1“Žmogus, gimęs iš moters, gyvena trumpai, bet daug vargsta.
1力言人生是短暂且可悲
2Jis kaip gėlė auga ir nuvysta. Jis dingsta kaip šešėlis ir nepasilieka.
2他生长如花，又遭割下；他飞去如影，并不停留。
3Ar Tu atversi savo akis į tokį ir nusivesi mane į teismą su savimi?
3这样的人你还睁眼看他，又把他带到你跟前受审吗？
4Kas gali iš netyro padaryti tyrą? Niekas!
4谁能使洁净出于污秽呢？无人有此本事。
5Jo dienos yra tiksliai nustatytos ir mėnesiai suskaičiuoti. Tu nustatai jam ribą, ir jis jos neperžengs.
5人的日子既然被限定，他的月数亦在乎你，你也定下他的界限，使他不能越过。
6Atsitrauk nuo jo, kad jis pailsėtų, kol kaip samdinys sulauks savo dienos.
6就求你转眼不看他，使他得歇息，直等到他像雇工一样享受他的日子。
7Medžiui yra viltis, kad ir nukirstas atžels ir iš kelmo išaugs atžalos.
7树木常有希望，树木若被砍下，也会再发芽，嫩枝仍生长不息。
8Nors žemėje jo šaknys pasensta ir jo kelmas apmiršta dulkėse,
8虽然树根衰老在地里，树干也枯死在土中，
9bet, gavęs vandens, jis atželia, krauna pumpurus ir išleidžia šakeles kaip jaunas augalas.
9一有水气，就会萌芽，又生长枝条如新栽的树一样。
10O žmogus miršta, ir nebėra jo; atiduoda žmogus savo dvasią, kur jis yra?
10人死了，就化为乌有；人一气绝就不在了。
11Kaip vanduo išgaruoja iš jūrų, upės nusenka ir išdžiūsta,
11海洋中的水消失，江河枯竭干涸，
12taip žmogus atsigula ir nebeatsikelia. Kol dangūs pasibaigs, jis neatsibus; niekas jo nepažadins iš miego.
12人也是这样一躺下去，就不再起来，直到天都没有了还不醒过来，也不能从睡眠中被唤醒。
13O kad paslėptum mane kape ir laikytum paslėpęs, kol praeis Tavo rūstybė; nustatytam laikui praėjus, vėl mane atsimintum.
13但愿你把我藏在阴间，把我隐藏，直到你的怒气过去；愿你为我定一个期限，好记念我。
14Ar miręs žmogus prisikels? Per visas man skirtas dienas aš lauksiu permainos.
14人若死了，怎能再活呢？我要在我一切劳苦的日子等待，等到我得释放的时候来到。
15Tu šauksi, ir aš atsiliepsiu; Tu ilgėsiesi savo rankų kūrinio.
15你一呼叫，我就回答你，你必渴慕你手所作的。
16Tu skaičiuoji mano žingsnius, bet neįskaityk mano nuodėmės.
16但现在你数点我的脚步，必不再鉴察我的罪过，
17Mano nusikaltimas paslėptas maišelyje ir mano kaltė užrišta.
17我的过犯被你封在囊中，我的罪孽你以灰泥遮盖了。
18Kaip kalnas krisdamas subyra ir uola pajuda iš savo vietos,
18山崩下坠，岩石挪开原处；
19kaip vanduo nuneša akmenis ir liūtys nuplauna dirvožemį, taip Tu sunaikini žmogaus viltį.
19流水磨蚀石头，水的泛溢冲去地上的尘土，你也这样灭绝人的指望。
20Tu nugali jį nuolat, ir jo nebelieka, Tu pakeiti jo veidą ir pavarai jį.
20你永远胜过人，人就去世，你改变他的容貌，把他遣走。
21Jei jo sūnūs gerbiami, jis nežino; jei jie niekinami, jis nepastebi.
21他的儿女得尊荣，他并不晓得，他们降为卑，他也不觉得，
22Jis jaučia savo kūno skausmus, ir jo siela kenčia”.
22只觉自己身上的痛苦，为自己悲哀。”