¹Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės.

¹Proverbs of Solomon, son of David, king of Israel:

²Jos surašytos, kad pamokytų išminties, auklėtų ir padėtų suprasti išmintingus posakius,

²For knowing wisdom and instruction, For understanding sayings of intelligence,

³kad pamokytų išmintingai elgtis, pažinti teisumą, teisingumą ir bešališkumą;

³For receiving the instruction of wisdom, Righteousness, judgment, and uprightness,

⁴kad paprastiems suteiktų sumanumo, jaunuoliams­supratimo ir nuovokumo.

⁴For giving to simple ones — prudence, To a youth — knowledge and discretion.

⁵Išmintingas klausydamas taps išmintingesnis, o protingas gaus išmintingų patarimų,

⁵(The wise doth hear and increaseth learning, And the intelligent doth obtain counsels.)

⁶kad suprastų patarles ir palyginimus, išminčių žodžius ir mįsles.

⁶For understanding a proverb and its sweetness, Words of the wise and their acute sayings.

⁷Viešpaties baimė yra išminties pradžia, bet kvailiai niekina išmintį ir pamokymus.

⁷Fear of Jehovah [is] a beginning of knowledge, Wisdom and instruction fools have despised!

⁸Mano sūnau, klausyk tėvo pamokymų ir neatmesk motinos nurodymų.

⁸Hear, my son, the instruction of thy father, And leave not the law of thy mother,

⁹Tai bus puošnus vainikas tavo galvai ir papuošalas tavo kaklui.

⁹For a graceful wreath [are] they to thy head, And chains to thy neck.

¹⁰Mano sūnau, jei tave vilios nusidėjėliai, nepritark jiems.

¹⁰My son, if sinners entice thee be not willing.

¹¹Jei jie sako: “Eime su mumis tykoti kraujo ir ruošti pasalą nekaltam žmogui.

¹¹If they say, `Come with us, we lay wait for blood, We watch secretly for the innocent without cause,

¹²Prarykime juos gyvus kaip pragaras, visiškai, kaip tuos, kurie eina į kapą.

¹²We swallow them as Sheol — alive, And whole — as those going down [to] the pit,

¹³Mes rasime daug turto ir pripildysime grobiu savo namus.

¹³Every precious substance we find, We fill our houses [with] spoil,

¹⁴Su mumis mesi dalybų burtą, mūsų pinigai bus bendri”.

¹⁴Thy lot thou dost cast among us, One purse is — to all of us.`

¹⁵Mano sūnau, neik su jais, sulaikyk savo koją nuo jų tako.

¹⁵My son! go not in the way with them, Withhold thy foot from their path,

¹⁶Jų kojos bėga į pikta, jie skuba kraują pralieti.

¹⁶For their feet to evil do run, And they haste to shed blood.

¹⁷Veltui tiesiamas tinklas paukščiams matant.

¹⁷Surely in vain is the net spread out before the eyes of any bird.

¹⁸Jie tykoja savo pačių kraujo, pasalą ruošia savo gyvybei.

¹⁸And they for their own blood lay wait, They watch secretly for their own lives.

¹⁹Toks yra kelias kiekvieno, kuris godus turto, jis atima jo savininko gyvybę.

¹⁹So [are] the paths of every gainer of dishonest gain, The life of its owners it taketh.

²⁰Išmintis šaukia gatvėje, pakelia balsą aikštėje.

²⁰Wisdom in an out-place crieth aloud, In broad places she giveth forth her voice,

²¹Ji šaukia svarbiausiose susibūrimo vietose ir miesto vartuose skelbia savo žodžius:

²¹At the head of the multitudes she calleth, In the openings of the gates, In the city her sayings she saith:

²²“Neišmanėliai, ar ilgai dar mylėsite neišmanymą? Niekintojai, ar ilgai džiaugsitės savo patyčiomis? Kvailiai, ar ilgai nekęsite pažinimo?

²²`Till when, ye simple, do ye love simplicity? And have scorners their scorning desired? And do fools hate knowledge?

²³Klausykitės mano įspėjimų! Aš išliesiu jums savo dvasios, paskelbsiu savo žodžius.

²³Turn back at my reproof, lo, I pour forth to you my spirit, I make known my words with you.

²⁴Kadangi aš šaukiau, o jūs nepaklausėte, ištiesiau jums ranką, bet niekas nekreipė dėmesio,

²⁴Because I have called, and ye refuse, I stretched out my hand, and none is attending,

²⁵jūs paniekinote mano patarimus ir nepaisėte mano įspėjimų,

²⁵And ye slight all my counsel, And my reproof ye have not desired.

²⁶tai ir aš juoksiuos, kai jūs žlugsite, tyčiosiuos, kai jus apims baimė,

²⁶I also in your calamity do laugh, I deride when your fear cometh,

²⁷kai siaubas užklups kaip audra ir pražūtis kaip viesulas, kai ateis sielvartas ir vargas.

²⁷When your fear cometh as destruction, And your calamity as a hurricane doth come, When on you come adversity and distress.

²⁸Tada jie šauksis manęs, bet aš neatsiliepsiu; jie ieškos manęs, bet neras.

²⁸Then they call me, and I do not answer, They seek me earnestly, and find me not.

²⁹Nes jie nekentė pažinimo ir nepasirinko Viešpaties baimės.

²⁹Because that they have hated knowledge, And the fear of Jehovah have not chosen.

³⁰Jie nepriėmė mano patarimų ir paniekino mano barimą.

³⁰They have not consented to my counsel, They have despised all my reproof,

³¹Todėl jie valgys savo kelių vaisių, pasisotins savo sumanymais.

³¹And they eat of the fruit of their way, And from their own counsels they are filled.

³²Neišmanėlių užsispyrimas užmuš juos, kvailius pražudys jų neapdairumas.

³²For the turning of the simple slayeth them, And the security of the foolish destroyeth them.

³³Kas manęs klauso, gyvens saugiai, bus ramus ir nebijos pikto”.

³³And whoso is hearkening to me dwelleth confidently, And [is] quiet from fear of evil!`