¹Tada Jėzus vaikščiojo po Galilėją. Jis nenorėjo eiti Judėjon, nes žydai ieškojo progos Jį nužudyti.

¹Nakon toga Isus je obilazio po Galileji; nije htio u Judeju jer su Židovi tražili da ga ubiju.

²Artėjo žydų Palapinių šventė.

²Bijaše blizu židovski Blagdan sjenica.

³Jo broliai Jam kalbėjo: “Keliauk iš čia į Judėją, kad ir Tavo mokiniai pamatytų, kokius darbus darai.

³Rekoše mu stoga njegova braća: "Otiđi odavle i pođi u Judeju da i tvoji učenici vide djela što činiš.

⁴Juk, norėdamas iškilti viešumon, niekas neveikia slapčiomis. Jei darai tokius darbus, parodyk save pasauliui”.

⁴Ta tko želi biti javno poznat, ne čini ništa u tajnosti. Ako već činiš sve to, očituj se svijetu."

⁵(Mat netgi Jo broliai Juo netikėjo.)

⁵Jer ni braća njegova nisu vjerovala u njega.

⁶Jėzus jiems atsakė: “Mano laikas dar neatėjo, o jums laikas visada tinkamas.

⁶Reče im nato Isus: "Moje vrijeme još nije došlo, a za vas je vrijeme svagda pogodno.

⁷Pasaulis negali jūsų nekęsti, o manęs jis nekenčia, nes Aš liudiju, kad jo darbai pikti.

⁷Vas svijet ne može mrziti, ali mene mrzi jer ja svjedočim protiv njega: da su mu djela opaka.

⁸Jūs eikite į iškilmes. Aš į šitą šventę neisiu, nes mano laikas dar neatėjo”.

⁸Vi samo uziđite na blagdan. Ja još ne uzlazim na ovaj blagdan jer moje se vrijeme još nije ispunilo."

⁹Tai jiems pasakęs, Jis pasiliko Galilėjoje.

⁹To im reče i ostade u Galileji.

¹⁰Bet kai Jo broliai iškeliavo į šventę, tada ir Jis išėjo, bet ne viešai, o tarsi slapčiomis.

¹⁰Ali pošto njegova braća uziđoše na blagdan, uziđe i on, ne javno, nego potajno.

¹¹Tuo tarpu iškilmėse žydai Jo ieškojo, klausinėdami: “O kur Tas?”

¹¹A Židovi su ga tražili o blagdanu pitajući : "Gdje je onaj?"

¹²Apie Jį taip pat ėjo kalbos miniose. Vieni sakė: “Jis geras!” Kiti neigė: “Visai ne. Jis tik klaidina žmones”.

¹²I među mnoštvom o njemu se mnogo šaptalo. Jedni govorahu: "Dobar je!" Drugi pak: "Ne, nego zavodi narod."

¹³Tačiau nė vienas apie Jį viešai nekalbėjo, nes bijojo žydų.

¹³Ipak nitko nije otvoreno govorio o njemu zbog straha od Židova.

¹⁴Šventei įpusėjus, Jėzus atėjo į šventyklą ir ėmė mokyti.

¹⁴Usred blagdana uziđe Isus u Hram i stade naučavati.

¹⁵Žydai stebėjosi ir sakė: “Iš kur Jis žino raštą, visai nesimokęs?”

¹⁵Židovi se u čudu pitahu: "Kako ovaj znade Pisma, a nije učio?"

¹⁶Jėzus jiems atsakė: “Mano mokslas ne iš manęs, bet iš To, kuris mane siuntė.

¹⁶Nato im Isus odvrati: "Moj nauk nije moj, nego onoga koji me posla.

¹⁷Kas nori vykdyti Jo valią, supras, ar tas mokymas iš Dievo, ar Aš kalbu iš savęs.

¹⁷Ako tko hoće vršiti volju njegovu, prepoznat će da li je taj nauk od Boga ili ja sam od sebe govorim.

¹⁸Kas iš savęs kalba, ieško sau šlovės. O kuris ieško Jo siuntėjo šlovės, Tas teisus, ir nėra Jame neteisybės”.

¹⁸Tko sam od sebe govori, svoju slavu traži, a tko traži slavu onoga koji ga posla, taj je istinit i nema u njemu nepravednosti.

¹⁹“Argi Mozė nedavė jums Įstatymo? Tačiau niekas iš jūsų Įstatymo nesilaiko. Kodėl gi norite mane nužudyti?”

¹⁹Nije li vam Mojsije dao Zakon? Pa ipak nitko od vas ne vrši Zakona." "Zašto tražite da me ubijete?"

