¹Jėzus kalbėjo savo mokiniams: “Papiktinimai neišvengiami, bet vargas tam, per kurį jie ateina.

¹I reče svojim učenicima: "Nije moguće da ne dođu sablazni, no jao onome po kom dolaze;

²Jam būtų geriau, jei ant kaklo užkabintų girnų akmenį ir įmestų jūron, negu jis papiktintų nors vieną iš šitų mažutėlių.

²je li s mlinskim kamenom o vratu strovaljen u more, korisnije mu je, nego da sablazni jednoga od ovih malenih.

³Saugokitės! Jei tavo brolis nusideda prieš tave, sudrausk jį ir, jeigu jis atgailauja, atleisk jam.

³Čuvajte se!" "Pogriješi li tvoj brat, prekori ga; ako se obrati, oprosti mu.

⁴Jei jis septynis kartus per dieną tau nusidėtų ir septynis kartus kreiptųsi į tave, sakydamas: ‘Atgailauju’,­atleisk jam”.

⁴Pa ako se sedam puta na dan ogriješi o tebe i sedam se puta obrati tebi govoreći: 'Žao mi je!', oprosti mu."

⁵Apaštalai tarė Viešpačiui: “Sustiprink mūsų tikėjimą”.

⁵Apostoli zamole Gospodina: "Umnoži nam vjeru!"

⁶O Viešpats atsakė: “Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, galėtumėte sakyti šitam šilkmedžiui: ‘Išsirauk ir pasisodink jūroje’,­ir jis paklausytų jūsų”.

⁶Gospodin im odvrati: "Da imate vjere koliko je zrno gorušičino, rekli biste ovom dudu: 'Iščupaj se s korijenom i presadi se u more!' I on bi vas poslušao."

⁷“Kas iš jūsų, turėdamas ariantį ar ganantį vergą, jam grįžus iš lauko, sakys: ‘Tuojau sėsk prie stalo’?

⁷"Tko će to od vas reći sluzi svomu, oraču ili pastiru, koji se vrati s polja: 'Dođi brzo i sjedni za stol?'

⁸Argi nesakys jam: ‘Paruošk man vakarienę. Susijuosk ir patarnauk, kol aš valgysiu ir gersiu, o paskui tu pavalgysi ir atsigersi’?

⁸Neće li mu naprotiv reći: 'Pripravi što ću večerati pa se pripaši i poslužuj mi dok jedem i pijem; potom ćeš ti jesti i piti?'

⁹Argi vergui dėkojama, kad jis atliko tai, kas jam liepta? Nemanau.

⁹Zar duguje zahvalnost sluzi jer je izvršio što mu je naređeno?

¹⁰Taigi jūs, atlikę visa, kas jums pavesta, sakykite: ‘Esame nenaudingi vergai. Padarėme, ką privalėjome padaryti’ ”.

¹⁰Tako i vi: kad izvršite sve što vam je naređeno, recite: 'Sluge smo beskorisne! Učinismo što smo bili dužni učiniti!'"

¹¹Keliaujant į Jeruzalę, teko Jėzui eiti tarp Samarijos ir Galilėjos.

¹¹Dok je tako putovao u Jeruzalem, prolazio je između Samarije i Galileje.

¹²Jam įeinant į vieną kaimą, Jį pasitiko dešimt raupsuotų vyrų. Jie sustojo atstu

¹²Kad je ulazio u neko selo, eto mu u susret deset gubavaca. Zaustave se podaleko

¹³ir garsiai šaukė: “Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!”

¹³i zavape: "Isuse, Učitelju, smiluj nam se!"

¹⁴Pamatęs juos, Jis tarė: “Eikite, pasirodykite kunigams!” Ir beeidami jie pasveiko.

¹⁴Kad ih Isus ugleda, reče im: "Idite, pokažite se svećenicima!" I dok su išli, očistiše se.

¹⁵Vienas iš jų, patyręs, kad išgijo, sugrįžo atgal, garsiai garbindamas Dievą.

¹⁵Jedan od njih vidjevši da je ozdravio, vrati se slaveći Boga u sav glas.

¹⁶Jis dėkodamas parpuolė Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis.

¹⁶Baci se ničice k Isusovim nogama zahvaljujući mu. A to bijaše neki Samarijanac.

¹⁷Jėzus paklausė: “Argi ne dešimt pasveiko? Kur dar devyni?

¹⁷Nato Isus primijeti: "Zar se ne očistiše desetorica?

¹⁸Ar neatsirado nė vieno, kuris grįžtų atiduoti Dievui garbę, išskyrus šitą svetimtautį?”

