1Jobas atsakydamas tarė:
1安慰人的反叫人愁烦
2“Tokių kalbų aš jau daug girdėjau. Netikę guodėjai jūs visi.
2“像这样的话，我听了很多；你们都是叫人愁烦的安慰者。
3Kada pasibaigs tuščios kalbos? Kas verčia tave man atsakyti?
3虚空的言语，有穷尽吗？或有什么惹你答个不休的呢？
4Ir aš galėčiau taip kalbėti, jei jūs būtumėte mano vietoje. Aš galėčiau užversti jus žodžiais ir kraipyti galvą prieš jus.
4你们若处在我的景况，我也能像你们那样说话，我也能砌辞攻击你们，并且能向你们摇头。
5Tačiau aš stiprinčiau jus savo burna ir savo lūpų paguoda lengvinčiau jūsų kančią.
5我能用口鼓励你们，我嘴唇的安慰，能缓和你们的痛苦。
6Jei kalbu, mano skausmas nesumažėja; jei tyliu, man nelengviau.
6力陈他的痛苦我若说话，痛苦仍不消解，我若闭口不说，痛苦也不离开我。
7Bet dabar Jis vargina mane; Tu sunaikinai visą mano šeimą.
7现在 神使我困倦，‘你蹂躏了我的全家，
8Tu pripildei mane raukšlių, kurios liudija prieš mane, mano liesumas pakyla manyje liudyti man į veidą.
8又把我捆绑起来。’这就作为证据；我身体的枯瘦也当面作证反对我。
9Jis savo rūstybe parbloškė mane ir griežia dantimis prieš mane. Mano priešo akys įsmeigtos į mane.
9他的怒气撕裂我，攻击我；他向我咬牙切齿，我的敌人以锐利的眼光看着我。
10Jie atvėrė prieš mane savo burnas, plūsdami smogia man į veidą, jie susirinko prieš mane.
10他们向我大大张嘴，以蔑视的态度打我的脸颊，联合一起攻击我。
11Dievas atidavė mane bedieviams, perdavė į nedorėlių rankas.
11 神把我交给不义的人，把我丢在恶人的手中。
12Aš gyvenau ramiai, bet Jis supurtė mane; nutvėręs už sprando, sutraiškė mane ir pastatė sau taikiniu.
12我本来安逸，他却把我压碎；掐着我的颈项，把我摔碎；又把我当作他的箭靶。
13Jo šauliai apsupo mane ir be pasigailėjimo perveria mano inkstus, išlieja mano tulžį.
13他的弓箭手四面包围我，他剖开我的腰子，全不顾惜，把我的胆倾倒在地上。
14Jis daro man žaizdą po žaizdos, puola mane kaip milžinas.
14他把我破伤，在破口上又加破伤，如勇士一般向我直冲。
15Aš savo kūną apdengiau ašutine; savo ragą paslėpiau dulkėse.
15我把麻布缝在我的皮肤上，把我的角插入尘土中。
16Mano veidas ištino nuo ašarų, mano akysmirties šešėlis,
16我的脸因哭泣而发红，在我的眼皮上满是黑影。
17nors mano rankose nėra neteisybės; mano malda yra tyra.
17然而在我的手中没有强暴，我的祷告也是清洁的。
18Žeme, neuždenk mano kraujo, ir mano šauksmas tegul nenutyla.
18向 神哭诉地啊，不要遮盖我的血；不要让我的哀求有停留的地方。
19Štai dabar mano liudytojas yra danguje, Tas, kuris pažįsta mane, yra aukštybėse.
19现今，在天上有我的见证，在高天之上，有我的证人。
20Mano draugai tyčiojasi iš manęs, tačiau Dievas mato mano ašaras.
20讥笑我的，就是我的朋友，我的眼向 神流泪。
21O kad kas galėtų apginti žmogų prieš Dievą, kaip žmogus apgina savo artimą.
21但愿人可以为人与 神分辩，正如世人为朋友辩白一样。
22Po kelerių metų aš nueisiu tuo keliu, kuriuo nebegrįžtama”.
22因为我的年数将尽，我快要走上那条一去不返的路。”