²⁰Žmonės atsiliepė: “Tu turi demoną! Kas gi nori tave nužudyti?”

²⁰Odgovori mnoštvo: "Zloduha imaš! Tko traži da te ubije?"

²¹Jėzus jiems atsakė: “Aš padariau tik vieną darbą, ir jūs visi nustebote.

²¹Uzvrati im Isus: "Jedno djelo učinih i svi se čudite.

²²Mozė jums davė apipjaustymą,­ nors jis kilęs ne iš Mozės, bet iš protėvių,­ir jūs apipjaustote žmogų per sabatą.

²²Mojsije vam dade obrezanje - ne, ono i nije od Mojsija, nego od otaca - i vi u subotu obrezujete čovjeka.

²³Jei žmogus apipjaustomas sabato dieną, kad nebūtų sulaužytas Mozės Įstatymas, tai kodėl pykstate ant manęs, kad Aš visą žmogų pagydžiau per sabatą?

²³Ako čovjek može primiti obrezanje u subotu da se ne prekrši Mojsijev zakon, zašto se ljutite na mene što sam svega čovjeka ozdravio u subotu?

²⁴Tad neteiskite pagal išorę, bet teiskite teisingai”.

²⁴Ne sudite po vanjštini, nego sudite sudom pravednim!"

²⁵Kai kurie Jeruzalės gyventojai klausinėjo: “Ar tik ne šitą nori nužudyti?

²⁵Rekoše tada neki Jeruzalemci: "Nije li to onaj koga traže da ga ubiju?

²⁶Štai Jis viešai kalba, ir niekas Jam nieko nesako. Gal vyresnybė įsitikino, jog Jis iš tiesų Kristus?

²⁶A evo, posve otvoreno govori i ništa mu ne kažu. Da nisu možda i glavari doista upoznali da je on Krist?

²⁷Tačiau mes žinome, iš kur šis yra. O kai ateis Kristus, niekas nežinos, iš kur Jis”.

²⁷Ali za njega znamo odakle je, a kad Krist dođe, nitko neće znati odakle je!"

²⁸Tuomet Jėzus, mokydamas šventykloje, šaukė: “Jūs pažįstate mane ir žinote, iš kur Aš. Ne pats nuo savęs Aš atėjau, bet teisingas yra Tas, kuris mane siuntė, o jūs Jo nepažįstate.

²⁸Nato Isus, koji je učio u Hramu, povika: "Da! Poznajete me i znate odakle sam! A ipak ja nisam došao sam od sebe: postoji jedan istiniti koji me posla. Njega vi ne znate.

²⁹Aš Jį pažįstu, nes Aš esu iš Jo, ir Jis mane pasiuntė”.

²⁹Ja ga znadem jer sam od njega i on me poslao."

³⁰Tada jie norėjo Jėzų suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš Jį rankos, nes dar nebuvo atėjusi Jo valanda.

³⁰Židovi su otad vrebali da ga uhvate. Ipak nitko ne stavi na nj ruke jer još nije bio došao njegov čas.

³¹Bet daugelis iš minios įtikėjo Jį ir kalbėjo: “Argi atėjęs Kristus padarytų daugiau ženklų, kaip kad šis yra padaręs?”

³¹A mnogi iz mnoštva povjerovaše u nj te govorahu: "Zar će Krist, kada dođe, činiti više znamenja nego što ih ovaj učini?"

³²Fariziejai išgirdo žmones šitaip kalbant apie Jį, ir aukštieji kunigai bei fariziejai pasiuntė sargybinius Jį suimti.

³²Dočuli farizeji da se to u mnoštvu o njemu šapće. Stoga glavari svećenički i farizeji poslaše stražare da ga uhvate.

³³Tuomet Jėzus jiems pasakė: “Dar trumpą laiką būsiu su jumis. Paskui iškeliausiu pas Tą, kuris mane siuntė.

³³Tada Isus reče: "Još sam malo vremena s vama i odlazim onomu koji me posla.

³⁴Jūs manęs ieškosite ir nerasite; ir ten, kur Aš būsiu, jūs negalėsite nueiti”.

³⁴Tražit ćete me i nećete me naći; gdje sam ja, vi ne možete doći."

³⁵Tuomet žydai ėmė kalbėtis tarp savęs: “Kurgi Jis žada keliauti, kad mes negalėsime Jo rasti? Gal Jis rengiasi išvykti pas išsisklaidžiusius tarp graikų ir mokyti graikus?

