¹Karaliaus Lemuelio žodžiai, kuriais jį auklėjo motina:

¹Words of Lemuel a king, a declaration that his mother taught him:

²“Ką, mano sūnau? Ką, mano įsčių sūnau? Ką, mano įžadų sūnau?

²`What, my son? and what, son of my womb? And what, son of my vows?

³Neatiduok savo jėgų moterims ir savo kelių toms, kurios pražudo karalius.

³Give not to women thy strength, And thy ways to wiping away of kings.

⁴Lemueli, ne karaliams gerti vyną, ne kunigaikščiams stiprius gėrimus,

⁴Not for kings, O Lemuel, Not for kings, to drink wine, And for princes a desire of strong drink.

⁵kad prisigėrę jie nepamirštų įstatymo ir neiškraipytų teisingumo prispaustiesiems.

⁵Lest he drink, and forget the decree, And change the judgment of any of the sons of affliction.

⁶Duok stiprius gėrimus nelaimingiems ir vyną liūdinčioms sieloms.

⁶Give strong drink to the perishing, And wine to the bitter in soul,

⁷Tegul jie pasigeria ir užmiršta savo vargus ir skurdą.

⁷He drinketh, and forgetteth his poverty, And his misery he remembereth not again.

⁸Atverk už nebylį savo burną byloje tų, kurie pasmerkti pražūčiai.

⁸Open thy mouth for the dumb, For the right of all sons of change.

⁹Teisk teisingai ir apgink beturčių ir vargšų teises.

⁹Open thy mouth, judge righteously, Both the cause of the poor and needy!`

¹⁰Kas gali surasti gerą moterį? Ji yra daug vertingesnė už perlus.

¹⁰A woman of worth who doth find? Yea, far above rubies [is] her price.

¹¹Vyro širdis visiškai pasitiki ja ir jo namuose netrūks pelno.

¹¹The heart of her husband hath trusted in her, And spoil he lacketh not.

¹²Visą gyvenimą ji daro vyrui tik gera, o ne pikta.

¹²She hath done him good, and not evil, All days of her life.

¹³Ji ieško vilnos ir lino, noriai dirba savo rankomis.

¹³She hath sought wool and flax, And with delight she worketh [with] her hands.

¹⁴Ji lyg prekybininkų laivas parūpina maistą iš toli.

¹⁴She hath been as ships of the merchant, From afar she bringeth in her bread.

¹⁵Ji keliasi anksti rytą, paruošia maisto šeimai ir paskiria tarnaitėms darbą.

¹⁵Yea, she riseth while yet night, And giveth food to her household, And a portion to her damsels.

¹⁶Ji apžiūri lauką, jį nuperka ir savo rankų pelnu užveisia vynuogyną.

¹⁶She hath considered a field, and taketh it, From the fruit of her hands she hath planted a vineyard.

¹⁷Ji susijuosia jėga, sustiprina savo rankas.

¹⁷She hath girded with might her loins, And doth strengthen her arms.

¹⁸Ji supranta, kad jos darbas vertingas; jos žiburys negęsta naktį.

¹⁸She hath perceived when her merchandise [is] good, Her lamp is not extinguished in the night.

¹⁹Jos pirštai paima verpstę ir jos rankos dirba.

¹⁹Her hands she hath sent forth on a spindle, And her hands have held a distaff.

²⁰Ji ištiesia ranką išalkusiam ir beturčiui.

²⁰Her hand she hath spread forth to the poor, Yea, her hands she sent forth to the needy.

²¹Ji nebijo šalčių, nes visi jos namiškiai yra aprengti vilnoniais rūbais.

²¹She is not afraid of her household from snow, For all her household are clothed [with] scarlet.

²²Ji pasidaro antklodžių, plona drobė ir purpuras­jos drabužiai.

²²Ornamental coverings she hath made for herself, Silk and purple [are] her clothing.

²³Jos vyras yra žinomas vartuose, kai sėdi su krašto vyresniaisiais.

²³Known in the gates is her husband, In his sitting with elders of the land.

²⁴Ji audžia plonų drobių ir parduoda, pristato juostų pirkliams.

²⁴Linen garments she hath made, and selleth, And a girdle she hath given to the merchant.

²⁵Ji, apsirengusi stiprybe ir grožiu, linksmai žiūri į ateitį.

²⁵Strength and honour [are] her clothing, And she rejoiceth at a latter day.

²⁶Ji kalba išmintingai ir ant jos liežuvio švelnus pamokymas.

²⁶Her mouth she hath opened in wisdom, And the law of kindness [is] on her tongue.

²⁷Ji prižiūri savo namus ir nevalgo tinginio duonos.

²⁷She [is] watching the ways of her household, And bread of sloth she eateth not.

²⁸Jos vaikai pakyla ir vadina ją palaiminta ir jos vyras giria ją:

²⁸Her sons have risen up, and pronounce her happy, Her husband, and he praiseth her,

²⁹‘Yra daug gerų moterų, bet tu pranoksti jas visas!’

²⁹`Many [are] the daughters who have done worthily, Thou hast gone up above them all.`

³⁰Žavumas apgauna ir grožis praeina, bet moteris, bijanti Dievo, bus giriama.

³⁰The grace [is] false, and the beauty [is] vain, A woman fearing Jehovah, she may boast herself.

³¹Duok jai jos rankų vaisių, ir jos darbai tegul giria ją vartuose”.

³¹Give ye to her of the fruit of her hands, And her works do praise her in the gates!