1Prie Babilono upių sėdėjome ir verkėme, atsimindami Sioną.
1By rivers of Babylon — There we did sit, Yea, we wept when we remembered Zion.
2Ten ant gluosnių šakų pakabinome savo arfas.
2On willows in its midst we hung our harps.
3Nes mūsų trėmėjai mums liepė giedoti, kurie mus apiplėšė, ragino džiūgauti: “Pagiedokite mums Siono giesmių!”
3For there our captors asked us the words of a song, And our spoilers — joy: `Sing ye to us of a song of Zion.`
4Kaip giedosime Viešpaties giesmę svetimoje šalyje?
4How do we sing the song of Jehovah, On the land of a stranger?
5Jeigu, Jeruzale, tave užmirščiau, mano dešinė tepamiršta mane!
5If I forget thee, O Jerusalem, my right hand forgetteth!
6Tepridžiūna prie gomurio mano liežuvis, jei tavęs neatsiminčiau, jeigu tu man brangesnė nebūtum už visus džiaugsmus, Jeruzale!
6My tongue doth cleave to my palate, If I do not remember thee, If I do not exalt Jerusalem above my chief joy.
7Viešpatie, atsimink Jeruzalės dieną prieš Edomo žmones. Jie sakė: “Griaukite, griaukite ją iki pamatų!”
7Remember, Jehovah, for the sons of Edom, The day of Jerusalem, Those saying, `Rase, rase to its foundation!`
8O Babilone, tu naikintojau, laimingas bus, kas tau už mums padarytą skriaudą atmokės!
8O daughter of Babylon, O destroyed one, O the happiness of him who repayeth to thee thy deed, That thou hast done to us.
9Laimingas, kas, pagriebęs kūdikius tavo, į kietą uolą sudaužys!
9O the happiness of him who doth seize, And hath dashed thy sucklings on the rock!