1Aš nenoriu, kad liktumėte nežinioje, broliai,visi mūsų tėvai buvo po debesim ir visi perėjo jūrą.
1Jer ne bih, braćo, htio da budete u neznanju: oci naši svi bijahu pod oblakom, i svi prijeđoše kroz more,
2Ir visi buvo pakrikštyti į Mozę, debesyje ir jūroje;
2i svi su se na Mojsija krstili u oblaku i u moru,
3visi valgė tą patį dvasinį maistą
3i svi su isto duhovno jelo jeli,
4ir visi gėrė tą patį dvasinį gėrimą. Jie gėrė iš dvasinės juos lydinčios uolos, o ta uola buvo Kristus.
4i svi su isto duhovno piće pili. A pili su iz duhovne stijene koja ih je pratila; stijena bijaše Krist.
5Vis dėlto daugumas iš jų nepatiko Dievui, ir “jų kūnai liko gulėti dykumoje”.
5Ali većina njih nije bila po volji Bogu: ta poubijani su po pustinji.
6Tie įvykiai yra mums pavyzdžiai, kad negeistume blogio, kaip anie geidė.
6To bijahu pralikovi naši: da ne žudimo za zlima kao što su žudjeli oni.
7Nebūkite stabmeldžiai, kaip kai kurie iš jų,kaip parašyta: “Tauta sėdosi valgyti ir gerti ir kėlėsi žaisti”.
7I ne budite idolopoklonici kao neki od njih, kako je pisano: Posjeda narod da jede i pije pa ustadoše da igraju.
8Neištvirkaukime, kaip kai kurie iš jų ištvirkavo ir žuvo vieną dieną dvidešimt trys tūkstančiai.
8I ne podajimo se bludu kao što se neki od njih bludu podaše i padoše u jednom danu dvadeset i tri tisuće.
9Negundykime Kristaus, kaip kai kurie iš jų gundė ir mirė nuo gyvačių.
9I ne iskušavajmo Gospodina kao što su ga neki od njih iskušavali te od zmija izginuli.
10Nemurmėkite, kaip kai kurie iš jų murmėjo ir žuvo nuo naikintojo.
10I ne mrmljajte kao što neki od njih mrmljahu te izgiboše od Zatornika.
11Visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdžiai, ir užrašyti pamokyti mums, gyvenantiems amžių pabaigoje.
11Sve se to, kao pralik, događalo njima, a napisano je za upozorenje nama, koje su zapala posljednja vremena.
12Todėl, kas tariasi stovįs, težiūri, kad nekristų.
12Tko dakle misli da stoji, neka pazi da ne padne.
13Jums tekęs pagundymas tėra tik žmogiškas. Bet Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų gundyti daugiau nei jūsų jėgos leidžia, bet kartu su pagundymu duos ir išeitį, kad sugebėtumėte jį atlaikyti.
13Nije vas zahvatila druga kušnja osim ljudske. Ta vjeran je Bog: neće pustiti da budete kušani preko svojih sila, nego će s kušnjom dati i ishod da možete izdržati.
14Todėl, mano mylimieji, bėkite nuo stabmeldystės!
14Zato, ljubljeni moji, bježite od idolopoklonstva.
15Kalbu kaip išmintingiems; apsvarstykite patys, ką sakau.
15Kao razumnima velim: sudite sami što govorim.
16Argi laiminimo taurė, kurią laiminame, nėra bendravimas Kristaus kraujyje? Argi duona, kurią laužome, nėra bendravimas Kristaus kūne?
16Čaša blagoslovna koju blagoslivljamo nije li zajedništvo krvi Kristove? Kruh koji lomimo nije li zajedništvo tijela Kristova?
17Nors mūsų daug, mes visi esame viena duona ir vienas kūnas: juk mes visi dalijamės viena duona.
17Budući da je jedan kruh, jedno smo tijelo mi mnogi; ta svi smo dionici jednoga kruha.
18Pažiūrėkite į Izraelį pagal kūną: argi tie, kurie valgo aukas, nėra aukuro bendrininkai?
18Gledajte Izraela po tijelu! Koji blaguju žrtve nisu li zajedničari žrtvenika?
19Ką gi sakau? Ar stabas ką nors reiškia? Ar ką nors reiškia auka stabams?
19Što dakle hoću reći? Idolska žrtva da je nešto? Ili idol da je nešto?
20Ne, bet pagonys, aukodami aukas, aukoja demonams, o ne Dievui. Ir aš nenoriu, kad jūs būtumėte demonų bendrininkai.
20Naprotiv, da pogani vrazima žrtvuju, ne Bogu. A neću da budete zajedničari vražji.
21Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir demonų taurės. Negalite sėdėti prie Viešpaties stalo ir prie demonų stalo.
21Ne možete piti čašu Gospodnju i čašu vražju. Ne možete biti sudionici stola Gospodnjega i stola vražjega.
22Nejaugi kurstysime Viešpaties pavydą? Ar mes už Jį stipresni?
22Ili da izazivamo ljubomor Gospodnji? Zar smo jači od njega?
23Viskas man leistina, bet ne viskas naudinga. Viskas man leistina, bet ne viskas ugdo!
23"Sve je slobodno!" Ali - sve ne koristi. "Sve je dopušteno!" Ali - sve ne saziđuje.
24Niekas teneieško, kaip jam geriau, bet kaip kitam.
24Nitko neka ne traži svoje, nego dobro drugoga.
25Valgykite visa, kas parduodama mėsos prekyvietėje, sąžinės labui nieko neklausinėdami.
25Sve što se prodaje na tržnici, jedite ništa ne ispitujući poradi savjesti.
26Juk “Viešpaties yra žemė ir visa, ko ji pilna”.
26Ta Gospodnja je zemlja i sve na njoj!
27Jeigu jus pasikviečia netikintis žmogus ir jūs norite jį aplankyti, valgykite visa, kas jums padedama, sąžinės labui nieko neklausinėdami.
27Pozove li vas koji nevjernik i želite se odazvati, jedite što vam se ponudi ništa ne ispitujući poradi savjesti.
28Bet jei kas jums pasakytų: “Tai auka stabams”, tada nevalgykite dėl žmogaus, kuris tai pasakė, ir dėl sąžinės,juk “Viešpaties yra žemė ir visa, ko ji pilna”.
28Ako vam tko reče: "To je žrtvovano", ne jedite poradi onoga koji vas je upozorio, i savjesti.
29Čia aš kalbu ne apie tavo paties sąžinę, bet apie kito sąžinę. Kodėl gi mano laisvė turėtų būti teisiama kitos sąžinės?
29Savjesti mislim, ne svoje, nego onoga drugoga. Ta zašto da moju slobodu druga savjest sudi?
30Jeigu aš dėkodamas valgau, kodėl man priekaištaujama dėl maisto, už kurį dėkoju?
30Ako sa zahvalom sudjelujem, zašto da me grde zbog onoga za što zahvaljujem?
31Todėl ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo šlovei.
31Dakle, ili jeli, ili pili, ili drugo što činili, sve na slavu Božju činite.
32Nepiktinkite nei žydų, nei graikų, nei Dievo bažnyčios,
32Ne budite na sablazan ni Židovima, ni Grcima, ni Crkvi Božjoj,
33kaip ir aš stengiuosi visiems viskuo patikti, neieškodamas sau naudos, bet to, kas naudinga daugeliui, kad jie būtų išgelbėti.
33kao što i ja svima u svemu ugađam ne tražeći svoju korist, nego što koristi mnogima na spasenje.