¹⁸A gdje su ona devetorica? Ne nađe li se nijedan koji bi se vratio i podao slavu Bogu, osim ovoga tuđinca?"

¹⁹Ir tarė jam: “Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgydė tave”.

¹⁹A njemu reče: "Ustani! Idi! Tvoja te vjera spasila!"

²⁰Fariziejų paklaustas, kada ateis Dievo karalystė, Jėzus atsakė: “Dievo karalystė neateina regimai.

²⁰Upitaju ga farizeji: "Kad će doći kraljevstvo Božje?" Odgovori im: "Kraljevstvo Božje ne dolazi primjetljivo.

²¹Niekas nepasakys: ‘Žiūrėk, ji čia’, arba: ‘Žiūrėk, ji ten!’ Nes štai Dievo karalystė yra tarp jūsų”.

²¹Niti će se moći kazati: 'Evo ga ovdje!' ili: 'Eno ga ondje!' Ta evo - kraljevstvo je Božje među vama!"

²²Ir Jis tarė mokiniams: “Ateis dienos, kai norėsite išvysti bent vieną Žmogaus Sūnaus dieną, ir nepamatysite.

²²Zatim reče učenicima: "Doći će dani kad ćete zaželjeti vidjeti i jedan dan Sina Čovječjega, ali ga nećete vidjeti.

²³Jums sakys: ‘Žiūrėkite čia! Žiūrėkite ten!’­Nesekite jais ir neikite paskui juos.

²³Govorit će vam: 'Eno ga ondje, evo ovdje!' Ne odlazite i ne pomamite se!

²⁴Kaip tvykstelėjęs žaibas nušviečia viską nuo vieno dangaus pakraščio iki kito, taip savo dieną pasirodys ir Žmogaus Sūnus.

²⁴Jer kao što munja sijevne na jednom kraju obzorja i odbljesne na drugom, tako će biti i sa Sinom Čovječjim u Dan njegov.

²⁵Bet pirmiau Jis turės daug iškentėti ir būti šitos kartos atmestas.

²⁵No prije treba da on mnogo pretrpi i da ga ovaj naraštaj odbaci."

²⁶Kaip buvo Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnaus dienomis.

²⁶"I kao što bijaše u dane Noine, tako će biti i u dane Sina Čovječjega:

²⁷Jie valgė, gėrė, tuokėsi ir tuokė, kol atėjo diena, kai Nojus įlipo į laivą. Tada užėjo tvanas ir visus sunaikino.

²⁷jeli su, pili, ženili se i udavali do dana kad Noa uđe u korablju. I dođe potop i sve uništi.

²⁸Taip pat buvo ir Loto dienomis. Jie valgė ir gėrė, pirko ir pardavinėjo, sodino ir statė.

²⁸Slično kao što bijaše u dane Lotove: jeli su, pili, kupovali, prodavali, sadili, gradili.

²⁹O tą dieną, kada Lotas paliko Sodomą, iš dangaus krito ugnis ir siera ir visus sunaikino.

²⁹A onog dana kad Lot iziđe iz Sodome, zapljušti s neba oganj i sumpor i sve uništi.

³⁰Šitaip bus ir tą dieną, kai pasirodys Žmogaus Sūnus.

³⁰Tako će isto biti u dan kad se Sin Čovječji objavi."

³¹Kas tą dieną bus ant stogo, o jo daiktai viduje, tenelipa žemyn jų pasiimti, o kas laukuose, tenegrįžta namo.

³¹"U onaj dan tko bude na krovu, a stvari mu u kući, neka ne siđe da ih uzme.

³²Prisiminkite Loto žmoną!

³²I tko bude u polju, neka se ne okreće natrag. Sjetite se žene Lotove!

³³Kas stengsis išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas ją praras, tas atgaivins ją.

³³Tko god bude nastojao život svoj sačuvati, izgubit će ga; a tko ga izgubi, živa će ga sačuvati."

³⁴Sakau jums: tą naktį dviese miegos vienoje lovoje, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas.

³⁴"Kažem vam, one će noći biti dvojica u jednoj postelji: jedan će se uzeti, drugi ostaviti.

³⁵Dvi mals drauge, ir viena bus paimta, o kita palikta.

³⁵Dvije će mljeti zajedno: jedna će se uzeti, druga ostaviti."

³⁶Du bus lauke, ir vienas bus paimtas, kitas paliktas”.

³⁶#

³⁷Tada jie atsiliepė: “O kurgi, Viešpatie?” Jis atsakė: “Kur tik bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai”.

³⁷Upitaše ga na to: "Gdje to, Gospodine?" A on im reče: "Gdje bude trupla, ondje će se okupljati i orlovi."