1Jobas atsakydamas tarė:
1约伯寻不见 神
2“Mano skundas dar ir šiandien kartus; mano kentėjimai didesni už mano vaitojimą.
2“直到今日我还有苦情要申诉，我虽然叹息，他的手仍然沉重。
3O kad žinočiau, kur Jį rasti, ir galėčiau ateiti prie Jo sosto!
3但愿我知道怎样能寻见 神，能到他的台前来。
4Jam pateikčiau savo bylą ir savo burną pripildyčiau įrodymų.
4好让我在他面前呈上我的案件，满口辩论向他申诉；
5Tada išgirsčiau, ką Jis man atsakytų, ir suprasčiau, ką man kalbėtų.
5知道他要回答我的话，明白他对我说什么。
6Ar Jis priešintųsi man savo galinga jėga? Ne! Jis pažvelgtų į mane.
6他会以大能与我相争吗？必不会这样，他必关怀我。
7Teisusis galėtų aiškintis su Juo, taip aš būčiau išlaisvintas amžiams nuo savo teisėjo.
7在他那里正直人可以与他彼此辩论，这样，我就必永远摆脱那审判我的。
8Jei einu pirmyn, ten Jo nėra, o jei atgal, Jo nerandu.
8可是我往前走，他不在那里；我若往后退，我也不能见他。
9Jei Jis yra kairėje, aš Jo nematau, o jei pasislėpęs dešinėje, Jo nepastebiu.
9他在左边行事，我却见不到；他在右边隐藏，我却看不见。
10Bet Jis žino mano kelią; jei Jis mane ištirtų, būčiau kaip auksas.
10可是他知道我所行的道路，他试炼我以后，我必像精金出现。
11Ėjau Jo pėdomis, iš Jo kelio neiškrypau.
11自言未曾背道我的脚紧随他的脚步，我谨守他的道，并不偏离。
12Nuo Jo įsakymų nepasitraukiau, Jo burnos žodžius vertinau labiau negu būtiną maistą.
12他嘴唇的命令我没有离弃，我珍藏他口中的言语在我的怀里，胜过我需用的饮食。
13Jis vienintelis, kas gali Jį pakeisti? Ko Jo siela geidžia, tą Jis padaro.
13但是他既已定意，谁能使他转意呢？他心里所愿的，就行出来。
14Jis įvykdys, kas man skirta; daug panašių dalykų Jis turi.
14他为我所定的，他必成全，这类的事情，他还有许多。
15Todėl man baugu Jo akivaizdoje; apie tai galvodamas, bijau Jo.
15因此我在他面前惊惶，一想到这事，我就惧怕他。
16Dievas susilpnina mano širdį; Visagalis gąsdina mane.
16 神使我心里胆怯，全能者使我惊惶，
17Aš nepražuvau prieš tamsą, Jis nepaslėpė tamsybės nuo mano veido”.
17因为我在黑暗面前并没有被消灭，也不怕幽暗遮盖着我的脸。”