¹“Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neįeina pro vartus į avių gardą, bet įlipa pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas.

¹"Zaista, zaista, kažem vam: tko god u ovčinjak ne ulazi na vrata, nego negdje drugdje preskače, kradljivac je i razbojnik.

²O kas pro vartus įeina, tas avių ganytojas.

²A tko na vrata ulazi, pastir je ovaca.

³Jam sargas atidaro, ir avys klauso jo balso. Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išveda.

³Tome vratar otvara i ovce slušaju njegov glas. On ovce svoje zove imenom pa ih izvodi.

⁴Išsivaręs savąsias avis, jis eina priešakyje, o avys paskui jį seka, nes pažįsta jo balsą.

⁴A kad sve svoje izvede, pred njima ide i ovce idu za njim jer poznaju njegov glas.

⁵O paskui svetimą jos neseks, bet nuo jo bėgs, nes nepažįsta svetimųjų balso”.

⁵Za tuđincem, dakako, ne idu, već bježe od njega jer tuđinčeva glasa ne poznaju."

⁶Jėzus pasakė jiems tą palyginimą, bet jie nesuprato, ką tai reiškia.

⁶Isus im kaza tu poredbu, ali oni ne razumješe što im htjede time kazati.

⁷Tuomet Jėzus kalbėjo jiems toliau: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Aš­avių vartai.

⁷Stoga im Isus ponovno reče: "Zaista, zaista, kažem vam: ja sam vrata ovcama.

⁸Visi, kurie pirma manęs atėjo, buvo vagys ir plėšikai, todėl avys jų neklausė.

⁸Svi koji dođoše prije mene, kradljivci su i razbojnici; ali ih ovce ne poslušaše.

⁹Aš esu vartai. Jei kas įeis per mane, bus išgelbėtas. Jis įeis ir išeis ir ganyklą sau ras.

⁹Ja sam vrata. Kroza me tko uđe, spasit će se: i ulazit će i izlaziti i pašu nalaziti.

¹⁰Vagis ateina tik vogti, žudyti ir naikinti. Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą,­kad apsčiai jo turėtų.

¹⁰Kradljivac dolazi samo da ukrade, zakolje i pogubi. Ja dođoh da život imaju, u izobilju da ga imaju."

¹¹Aš esu gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo savo gyvybę.

¹¹"Ja sam pastir dobri. Pastir dobri život svoj polaže za ovce.

¹²O samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga, o vilkas griebia jas ir išsklaido.

¹²Najamnik - koji nije pastir i nije vlasnik ovaca - kad vidi vuka gdje dolazi, ostavlja ovce i bježi, a vuk ih grabi i razgoni:

¹³Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi.

¹³najamnik je i nije mu do ovaca.

¹⁴Aš esu gerasis ganytojas: Aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane.

¹⁴Ja sam pastir dobri i poznajem svoje i mene poznaju moje,

¹⁵Kaip mane pažįsta Tėvas, taip ir Aš pažįstu Tėvą ir už avis guldau savo gyvybę.

¹⁵kao što mene poznaje Otac i ja poznajem Oca i život svoj polažem za ovce.

¹⁶Ir kitų avių turiu, kurios ne iš šios avidės; ir jas man reikia atvesti; jos girdės mano balsą, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas.

¹⁶Imam i drugih ovaca, koje nisu iz ovog ovčinjaka. I njih treba da dovedem i glas će moj čuti i bit će jedno stado, jedan pastir.

¹⁷Todėl Tėvas myli mane, kad Aš guldau savo gyvybę, jog ir vėl ją pasiimčiau.

¹⁷Zbog toga me i ljubi Otac što polažem život svoj da ga opet uzmem.

¹⁸Niekas neatima jos iš manęs, bet Aš pats ją atiduodu. Aš turiu galią ją atiduoti ir turiu galią vėl ją pasiimti; tokį įsakymą gavau iš savo Tėvo”.

¹⁸Nitko mi ga ne oduzima, nego ja ga sam od sebe polažem. Vlast imam položiti ga, vlast imam opet uzeti ga. Tu zapovijed primih od Oca svoga."

¹⁹Tarp žydų vėl kilo nesutarimas dėl šitų žodžių.

¹⁹Među Židovima ponovno nasta podvojenost zbog tih riječi.

²⁰Daugelis iš jų sakė: “Jis turi demoną ir šėlsta. Kodėl Jo klausote?”

²⁰Mnogi su od njih govorili: "Zloduha ima pa mahnita! Što ga slušate?"

²¹Kiti tvirtino: “Tai ne demono apsėstojo kalbos. Argi gali demonas atverti neregiui akis?!”

²¹Drugi su govorili: "Nisu to riječi opsjednuta. Zar zloduh može slijepima oči otvoriti?"

²²Jeruzalėje buvo Šventyklos pašventinimo šventė. Buvo žiema.

²²Svetkovao se tada u Jeruzalemu Blagdan posvećenja. Bila je zima.

