1Es saku: tik ilgi, kamēr mantinieks ir mazgadīgs, nav nekādas starpības starp viņu un kalpu, kaut viņš ir visa kungs,
1Dabar pasakysiu: kol paveldėtojas vaikas, jis nieku nesiskiria nuo vergo, nors yra visko šeimininkas;
2Bet līdz tēva nozīmētajam laikam viņš padots aizbildņiem un pārvaldniekiem.
2jis esti globėjų ir prižiūrėtojų valdžioje iki tėvo nustatyto meto.
3Tā arī mēs, kamēr nebijām pieauguši, bijām pasaules pamatvielu kalpībā.
3Taip buvo ir su mumis: kol buvome vaikai, turėjome vergauti pasaulio pradmenims.
4Bet Dievs, laikam piepildoties, sūtīja savu Dēlu, dzimušu no sievietes, padotu likumam,
4Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui,
5Lai atpirktu tos, kuri bija padoti likumam, un lai mēs kļūtu pieņemti bērni.
5kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įsūnystę.
6Bet tā kā jūs esat bērni, tad Dievs sūtīja sava Dēla Garu jūsu sirdīs, kas sauc: Abba - Tēvs!
6O kadangi esate sūnūs, Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: “Aba, Tėve!”
7Tātad vairs nav kalps, bet ir dēls, un ja dēls, tad arī mantinieks caur Dievu.
7Taigi tu jau nebe vergas, bet sūnus; o jeigu sūnus, tai ir Dievo paveldėtojas per Kristų.
8Toreiz gan jūs, nepazīdami Dievu, kalpojāt tiem, kas savā būtībā nav dievi.
8Kitados, dar nepažindami Dievo, jūs vergavote dievams, kurie iš tikro nėra dievai.
9Bet tagad jūs esat Dievu atzinuši, vai labāk: Dievs jūs ir pazinis. Kā tad jūs atkal atgriežaties pie nespēcīgajām un nabadzīgajām pamatvielām, kurām no jauna gribat kalpot?
9Bet dabar, pažinę Dievą arba, geriau sakant, Dievo pažinti, kaipgi galite grįžti prie menkų ir vargingų pradmenų, kuriems ir vėl norite vergauti?!
10Jūs ievērojat dienas un mēnešus, un laikus, un gadus.
10Jūs laikotės dienų, mėnesių, laikotarpių, metų.
11Es bīstos, ka tik es nebūtu veltīgi pie jums strādājis.
11Aš baiminuosi dėl jūsų, kad kartais nebūčiau veltui dirbęs jūsų labui.
12Brāļi, es jūs lūdzu, esiet tādi kā es, jo es esmu tāds kā jūs. Jūs man nekā ļauna neesat darījuši.
12Prašau jus, broliai, tapkite tokie kaip aš, nes ir aš tapau toks kaip jūs. Jūs visai neįžeidėte manęs.
13Jūs atminaties, ka es agrāk sludināju jums evaņģēliju, būdams miesīgi vājš, bet manu miesas stāvokli, kas bija jums pārbaudījums,
13Jūs žinote, kad jums pirmą kartą paskelbiau Evangeliją negaluodamas kūnu.
14Jūs nenopēlāt un nenicinājāt, bet jūs pieņēmēt mani it kā Dieva eņģeli, it kā Jēzu Kristu.
14Ir jūs nepaniekinote ir nepasipiktinote mano kūne esančiu išbandymu, bet priėmėte mane kaip Dievo angelą, kaip patį Kristų Jėzų.
15Kur tad jūsu svētlaimība? Jo es jums apliecinu, ka jūs, ja tas būtu bijis iespējams, savas acis būtu izrāvuši un man atdevuši.
15Koks tai buvo palaiminimas jums! Aš galiu paliudyti, kad įmanydami būtumėte išlupę savo akis ir atidavę man.
16Vai es, runādams jums patiesību, esmu kļuvis jūsu ienaidnieks?
