¹Aš esu rožė iš Sarono, slėnių lelija.

¹As a lily among the thorns,

²Kaip lelija tarp erškėčių, taip mano mylimoji tarp dukterų.

²So [is] my friend among the daughters!

³Kaip obelis tarp miško medžių, taip mano mylimasis tarp sūnų. Su džiaugsmu sėdžiu jo ūksmėje, jo vaisius man saldus.

³As a citron among trees of the forest, So [is] my beloved among the sons, In his shade I delighted, and sat down, And his fruit [is] sweet to my palate.

⁴Jis atvedė mane į puotos namus, jo vėliava virš manęs­meilė.

⁴He hath brought me in unto a house of wine, And his banner over me [is] love,

⁵Atgaivinkite mane vynuogėmis, sustiprinkite obuoliais, nes aš alpstu iš meilės.

⁵Sustain me with grape-cakes, Support me with citrons, for I [am] sick with love.

⁶Jo kairė ranka po mano galva, o dešinė apkabina mane.

⁶His left hand [is] under my head, And his right doth embrace me.

⁷Saikdinu jus, Jeruzalės dukros, laukų stirnomis ir elnėmis, nežadinkite ir nekelkite mano mylimosios, kol ji pati nenorės.

⁷I have adjured you, daughters of Jerusalem, By the roes or by the hinds of the field, Stir not up nor wake the love till she please!

⁸Mano mylimojo balsas! Jis ateina šokinėdamas per kalnus ir kalnelius.

⁸The voice of my beloved! lo, this — he is coming, Leaping on the mountains, skipping on the hills.

⁹Mano mylimasis yra lyg stirna ar jaunas briedis. Štai jis jau stovi už sienos ir žiūri pro lango groteles.

⁹My beloved [is] like to a roe, Or to a young one of the harts. Lo, this — he is standing behind our wall, Looking from the windows, Blooming from the lattice.

¹⁰Mano mylimasis man kalba: “Kelkis, mano mylimoji, mano gražuole, ateik!

¹⁰My beloved hath answered and said to me, `Rise up, my friend, my fair one, and come away,

¹¹Žiema jau praėjo, lietus pasibaigė ir liovėsi.

¹¹For lo, the winter hath passed by, The rain hath passed away — it hath gone.

¹²Gėlės jau pasirodė žemėje; atėjo giedojimo metas, ir balandžių balsai girdimi krašte.

¹²The flowers have appeared in the earth, The time of the singing hath come, And the voice of the turtle was heard in our land,

¹³Figmedžio pumpurai sprogsta, vynuogynai žydi ir kvepia. Kelkis, mano mylimoji, mano gražuole, ateik!

¹³The fig-tree hath ripened her green figs, And the sweet-smelling vines have given forth fragrance, Rise, come, my friend, my fair one, yea, come away.

¹⁴Mano balandėle, gyvenanti uolų plyšiuose, parodyk savo veidą! Leisk išgirsti tavo balsą, nes tavo balsas gražus ir veidas žavus”.

¹⁴My dove, in clefts of the rock, In a secret place of the ascent, Cause me to see thine appearance, Cause me to hear thy voice, For thy voice [is] sweet, and thy appearance comely.

¹⁵Sugaukite lapes, mažas laputes, kurios gadina vynuogynus, nes mūsų vynuogynas žydi.

¹⁵Seize ye for us foxes, Little foxes — destroyers of vineyards, Even our sweet-smelling vineyards.

¹⁶Mano mylimasis yra mano, o aš jo. Jis gano tarp lelijų.

¹⁶My beloved [is] mine, and I [am] his, Who is delighting among the lilies,

¹⁷Kol diena aušta ir šešėliai pabėga, skubėk pas mane, mano mylimasai, kaip stirna, kaip jaunas briedis per Beterio kalnus.

¹⁷Till the day doth break forth, And the shadows have fled away, Turn, be like, my beloved, To a roe, or to a young one of the harts, On the mountains of separation!