¹Laimink, mano siela, Viešpatį! Viešpatie, mano Dieve, Tu esi labai didingas! Didybe ir garbe esi apsirengęs.

¹Bless, O my soul, Jehovah! Jehovah, my God, Thou hast been very great, Honour and majesty Thou hast put on.

²Tave supa šviesa kaip apsiaustas; ištiesei dangus kaip skraistę.

²Covering himself [with] light as a garment, Stretching out the heavens as a curtain,

³Virš vandenų surentei sau kambarius, debesis padarei savo vežimu, važiuoji ant vėjo sparnų.

³Who is laying the beam of His upper chambers in the waters, Who is making thick clouds His chariot, Who is walking on wings of wind,

⁴Tu darai savo pasiuntinius kaip vėjus, savo tarnus kaip liepsnojančią ugnį.

⁴Making His messengers — the winds, His ministers — the flaming fire.

⁵Tu padėjai žemės pamatus, ir niekas jos nepajudins per amžius.

⁵He hath founded earth on its bases, It is not moved to the age and for ever.

⁶Vandenynais kaip drabužiu apdengei ją, kalnų viršūnes vandenys dengė.

⁶The abyss! as with clothing Thou hast covered it, Above hills do waters stand.

⁷Tau grūmojant, jie pabėgo, nuo Tavo griaustinio balso jie pasišalino.

⁷From Thy rebuke they flee, From the voice of Thy thunder haste away.

⁸Jie kyla į kalnus, leidžiasi į slėnius, į vietas, kurias jiems paskyrei.

⁸They go up hills — they go down valleys, Unto a place Thou hast founded for them.

⁹Nustatei jiems ribą, kad neperžengtų jos ir nebeužlietų žemės.

⁹A border Thou hast set, they pass not over, They turn not back to cover the earth.

¹⁰Tu pasiuntei šaltinius į slėnius, tarp kalnų jie teka.

¹⁰Who is sending forth fountains in valleys, Between hills they go on.

¹¹Iš jų miško žvėrys geria ir laukiniai asilai troškulį savo malšina.

¹¹They water every beast of the field, Wild asses break their thirst.

¹²Jų pakrantėse padangių paukščiai gyvena, medžių šakose jie čiulba.

¹²By them the fowl of the heavens doth dwell, From between the branches They give forth the voice.

¹³Iš savo kambarių kalnus Tu laistai, Tavo rankų darbas gaivina žemę.

¹³Watering hills from His upper chambers, From the fruit of Thy works is the earth satisfied.

¹⁴Tu išaugini žolę galvijams ir augalus, kad tarnautų žmogui, kad iš žemės jis maistą sau gautų

¹⁴Causing grass to spring up for cattle, And herb for the service of man, To bring forth bread from the earth,

¹⁵ir vyną, kuris linksmina žmogaus širdį. Veidai spindi nuo aliejaus, o duona stiprina žmonių širdis.

¹⁵And wine — it rejoiceth the heart of man, To cause the face to shine from oil, And bread — the heart of man it supporteth.

¹⁶Viešpaties medžiai pasisotina, Libano kedrai, Jo pasodinti.

¹⁶Satisfied [are] the trees of Jehovah, Cedars of Lebanon that He hath planted,

¹⁷Paukščiai ten krauna lizdus, gandras kipariso viršūnėje sau namus pasidarė.

¹⁷Where birds do make nests, The stork — the firs [are] her house.

¹⁸Aukšti kalnai­laukinėms ožkoms, uolos­triušiams prieglaudą teikia.

¹⁸The high hills [are] for wild goats, Rocks [are] a refuge for conies,

¹⁹Jis sukūrė mėnulį laikui žymėti, saulė žino, kada nusileisti.

¹⁹He made the moon for seasons, The sun hath known his place of entrance.

²⁰Tu siunti tamsą, ir ateina naktis, miško žvėrys sujunda.

²⁰Thou settest darkness, and it is night, In it doth every beast of the forest creep.

²¹Ima riaumoti jauni liūtai, grobio ieškodami, ir prašo Dievą sau maisto.

²¹The young lions are roaring for prey, And to seek from God their food.

²²Kai pateka saulė, jie pasitraukia miegoti į savo lindynes.

²²The sun riseth, they are gathered, And in their dens they crouch.

²³Žmogus išeina į darbą ir darbuojasi ligi vakaro.

²³Man goeth forth to his work, And to his service — till evening.

²⁴Viešpatie, kokia daugybė Tavo darbų! Juos išmintingai padarei, žemę pripildei savo turtų.

²⁴How many have been Thy works, O Jehovah, All of them in wisdom Thou hast made, Full is the earth of thy possessions.

²⁵Štai didelė ir plati jūra. Ten knibžda be skaičiaus įvairaus dydžio gyvūnų.

²⁵This, the sea, great and broad of sides, There [are] moving things — innumerable, Living creatures — small with great.

²⁶Ten plaukioja laivai, Tavo sukurtas leviatanas vandeny žaidžia.

²⁶There do ships go: leviathan, That Thou hast formed to play in it.

²⁷Jie visi iš Tavęs laukia, kad duotum jiems maisto reikiamu metu.

²⁷All of them unto Thee do look, To give their food in its season.

²⁸Tu duodi jiems, jie rankioja. Tu ištiesi savo ranką, jie pasisotina gausiai.

²⁸Thou dost give to them — they gather, Thou dost open Thy hand — they [are] satisfied [with] good.

²⁹Tau paslėpus nuo jų veidą, jie išsigąsta. Tu atimi iš jų kvapą, ir jie miršta, dulkėmis virsta.

²⁹Thou hidest Thy face — they are troubled, Thou gatherest their spirit — they expire, And unto their dust they turn back.

³⁰Atsiunti Tu savo dvasią, sukuri juos ir atnaujini žemės veidą.

³⁰Thou sendest out Thy Spirit, they are created, And Thou renewest the face of the ground.

³¹Viešpaties šlovė pasiliks per amžius, džiaugsis Viešpats savo darbais.

³¹The honour of Jehovah is to the age, Jehovah rejoiceth in His works,

³²Jis pažvelgia į žemę, ji sudreba; paliečia kalnus, ir jie rūksta.

³²Who is looking to earth, and it trembleth, He cometh against hills, and they smoke.

³³Viešpačiui giedosiu, kol gyvensiu, giedosiu gyrių Dievui, kol gyvas būsiu.

³³I sing to Jehovah during my life, I sing praise to my God while I exist.

³⁴Mano apmąstymai Jam patiks; aš džiaugsiuosi Viešpatyje.

³⁴Sweet is my meditation on Him, I — I do rejoice in Jehovah.

³⁵Te nusidėjėliai dingsta iš žemės, tenebūna daugiau nedorėlių. Laimink, mano siela, Viešpatį! Girkite Viešpatį!

³⁵Consumed are sinners from the earth, And the wicked are no more. Bless, O my soul, Jehovah. Praise ye Jehovah!