16Nejaugi tapau jūsų priešu, kalbėdamas jums tiesą?
17Tie rūpējas par jums, bet ne labā nolūkā; tie grib jūs atšķirt, lai jūs rūpētos par viņiem.
17Jie uolūs ne jūsų labui, bet norėtų jus atskirti, kad būtumėte uolūs dėl jų.
18Bet teicami ir, ja jūs vienmēr cenšaties uz labu un ne tikai tad, kad es esmu pie jums.
18Bet gerai visada būti uoliems dėl gero, o ne vien kai esu pas jus.
19Mani bērniņi, es atkal sāpēs jūs dzemdēju, līdz kamēr Kristus izveidosies jūsos.
19Mano vaikeliai, dėl jūsų aš vėl gimdymo skausmuose, kol jumyse išryškės Kristus!
20Bet es tagad gribētu būt pie jums un mainīt savu balsi, jo esmu nesaprašanā par jums.
20Norėčiau dabar būti pas jus ir prabilti kitaip, nes nežinau, ką man su jumis daryti.
21Sakiet man, jūs, kas gribat padoties likumam, vai jūs likumu neesat lasījuši?
21Pasakykite man jūs, norintieji būti įstatymo valdžioje, ar negirdite įstatymo?
22Jo ir rakstīts, ka Ābrahamam bijuši divi dēli: viens no kalpones, otrs no brīvās.
22Juk parašyta, kad Abraomas turėjo du sūnus: vieną iš vergės, o kitą iš laisvosios.
23Tas, kas no kalpones, piedzima miesīgi, bet tas, kas no brīvās, saskaņā ar apsolījumu.
23Vergės sūnus buvo gimęs pagal kūną, o laisvosiospagal pažadą.
24Tas ir pateikts līdzībā. Šīs ir divas derības: viena Sinaja kalnā, kas dzemdē verdzībai, tā ir Agare.
24Tai pasakyta perkeltine prasme: jostai dvi Sandoros. Viena nuo Sinajaus kalno, gimdanti vergystei,tai Hagara.
25Bet Sinaja kalns ir Arābijā; tam ir kopība ar tagadējo Jeruzalemi, kas reizē ar saviem bērniem dzīvo verdzībā.
25Hagara yra Sinajaus kalnas Arabijoje; ji atitinka dabartinę Jeruzalę, kuri vergauja su savo vaikais.
26Turpretī Jeruzaleme, kas augšā, ir brīva; tā ir mūsu māte.
26Bet aukštybių Jeruzalė laisva, ji yra visų mūsų motina,
27Jo ir rakstīts: Priecājies, neauglīgā, kas nedzemdē; līksmo un gavilē, kas necieš dzemdību sāpes, jo daudz bērnu ir vientulei, vairāk nekā tai, kam ir vīrs.
27nes parašyta: “Pralinksmėk, nevaisingoji, kuri negimdei! Šūkauk ir džiūgauk, nepažinusi kentėjimų! Nes apleistoji turi daug daugiau vaikų negu turinčioji vyrą”.
28Bet mēs, brāļi, kā Īzāks esam apsolījuma bērni.
28Mes, broliai, esame pažado vaikai kaip Izaokas.
29Bet kā toreiz miesīgi dzimušais vajāja garīgi dzimušo, tā arī tagad.
29Bet kaip tada gimęs pagal kūną persekiojo gimusį pagal Dvasią, taip ir dabar.
30Bet ko saka Raksti? Padzen kalponi un viņas dēlu, jo kalpones dēls nebūs mantinieks līdzīgi brīvās dēlam.
30O ką gi sako Raštas?“Išvaryk vergę ir jos sūnų, nes vergės sūnus negaus palikimo kartu su laisvosios sūnumi”.
31Tātad, brāļi, mēs neesam kalpones, bet brīvās bērni saskaņā ar brīvību, kādai Kristus mūs ir atbrīvojis.
31Taigi, broliai, mes nesame vergės vaikai, bet laisvosios.