¹Prisimink savo Kūrėją jaunystėje, nelauk, kol ateis piktos dienos ir metai, apie kuriuos sakysi: “Man jie nepatinka”.

¹Remember also thy Creators in days of thy youth, While that the evil days come not, Nor the years have arrived, that thou sayest, `I have no pleasure in them.`

²Nelauk, kol aptems saulės šviesa, mėnulis bei žvaigždės ir nauji debesys užeis po lietaus.

²While that the sun is not darkened, and the light, And the moon, and the stars, And the thick clouds returned after the rain.

³Tuomet namų sargai drebės, stiprieji susilenks, malėjos nebedirbs, nes jų bus maža išlikę, o tie, kurie žiūrės pro langus, nieko nebematys;

³In the day that keepers of the house tremble, And men of strength have bowed themselves, And grinders have ceased, because they have become few. And those looking out at the windows have become dim,

⁴durys į gatvę užsidarys, girnų garsas nusilps; paukščiai prikels savo giesmėmis, o dukterų giesmių nesigirdės.

⁴And doors have been shut in the street. When the noise of the grinding is low, And [one] riseth at the voice of the bird, And all daughters of song are bowed down.

⁵Tuomet jie bijos aukštumų ir baimė bus kelyje. Migdolų medžiai pražys, skėriai taps našta. Žmogus nieko nebenori, jis žengia į savo amžinus namus, ir raudotojai jau vaikščioja gatvėse.

⁵Also of that which is high they are afraid, And of the low places in the way, And the almond-tree is despised, And the grasshopper is become a burden, And want is increased, For man is going unto his home age-during, And the mourners have gone round through the street.

⁶Sidabrinis siūlas nutrūks, auksinis dubuo suduš, ąsotis prie šulinio subyrės ir šulinio ratas sulūš.

⁶While that the silver cord is not removed, And the golden bowl broken, And the pitcher broken by the fountain, And the wheel broken at the well.

⁷Dulkės sugrįš į žemę, iš kurios kilo, o dvasia­pas Dievą, kuris ją davė.

⁷And the dust returneth to the earth as it was, And the spirit returneth to God who gave it.

⁸Tuštybių tuštybė,­sako pamokslininkas,­viskas yra tuštybė.

⁸Vanity of vanities, said the preacher, the whole [is] vanity.

⁹Kadangi pamokslininkas buvo išmintingas, jis visą laiką mokė žmones pažinimo. Jis viską ištyrė, apsvarstė ir sudėjo daug patarlių.

⁹And further, because the preacher was wise, he still taught the people knowledge, and gave ear, and sought out — he made right many similes.

¹⁰Pamokslininkas stengėsi surasti tinkamus pasakymus ir tiksliai užrašyti tiesos žodžius.

¹⁰The preacher sought to find out pleasing words, and, written [by] the upright, words of truth.

¹¹Išmintingųjų žodžiai yra lyg akstinai, jų pamokymai lyg tvirtai įkaltos vinys, ir visa tai davė vienas ganytojas.

¹¹Words of the wise [are] as goads, and as fences planted [by] the masters of collections, they have been given by one shepherd.

¹²Mano sūnau, įsidėmėk, kad knygų rašymui nebus galo, o daug besigilindamas į jas nuvarginsi kūną.

¹²And further, from these, my son, be warned; the making of many books hath no end, and much study [is] a weariness of the flesh.

¹³Paklausykime, kokią galima padaryti išvadą: bijok Dievo ir vykdyk Jo įsakymus, nes tai yra viskas kiekvienam žmogui.

¹³The end of the whole matter let us hear: — `Fear God, and keep His commands, for this [is] the whole of man.

¹⁴Nes Dievas teis visus darbus ir visus paslėptus dalykus­gerus ir blogus.

¹⁴For every work doth God bring into judgment, with every hidden thing, whether good or bad.`