¹Jeigu aš kalbu žmonių ir angelų kalbomis, bet neturiu meilės, esu kaip skambantis varis ar žvangantys cimbolai.

¹信望爱中最大的是爱

²Ir jei turiu pranašavimo dovaną ir suprantu visas paslaptis, ir turiu visą pažinimą; jei turiu visą tikėjimą, kad galiu kalnus perkelti, tačiau neturiu meilės, esu niekas.

²我若有先知讲道的恩赐，也明白各样的奥秘，各样的知识；并且有全备的信，叫我能够移山，却没有爱，我就算不得什么。

³Ir jei išdalinu vargšams pamaitinti visa, ką turiu, ir jeigu atiduodu savo kūną sudeginti, bet neturiu meilės,­man nėra iš to jokios naudos.

³我若把一切所有的分给人，又舍己身被人焚烧，却没有爱，对我仍然毫无益处。

⁴Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta.

⁴爱是恒久忍耐，又有恩慈。爱是不嫉妒，不自夸，不张狂；

⁵Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, nemąsto piktai,

⁵不作失礼的事，不求自己的益处，不轻易动怒，不计较人的过犯；

⁶nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa;

⁶不喜欢不义，只喜欢真理。

⁷visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.

⁷爱是凡事包容，凡事相信，凡事盼望，凡事忍耐。

⁸Meilė niekada nesibaigia. Baigsis pranašystės, paliaus kalbos, išnyks pažinimas,

⁸爱是永存不息的。先知的讲道终必过去，方言终必停止，知识终必消失。

⁹nes mes žinome iš dalies ir mes pranašaujame iš dalies.

⁹因为我们现在所知道的，只是一部分；所讲的道也只是一部分；

¹⁰Bet kai ateis tobulumas, tai, kas iš dalies, pasibaigs.

¹⁰等那完全的来到，这部分的就要过去了。

¹¹Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, supratau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, bet tapęs vyru, palikau tai, kas vaikiška.

¹¹我作孩子的时候，说话像孩子，心思像孩子，想法像孩子，既然长大了，就把孩子的事都丢弃了。

¹²Dabar mes matome kaip per stiklą, miglotai, bet tada­veidas į veidą. Dabar žinau iš dalies, bet tada pažinsiu, kaip ir pats esu pažintas.

¹²我们现在是对着镜子观看，模糊不清，到那时就要面对面了。我现在所知道的只是一部分，到那时就完全知道了，好像主完全知道我一样。

¹³Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė­šis trejetas, bet didžiausia iš jų yra meilė.

¹³现在常存的有信、望、爱这三样，其中最大的是爱。