³⁵Rekoše nato Židovi među sobom: "Kamo to ovaj kani da ga mi nećemo naći? Da ne kani poći raseljenima među Grcima i naučavati Grke?

³⁶Ką reiškia tie Jo žodžiai: ‘Jūs manęs ieškosite ir nerasite; ir ten, kur Aš būsiu, jūs negalėsite nueiti’?”

³⁶Što li znači besjeda koju reče: 'Tražit ćete me i nećete me naći; gdje sam ja, vi ne možete doći'?"

³⁷Paskutinę, didžiąją šventės dieną Jėzus stovėjo ir šaukė: “Jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegeria!

³⁷U posljednji, veliki dan blagdana Isus stade i povika: "Ako je tko žedan, neka dođe k meni! Neka pije

³⁸Kas mane tiki, kaip Raštas sako, iš jo vidaus plūs gyvojo vandens upės”.

³⁸koji vjeruje u mene! Kao što reče Pismo: 'Rijeke će žive vode poteći iz njegove utrobe!'"

³⁹Jis kalbėjo apie Dvasią, kurią turės gauti Jį įtikėjusieji. Mat Šventoji Dvasia dar nebuvo nužengusi, nes Jėzus dar nebuvo pašlovintas.

³⁹To reče o Duhu kojega su imali primiti oni što vjeruju u njega. Tada doista ne bijaše još došao Duh jer Isus nije bio proslavljen.

⁴⁰Išgirdę tuos žodžius, daugelis iš minios sakė: “Jis iš tiesų pranašas!”

⁴⁰Kad su neki iz naroda čuli te riječi, govorahu: "Ovo je uistinu Prorok."

⁴¹Kiti tvirtino: “Jis Kristus!” Dar kiti prieštaravo: “Nejaugi Kristus ateitų iš Galilėjos?

⁴¹Drugi govorahu: "Ovo je Krist." A bilo ih je i koji su pitali: "Pa zar Krist dolazi iz Galileje?

⁴²Argi Raštas nesako, jog Kristus ateis iš Dovydo palikuonių, iš Betliejaus miestelio, iš kur kilo Dovydas?”

⁴²Ne kaže li Pismo da Krist dolazi iz potomstva Davidova, i to iz Betlehema, mjesta gdje bijaše David?"

⁴³Taigi minioje dėl Jo kilo nesutarimas.

⁴³Tako je u narodu nastala podvojenost zbog njega.

⁴⁴Kai kurie norėjo Jį suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš Jį rankos.

⁴⁴Neki ga čak htjedoše uhvatiti, ali nitko ne stavi na nj ruke.

⁴⁵Sargybiniai sugrįžo pas aukštuosius kunigus bei fariziejus, o tie klausė: “Kodėl Jo neatvedėte?”

⁴⁵Dođoše dakle stražari glavarima svećeničkim i farizejima, a ovi im rekoše: "Zašto ga ne dovedoste?"

⁴⁶Sargybiniai atsakė: “Niekados žmogus nėra taip kalbėjęs, kaip šis!”

⁴⁶Stražari odgovore: "Nikada nitko nije ovako govorio."

⁴⁷Fariziejai atsakė: “Gal ir jūs jau suvedžioti?

⁴⁷Nato će im farizeji: "Zar ste se i vi dali zavesti?

⁴⁸Ar tiki Jį bent vienas iš vyresnybės ar fariziejų?

⁴⁸Je li itko od glavara ili farizeja povjerovao u njega?

⁴⁹O ta minia, nežinanti Įstatymo,­prakeikta”.

⁴⁹Ali ta svjetina koja ne pozna Zakona - to je prokleto!"

⁵⁰Tada prabilo vienas iš jų, Nikodemas, kuris buvo aplankęs Jėzų nakčia:

⁵⁰Kaže im Nikodem - onaj koji ono prije dođe k Isusu, a bijaše jedan od njih:

⁵¹“Argi mūsų Įstatymas teisia žmogų, jeigu jis pirmiau neišklausytas ir nežinoma, ką jis padaręs?”

⁵¹"Zar naš Zakon sudi čovjeku ako ga prije ne sasluša i ne dozna što čini?"

⁵²Jie jam tarė: “Gal ir tu iš Galilėjos? Patyrinėk, ir pamatysi, kad joks pranašas nėra kilęs iš Galilėjos”.

⁵²Odgovoriše mu: "Da nisi i ti iz Galileje? Istraži pa ćeš vidjeti da iz Galileje ne ustaje prorok."

⁵³Ir taip išsiskirstė kiekvienas po namus.

⁵³I otiđoše svaki svojoj kući.