¹Kāda tad jūdiem priekšrocība vai kāds labums no apgraizīšanas?

¹Koks tada pranašumas būti žydu arba kokia nauda iš apipjaustymo?

²Katrā ziņā daudz! Vispirms tas, ka viņiem uzticēti Dieva apsolījumi.

²Visokeriopas! Pirmiausia tas, kad jiems buvo patikėtas Dievo žodis.

³Kas tad, ja daži no viņiem neticēja? Vai tad dažu neticība var atcelt Dieva uzticību? Nekad ne!

³Jei kai kurie tapo netikintys,­negi jų netikėjimas panaikins Dievo ištikimybę?

⁴Tomēr Dievs ir patiess, bet katrs cilvēks melis, tā kā rakstīts: Tu esi taisnīgs savos vārdos un uzvarēsi, kad ar Tevi ies tiesā.

⁴Jokiu būdu! Dievas išlieka teisingas, o kiekvienas žmogus­melagis, kaip parašyta: “Kad Tu būtum pripažintas teisus savo žodžiuose ir laimėtum, kai esi teisiamas”.

⁵Bet ja mūsu netaisnība izceļ Dieva taisnību, ko tad lai sakām? Vai Dievs ir netaisnīgs, ja Viņš uzliek sodu?

⁵Jei mūsų neteisumas iškelia Dievo teisumą,­ką gi sakysime? Gal Dievas neteisus, rūsčiai bausdamas? Kalbu, kaip žmonėms įprasta.

⁶(Es runāju cilvēcīgi.) Nekādā ziņā! Jo kā citādi Dievs tiesās šo pasauli?

⁶Jokiu būdu! Kaip tada Dievas galėtų teisti pasaulį?

⁷Bet ja manu melu dēļ Dieva patiesība kļuvusi lielāka Viņa paša godam, kāpēc tad es vēl kā grēcinieks tieku tiesāts?

⁷Bet jeigu Dievo tiesa per mano melagystę tik dar labiau iškilo Jo šlovei, tai kam dar teisti mane kaip nusidėjėlį?

⁸Un vai nevajadzētu darīt ļaunu, ja tam ir labas sekas (kā daži zaimodami saka, ka mēs tā mācot)? Tādu pazudināšana ir taisnīga.

⁸Tai gal “darykime bloga, kad išeitų gera”,­kaip esame šmeižiami ir kaip kai kurie sako mus skelbiant? Tokie pasmerkti vertai.

⁹Kā tad ir? Vai mums ir priekšrocības? Nekādā ziņā, jo mēs jau pierādījām, ka visi, tiklab jūdi, kā grieķi, ir zem grēka,

⁹Tai ką gi? Ar mes turime pirmenybę? Visai ne! Juk jau įrodėme, kad žydai ir pagonys­visi yra nuodėmės valdžioje,

¹⁰Kā rakstīts: Nav neviena taisnīga,

¹⁰kaip parašyta: “Nėra teisaus, nėra nė vieno.

¹¹Neviena, kas saprastu, neviena, kas meklētu Dievu.

¹¹Nėra išmanančio, nėra kas Dievo ieškotų.

¹²Visi novērsušies, visi kopā kļuvuši nederīgi; nav neviena, kas darītu labu, pat it neviena.

¹²Visi paklydo ir tapo netikusiais; nėra kas darytų gera, nėra nė vieno!

¹³Viņu rīkle ir atvērts kaps, ar savām mēlēm viņi runā viltību, odžu inde ir aiz viņu lūpām;

¹³Jų gerklė­atviras kapas; savo liežuviais klastas jie raizgė, gyvačių nuodai jų lūpose.

¹⁴Viņu mute ir lāstu un rūgtuma pilna;

¹⁴Jų burna pilna keiksmų ir kartumo,

¹⁵Viņu kājas steidzīgas asins izliešanai;

¹⁵jų kojos eiklios kraujo pralieti,

¹⁶Izpostīšana un bēdas ir viņu ceļos;

¹⁶jų keliuose griuvimas ir vargas.

