ką jūs skaitote ir suprantate. Tikiuosi, kad ir iki galo suprasite,

¹⁴Un kā jūs pa daļai sapratāt, ka mēs esam jūsu gods, tā arī jūs esat mūsu - mūsu Kunga Jēzus Kristus dienā.

¹⁴kaip iš dalies jau mus supratote, kad mes esame jūsų pasigyrimas, kaip ir jūs mūsų­Viešpaties Jėzaus dieną.

¹⁵Un šinī pārliecībā es agrāk gribēju aiziet pie jums, lai parādītu divkāršu labvēlību,

¹⁵Tokio pasitikėjimo kupinas, aš norėjau anksčiau pas jus atvykti, kad antrąkart gautumėt malonę,

¹⁶Un no jums aiziet un Maķedoniju, bet no Maķedonijas atkal nākt pie jums, lai jūs mani pavadītu uz Jūdeju.

¹⁶ir pro jus keliauti į Makedoniją, o iš Makedonijos vėl grįžti pas jus, kad jūs mane išlydėtumėte į Judėją.

¹⁷Bet kad es tā lēmu, vai es to darīju vieglprātīgi? Vai mani nodomi ir tikai miesīgi nodomi, tā ka pie manis ir drīz ‘jā’, drīz ‘nē’?

¹⁷Ar taip manydamas, elgiausi lengvabūdiškai? O gal mano sumanymai buvo pagal kūną, kad mano “taip, taip” yra ir “ne, ne”?

¹⁸Bet kā Dievs ir uzticams, tā mūsu runa jums nav reizē ‘jā’ un ‘nē’.

¹⁸Bet kaip Dievas ištikimas, mūsų žodis jums nebuvo “taip” ir “ne”.

¹⁹Jo Dieva Dēls Jēzus Kristus, ko es un Silvans, un Timotejs jums sludinājām, nav rezē ‘jā’ un ‘nē’, bet Viņā bija ‘jā’.

¹⁹Nes Dievo Sūnus, Jėzus Kristus, kurį jums paskelbėme aš, Silvanas ir Timotiejus, nebuvo “taip” ir “ne”, bet Jame buvo “taip”.

²⁰Jo cik ir Dieva apsolīšanu, tās ir Viņā ‘jā’: tāpēc arī caur Viņu ‘amen’ Dievam mums par godu.

²⁰Nes visi Dievo pažadai Jame yra “taip” ir Jame “amen” Dievo šlovei per mus.

²¹Bet tas, kas stiprina mūs un jūs Kristū un kas mūs svaidīja, ir Dievs.

²¹Tas, kuris sutvirtina mus su jumis Kristuje ir mus patepė, yra Dievas,

²²Viņš mūs apzīmogoja un deva Gara ķīlu mūsu sirdīs.

²²kuris ir užantspaudavo mus ir davė kaip užstatą Dvasią į mūsų širdis.

²³Pie savas dvēseles piesaucu Dievu par liecinieku, ka es, jūs saudzēdams, negāju vairs uz Korintu ne tāpēc, ka mēs jūsu ticību gribētu pārvaldīt, bet lai palīdzētu jūsu priekā, jo jūs pastāvat ticībā.

²³Šaukiuosi Dievą liudytoju savo sielai, kad jūsų gailėdamas aš neatvykau į Korintą.

²⁴Mes juk neviešpataujame jūsų tikėjimui, bet esame jūsų džiaugsmo talkininkai, nes tikėjimu jūs stovite tvirtai.