²³Jėzus vaikščiojo šventykloje, po Saliamono stoginę.

²³Isus je obilazio Hramom po trijemu Salomonovu.

²⁴Ten Jį apstojo žydai ir ėmė klausinėti: “Kaip ilgai laikysi mus abejonėse? Jeigu esi Kristus, pasakyk mums atvirai!”

²⁴Okružili ga Židovi i govorili mu: "Dokle ćeš nam dušu držati u neizvjesnosti? Ako si ti Krist, reci nam otvoreno!"

²⁵Jėzus jiems atsakė: “Aš jums sakiau, bet jūs netikite. Darbai, kuriuos darau savo Tėvo vardu, liudija apie mane.

²⁵Isus im odgovori: "Rekoh vam pa ne vjerujete. Djela što ih ja činim u ime Oca svoga - ona svjedoče za mene.

²⁶Bet jūs netikite, nes jūs­ne iš manųjų avių, kaip jums ir sakiau.

²⁶Ali vi ne vjerujete jer niste od mojih ovaca.

²⁷Manosios avys girdi mano balsą; Aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane.

²⁷Ovce moje slušaju glas moj; ja ih poznajem i one idu za mnom.

²⁸Aš duodu joms amžinąjį gyvenimą; jos nepražus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos.

²⁸Ja im dajem život vječni te neće propasti nikada i nitko ih neće ugrabiti iz moje ruke.

²⁹Mano Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską, ir niekas negali jų išplėšti iš mano Tėvo rankos.

²⁹Otac moj, koji mi ih dade, veći je od svih i nitko ih ne može ugrabiti iz ruke Očeve.

³⁰Aš ir Tėvas esame viena”.

³⁰Ja i Otac jedno smo."

³¹Tada žydai vėl stvėrėsi akmenų, norėdami Jį užmėtyti.

³¹Židovi ponovno pograbiše kamenje da ga kamenuju.

³²O Jėzus paklausė jų: “Daug gerų darbų esu jums parodęs iš savo Tėvo. Už kurį gi darbą užmėtysite mane akmenimis?”

³²Isus im odgovori: "Mnoga vam dobra djela Očeva pokazah. Za koje me od tih djela kamenujete?"

³³Žydai Jam atsakė: “Ne už gerą darbą užmėtysime Tave akmenimis, bet už piktžodžiavimą ir kad Tu, būdamas žmogus, dediesi Dievu”.

³³Odgovoriše mu Židovi: "Zbog dobra te djela ne kamenujemo, nego zbog hule: što ti - čovjek - sebe Bogom praviš."

³⁴Jėzus jiems atsakė: “Argi jūsų Įstatyme nėra parašyta: ‘Aš tariau: jūs esat dievai’?

³⁴Odgovori im Isus: "Nije li pisano u vašem Zakonu: Ja rekoh: bogovi ste!

³⁵Jeigu Jis vadina dievais tuos, kuriems skirtas Dievo žodis (o Raštas negali būti panaikintas),

³⁵Ako bogovima nazva one kojima je riječ Božja upravljena - a Pismo se ne može dokinuti -

³⁶kaip tad jūs galite sakyti Tam, kurį Tėvas pašventino ir pasiuntė į pasaulį: ‘Tu piktžodžiauji’, kai Jis pasakė: ‘Aš esu Dievo Sūnus!’?

³⁶kako onda vi onome kog Otac posveti i posla na svijet možete reći: 'Huliš!' - zbog toga što rekoh: 'Sin sam Božji!'

³⁷Jei Aš nedarau savo Tėvo darbų,­ netikėkite manimi!

³⁷Ako ne činim djela Oca svoga, nemojte mi vjerovati.

³⁸O jeigu darau ir manimi netikite,­tikėkite darbais, kad pažintumėte ir patikėtumėte, jog Tėvas manyje ir Aš Jame”.

³⁸Ali ako činim, sve ako meni i ne vjerujete, djelima vjerujte pa uvidite i upoznajte da je Otac u meni i ja u Ocu."

³⁹Tuomet jie vėl norėjo Jį suimti, bet Jis ištrūko jiems iš rankų.

³⁹Nato ga ponovno nastojahu uhvatiti, ali im on izmaknu iz ruku.

⁴⁰Jėzus vėl pasitraukė anapus Jordano, kur pirma Jonas krikštijo, ir apsistojo ten.

⁴⁰I ode ponovno na onu stranu Jordana - na mjesto gdje je prije Ivan krstio. I osta ondje.

⁴¹Daugelis atėjo pas Jį ir kalbėjo: “Jonas nepadarė nė vieno ženklo, bet ką jis sakė apie šį žmogų, yra teisybė”.

⁴¹A mnogi dođoše k njemu i rekoše mu: "Ivan doduše ne učini nijednog znamenja, ali se sve obistinilo što je rekao o ovome."

⁴²Ir daugelis tenai Jį įtikėjo.

⁴²Mnogi ondje povjerovaše u njega.