¹Jėzus pasakė jiems palyginimą, kaip reikia visuomet melstis ir neprarasti ryžto,

¹Kaza im i prispodobu kako valja svagda moliti i nikada ne sustati:

²tardamas: “Viename mieste buvo teisėjas, kuris nebijojo Dievo ir nesidrovėjo žmonių.

²"U nekom gradu bio sudac. Boga se nije bojao, za ljude nije mario.

³Tame pačiame mieste gyveno našlė, kuri vis eidavo pas jį ir prašydavo: ‘Apgink mane nuo mano priešininko!’

³U tom gradu bijaše i neka udovica. Dolazila k njemu i molila: 'Obrani me od mog tužitelja!'

⁴Jis kurį laiką nenorėjo, bet po to tarė sau: ‘Nors aš Dievo nebijau nei žmonių nesidroviu,

⁴No on ne htjede zadugo. Napokon reče u sebi: 'Iako se Boga ne bojim nit za ljude marim, ipak,

⁵vis dėlto, kai šita našlė neduoda man ramybės, apginsiu jos teises, kad ji, vienąkart atėjusi, man akių neišdraskytų’ ”.

⁵jer mi udovica ova dodijava, obranit ću je da vječno ne dolazi mučiti me.'"

⁶Ir Viešpats tarė: “Įsidėmėkite, ką pasakė tas neteisusis teisėjas.

⁶Nato reče Gospodin: "Čujte što govori nepravedni sudac!

⁷Tad nejaugi Dievas neapgins savo išrinktųjų, kurie Jo šaukiasi dieną ir naktį, ir dels jiems padėti?

⁷Neće li onda Bog obraniti svoje izabrane koji dan i noć vape k njemu sve ako i odgađa stvar njihovu?

⁸Sakau jums: Jis apgins jų teises labai greitai. Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?”

⁸Kažem vam, ustat će žurno na njihovu obranu. Ali kad Sin Čovječji dođe, hoće li naći vjere na zemlji?"

⁹Tiems, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė palyginimą:

⁹Nekima pak koji se pouzdavahu u sebe da su pravednici, a druge potcjenjivahu, reče zatim ovu prispodobu:

¹⁰“Du žmonės atėjo į šventyklą melstis: vienas­fariziejus, o kitas­muitininkas.

¹⁰"Dva čovjeka uziđoše u Hram pomoliti se: jedan farizej, drugi carinik.

¹¹Fariziejus stovėdamas taip sau vienas meldėsi: ‘Dėkoju Tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės­plėšikai, sukčiai, svetimautojai­arba kaip šis va muitininkas.

¹¹Farizej se uspravan ovako u sebi molio: 'Bože, hvala ti što nisam kao ostali ljudi: grabežljivci, nepravednici, preljubnici ili - kao ovaj carinik.'

¹²Aš pasninkauju du kartus per savaitę, duodu dešimtinę iš visko, ką įsigyju’.

¹²Postim dvaput u tjednu, dajem desetinu od svega što steknem.'

¹³O muitininkas, atokiai stovėdamas, nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik, mušdamasis į krūtinę, maldavo: ‘Dieve, būk gailestingas man, nusidėjėliui!’

¹³A carinik, stojeći izdaleka, ne usudi se ni očiju podignuti k nebu, nego se udaraše u prsa govoreći: 'Bože milostiv budi meni grešniku!'

¹⁴Sakau jums: šitas nuėjo į namus išteisintas, o ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas”.

¹⁴Kažem vam: ovaj siđe opravdan kući svojoj, a ne onaj! Svaki koji se uzvisuje, bit će ponižen; a koji se ponizuje, bit će uzvišen."

¹⁵Jėzui atnešdavo kūdikių, kad Jis juos paliestų. Mokiniai, tai matydami, draudė.

¹⁵A donosili mu i dojenčad da ih se dotakne. Vidjevši to, učenici im branili.

¹⁶Bet Jėzus, pasišaukęs vaikučius, tarė: “Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite jiems, nes tokių yra Dievo karalystė.

¹⁶A Isus ih dozva i reče: "Pustite dječicu neka dolaze k meni i ne priječite im jer takvih je kraljevstvo Božje."

¹⁷Iš tiesų sakau jums: kas nepriims Dievo karalystės kaip kūdikis, niekaip neįeis į ją!”

¹⁷"Zaista, kažem vam, tko ne primi kraljevstva Božjega kao dijete, ne, u nj neće ući."

¹⁸Vienas valdininkas Jį paklausė: “Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?”

¹⁸I upita ga neki uglednik: "Učitelju dobri, što mi je činiti da baštinim život vječni?"

¹⁹Jėzus jam atsakė: “Kodėl vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas.

¹⁹Reče mu Isus: "Što me zoveš dobrim? Nitko nije dobar, doli Bog jedini.

²⁰Įsakymus žinai: ‘Nesvetimauk, nežudyk, nevok, melagingai neliudyk, gerbk savo tėvą ir motiną’ ”.

²⁰Zapovijedi znaš: Ne čini preljuba! Ne ubij! Ne ukradi! Ne svjedoči lažno! Poštuj oca svoga i majku!"