¹⁷Un miera ceļu viņi nepazīst;

¹⁷Jie nepažino taikos kelio,

¹⁸Dieva bijības nav viņu acu priekšā.

¹⁸ir prieš jų akis nestovi Dievo baimė”.

¹⁹Bet mēs zinām, ka viss, ko saka likums, ir teikts tiem, kas ir zem likuma, lai apklustu ikviena mute un lai visa pasaule kļūtu Dievam padevīga,

¹⁹Mes gi žinome, kad, ką besakytų įstatymas, jis kalba tiems, kurie yra įstatymo valdžioje, kad visos burnos užsičiauptų ir visas pasaulis pasirodytų kaltas prieš Dievą,

²⁰Jo likuma darbi nevienu cilvēku neattaisno Viņa priekšā; likums rada grēku pazīšanu.

²⁰nes įstatymo darbais Jo akivaizdoje nebus išteisintas nė vienas žmogus. Per įstatymą tik pažįstame nuodėmę.

²¹Bet tagad Dieva taisnība atklājusies neatkarīgi no likuma; to apliecina bauslība un pravieši.

²¹Bet dabar, nepriklausomai nuo įstatymo, yra apreikštas Dievo teisumas, kurį paliudijo Įstatymas ir Pranašai,­

²²Bet Dieva taisnība caur ticību uz Jēzu Kristu ir visiem un pār visiem, kas tic uz Viņu, jo nav nekādas izšķirības.

²²Dievo teisumas, tikėjimu į Jėzų Kristų duodamas visiems, kurie tiki. Nėra jokio skirtumo,

²³Jo visi ir grēkojuši, un viņiem trūkst Dieva godības.

²³nes visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės,

²⁴Viņa žēlastība tos nepelnīti attaisnojusi caur atpestīšanu, kas ir Jēzū Kristū.

²⁴o išteisinami dovanai Jo malone dėl atpirkimo, kuris yra Jėzuje Kristuje.

²⁵Viņu Dievs nolicis tiem, kas tic, par grēku izpircēju Viņa asinīs un, piedodams iepriekšējos grēkus, parāda savu taisnību

²⁵Dievas Jį paskyrė permaldavimo auka, veikiančia per tikėjimą Jo kraujo galia. Jis parodė savo teisumą tuo, kad, būdamas kantrus, nenubaudė už nuodėmes, padarytas anksčiau,

²⁶Dievišķā pacietībā, lai tagadējā laikā parādītos Viņa taisnība; pats būdams taisnīgs, attaisnotu to, kas tic uz Jēzu Kristu.

²⁶ir parodė savo teisumą dabartiniu metu, pasirodydamas esąs teisus ir išteisinantis tą, kuris tiki Jėzų.

²⁷Kur paliek tava dižošanās? Tā ir izslēgta. Ar kādu likumu? Darbiem? Nē, bet ar ticības likumu.

²⁷Kur tada pagrindas girtis? Jis atmestas. Kokiu įstatymu? Darbų? Ne, tik tikėjimo įstatymu.

²⁸Jo mēs esam pārliecināti, ka cilvēks tiek attaisnots ticībā bez likuma darbiem.

²⁸Mes įsitikinę, kad žmogus išteisinamas tikėjimu, be įstatymo darbų.

²⁹Vai Dievs ir jūdiem vien? Vai nav arī pagāniem? Taču arī pagāniem!

²⁹Argi Dievas­tiktai žydų Dievas? Ar Jis nėra ir pagonių? Taip, ir pagonių,

³⁰Jo ir tikai viens Dievs, kas attaisno caur ticību apgraizītos un neapgraizītos ticībā.

³⁰nes tėra vienas Dievas, kuris per tikėjimą išteisins apipjaustytus ir per tikėjimą išteisins neapipjaustytus.

³¹Tātad mēs ar ticību atceļam bauslību? Nekādā ziņā, bet mēs apstiprinām bauslību.

³¹O gal tikėjimu panaikiname įstatymą? Jokiu būdu! Priešingai, mes įstatymą įtvirtiname.