¹“Mano kvėpavimas nusilpo, dienos trumpėja, kapai paruošti man.

¹再陈他的痛苦

²Mane apspito išjuokėjai, mano akys pavargo bežiūrėdamos į juos.

²真有嘲笑人的在我这里，我的眼看着他们的悖逆。

³Tu pats laiduok už mane, nes kas kitas paduos man ranką?

³愿你给我保证，亲自为我作保；除你以外有谁肯与我击掌作保呢？

⁴Tu paslėpei supratimą nuo jų širdžių, todėl jų neišaukštinsi.

⁴你蒙蔽了他们的心，不让他们明白；因此你必不高举他们。

⁵Kas pataikauja savo draugams, to vaikai nesidžiaugs laimikiu.

⁵为分产业而控告朋友的，他子孙的眼睛也要昏花。

⁶Jis padarė mane priežodžiu žmonėms, visi spjaudo man į veidą.

⁶他使我成为民众的笑柄，人人都吐唾沫在我的脸上。

⁷Mano akys aptemo nuo sielvarto, mano kūnas kaip šešėlis.

⁷我的眼睛因忧愁而昏花，我的身体瘦骨如柴。

⁸Teisieji pasibaisės tuo, o nekaltieji pakils prieš veidmainius.

⁸正直人必因此惊讶，要被激发起来，攻击不敬虔的人。

⁹Teisusis laikysis savo kelio, o tas, kurio rankos švarios, stiprės ir stiprės.

⁹义人必坚守自己的道路，手洁的人要力上加力。

¹⁰Ateikite jūs visi dar kartą, nes tarp jūsų nerandu nė vieno išmintingo.

¹⁰然而你们众人，可以再来，在你们中间我找不到一个有智慧的人。

¹¹Mano dienos praėjo; sumanymai ir mano širdies siekiai sudužo.

¹¹等候死亡来临我的日子已过，我的谋算和我心中所想的都已粉碎。

¹²Jie naktį padarė diena, tačiau trūksta šviesos tamsoje.

¹²他们把黑夜变为白昼，因为黑暗的缘故，他们就说：‘光明临近了。’

¹³Ko gi aš dar laukiu? Mano namai yra kapas; aš savo guolį pasiklojau tamsoje.

¹³我若等待阴间作我的家，在黑暗中铺张我的床榻；

¹⁴Sugedimą aš vadinu tėvu, o kirmėles­motina ir seserimi.

¹⁴我若对深坑说：‘你是我的父亲’，对虫说：‘你是我的母亲，我的姊妹’，

¹⁵Kur yra mano viltis? Kas pamatys, kuo viliuosi?

¹⁵那么，我的指望在哪里呢？我的指望谁能看得见呢？

¹⁶Ji nueis su manimi į gelmes ir ilsėsis su manimi dulkėse”.

¹⁶等到安息在尘土中的时候，那些指望必下到阴间的门闩那里。”