¹Netylėk, mano gyriaus Dieve.

¹To the Overseer. — A Psalm of David. O God of my praise, be not silent,

²Nedorėlio burna ir klastingojo burna prieš mane atsivėrė. Jie kalba prieš mane melagingais liežuviais.

²For the mouth of wickedness, and the mouth of deceit, Against me they have opened, They have spoken with me — A tongue of falsehood, and words of hatred!

³Neapykantos žodžiais jie apsupo mane ir puola mane nekaltą.

³They have compassed me about, And they fight me without cause.

⁴Už mano meilę jie kaltina mane, bet aš meldžiuosi.

⁴For my love they oppose me, and I — prayer!

⁵Piktu už gera jie man atlygina ir neapykanta už meilę.

⁵And they set against me evil for good, And hatred for my love.

⁶Atiduok tokį nedorėlių valiai, te šėtonas stovi jo dešinėje.

⁶Appoint Thou over him the wicked, And an adversary standeth at his right hand.

⁷Teisme tebūna jis pasmerktas, jo malda tebūna nuodėmė.

⁷In his being judged, he goeth forth wicked, And his prayer is for sin.

⁸Tebūna jo gyvenimas trumpas. Jo tarnystę tegauna kitas.

⁸His days are few, his oversight another taketh,

⁹Jo vaikai tepalieka našlaičiais ir žmona­našle.

⁹His sons are fatherless, and his wife a widow.

¹⁰Elgetomis ir benamiais tegu tampa jo vaikai, tebūna jie išmesti iš savų sunaikintų namų.

¹⁰And wander continually do his sons, Yea, they have begged, And have sought out of their dry places.

¹¹Skolintojas tepasiglemžia jo turtą ir svetimieji jo uždarbį teišgrobsto.

¹¹An exactor layeth a snare for all that he hath, And strangers spoil his labour.

¹²Nė vienas jo tenesigaili ir tenebūna kas užjaustų jo našlaičius.

¹²He hath none to extend kindness, Nor is there one showing favour to his orphans.

¹³Jo palikuonys tesunyksta. Kitoje kartoje teišdyla jų vardas.

¹³His posterity is for cutting off, In another generation is their name blotted out.

¹⁴Viešpats teatsimena jo tėvų kaltes, ir jo motinos nuodėmė tenebūna išdildyta.

¹⁴The iniquity of his fathers Is remembered unto Jehovah, And the sin of his mother is not blotted out.

¹⁵Tegu nuolat Viešpats juos stebi, kad nuo žemės nušluotų jų atminimą.

¹⁵They are before Jehovah continually, And He cutteth off from earth their memorial.

¹⁶Nes neparodė jis gailestingumo, bet persekiojo beturtį ir vargšą, kėsinosi nužudyti sudužusį širdyje.

¹⁶Because that he hath not remembered to do kindness, And pursueth the poor man and needy, And the smitten of heart — to slay,

¹⁷Jis mėgo prakeikimą, tegu jis užklumpa jį; jis nemėgo palaiminimo, tebūna jis toli nuo jo.

¹⁷And he loveth reviling, and it meeteth him, And he hath not delighted in blessing, And it is far from him.

¹⁸Jis apsivilko prakeikimu kaip drabužiu, todėl kaip vanduo jis teįsisunkia į kūną, kaip aliejus į kaulus.

¹⁸And he putteth on reviling as his robe, And it cometh in as water into his midst, And as oil into his bones.

¹⁹Jis tebūna jam kaip drabužis, kuris dengia jo kūną, kaip juosta, kuria jis susijuosia.

¹⁹It is to him as apparel — he covereth himself, And for a continual girdle he girdeth it on.

²⁰Taip tegul užmoka Viešpats mano priešininkams ir tiems, kurie kalba pikta prieš mane.

²⁰This [is] the wage of mine accusers from Jehovah, And of those speaking evil against my soul.

²¹Bet Tu, Viešpatie Dieve, sustiprink mane dėl savojo vardo, gelbėk dėl savo gailestingumo.

²¹And Thou, O Jehovah Lord, Deal with me for Thy name`s sake, Because Thy kindness [is] good, deliver me.

²²Aš esu vargšas ir beturtis, mano širdis sužeista.

²²For I [am] poor and needy, And my heart hath been pierced in my midst.

²³Nykstu kaip šešėlis, mane nešioja kaip vėjas skėrį.

²³As a shadow when it is stretched out I have gone, I have been driven away as a locust.

²⁴Mano keliai nuo pasninko linksta, sulyso mano kūnas.

²⁴My knees have been feeble from fasting, And my flesh hath failed of fatness.

²⁵Aš jiems tapau pajuoka. Matydami mane, jie kraipė galvas.

²⁵And I — I have been a reproach to them, They see me, they shake their head.

²⁶Padėk man, Viešpatie, mano Dieve, išgelbėk mane, būdamas gailestingas.

²⁶Help me, O Jehovah my God, Save me, according to Thy kindness.

²⁷Viešpatie, težino jie, jog tai Tavo ranka padarė.

²⁷And they know that this [is] Thy hand, Thou, O Jehovah, Thou hast done it.

²⁸Jie tegul keikia, bet Tu laimink! Kai jie pakyla, tebūna sugėdinti, o Tavo tarnas tesidžiaugia.

²⁸They revile, and Thou dost bless, They have risen, and are ashamed, And Thy servant doth rejoice.

²⁹Teapsivelka mano priešininkai nešlove, juos gėda kaip drabužis teapgaubia.

²⁹Mine accusers put on blushing, and are covered, As an upper robe [is] their shame.

³⁰Savo burna garsiai girsiu Viešpatį, girsiu Jį minioje.

³⁰I thank Jehovah greatly with my mouth, And in the midst of many I praise Him,

³¹Jis stovi beturčio dešinėje, gina jį nuo pasmerkėjų.

³¹For He standeth at the right hand of the needy, To save from those judging his soul.