²¹Tas atsakė: “Viso šito laikausi nuo savo jaunystės”.

²¹A onaj će: "Sve sam to čuvao od mladosti."

²²Tai išgirdęs, Jėzus jam tarė: “Tau trūksta vieno dalyko: parduok visa, ką turi, išdalink vargšams, ir turėsi turtą danguje. Tada ateik ir sek paskui mane!”

²²Čuvši to, Isus mu reče: "Još ti jedno preostaje: sve što imaš prodaj i razdaj siromasima pa ćeš imati blago na nebu. A onda dođi i idi za mnom."

²³Tai išgirdęs, jis nusiminė, nes buvo labai turtingas.

²³Kad je on to čuo, ražalosti se jer bijaše silno bogat.

²⁴Matydamas jį nuliūdusį, Jėzus prabilo: “Kaip sunkiai turintieji turtų įeis į Dievo karalystę!

²⁴Vidjevši ga, reče Isus: "Kako li je teško imućnicima u kraljevstvo Božje!

²⁵Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę!”

²⁵Lakše je devi kroz uši iglene nego bogatašu u kraljevstvo Božje."

²⁶Girdėjusieji tai paklausė: “Kas tada gali būti išgelbėtas?”

²⁶Koji su to čuli, rekoše: "Pa tko se onda može spasiti?"

²⁷Jis atsakė: “Kas neįmanoma žmonėms, įmanoma Dievui”.

²⁷A on će: "Što je nemoguće ljudima, moguće je Bogu."

²⁸Tada Petras tarė: “Štai mes viską palikome ir nusekėme paskui Tave”.

²⁸Nato reče Petar: "Evo, mi ostavismo svoje i pođosmo za tobom."

²⁹Jėzus atsakė jiems: “Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris paliko namus ar tėvus, ar brolius, ar žmoną, ar vaikus dėl Dievo karalystės

²⁹Isus će im: "Zaista, kažem vam, nema ga tko bi ostavio kuću, ili ženu, ili braću, ili roditelje, ili djecu poradi kraljevstva Božjega,

³⁰ir kuris jau šiuo metu negautų nepalyginamai daugiau, o būsimajame pasaulyje­amžinojo gyvenimo”.

³⁰a da ne bi primio mnogostruko već u ovom vremenu, i u budućem vijeku život vječni."

³¹Jėzus pasišaukė dvylika ir tarė: “Štai mes einame į Jeruzalę, ir ten išsipildys visa, kas per pranašus parašyta apie Žmogaus Sūnų.

³¹I uzevši sa sobom dvanaestoricu, reče im: "Evo uzlazimo u Jeruzalem i na Sinu Čovječjem ispunit će se sve što su napisali proroci:

³²Jis bus atiduotas pagonims, išjuoktas, paniekintas ir apspjaudytas.

³²doista, bit će predan poganima, izrugan, zlostavljan i popljuvan;

³³Tie nuplaks Jį ir nužudys, bet trečią dieną Jis prisikels”.

³³i pošto ga izbičuju, ubit će ga, ali on će treći dan ustati."

³⁴Tačiau jie nieko nesuprato; tų žodžių prasmė jiems liko paslėpta, ir jie nesuvokė, kas buvo sakoma.

³⁴No oni ništa od toga ne razumješe. Te im riječi bijahu skrivene i ne shvaćahu što bijaše rečeno.

³⁵Jam artinantis prie Jericho, šalia kelio sėdėjo neregys elgeta.

³⁵A kad se približavao Jerihonu, neki slijepac sjedio kraj puta i prosio.

³⁶Išgirdęs praeinančią minią, jis paklausė, kas tai būtų.

³⁶Čuvši gdje mnoštvo prolazi, raspitivao se što je to.

³⁷Jam atsakė, kad praeinąs Jėzus iš Nazareto.

³⁷Rekoše mu: "Isus Nazarećanin prolazi."

³⁸Tada jis ėmė šaukti: “Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!”

³⁸Tada povika: "Isuse, Sine Davidov, smiluj mi se!"

³⁹Ėję priekyje draudė jį, kad tylėtų, bet tas dar garsiau šaukė: “Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!”

³⁹Oni ga sprijeda ušutkivali, ali on je još jače vikao: "Sine Davidov, smiluj mi se!"

⁴⁰Jėzus sustojo ir liepė jį atvesti. Jam prisiartinus, paklausė jo:

⁴⁰Isus se zaustavi i zapovjedi da ga dovedu k njemu. Kad se on približi, upita ga:

⁴¹“Ko nori, kad tau padaryčiau?”

⁴¹"Što hoćeš da ti učinim?" A on će: "Gospodine, da progledam."

⁴²Šis atsakė: “Viešpatie, kad praregėčiau!” Jėzus tarė: “Regėk! Tavo tikėjimas išgydė tave”.

⁴²Isus će mu: "Progledaj! Vjera te tvoja spasila."

⁴³Tas iškart praregėjo ir nusekė paskui Jį, garbindamas Dievą. Tai matydami, visi žmonės šlovino Dievą.

⁴³I umah progleda i uputi se za njim slaveći Boga. I sav narod koji to vidje dade hvalu Bogu.